2007-12-24


2007-12-20

Po tarybos posėdžio - nemalonumai

Šiandien įvyko paskutinysis šiais metais Klaippėdos miesto tarybos posėdis. Kaip jau minėjau praėjusiame rašinyje, miesto valdžia nepriiminėja svarbesnių politinių sprendimų ir visi 40 buvo absoliuti miesto tarybos rutina. Klerkai gadina popierių priiminėdami visokias tvarkas, kuri yra suprantama tik Jiems vieniems.
Mastydamas apie namus ir Kalėdų nuotaikas, besiruošdamas važiuoti namo, sugebėjau mašinos užpakaliu kabinti pravažiuojančią mašiną. Smūgis buvo toks švelnus, tačiau visvien teko išbandyti visus kelių eismo taisyklių vingius.
Dabar mano vairavimo pažymėjimas saugiai saugomas kelių policijos seife, man gresia bauda, pasiaiškinimai žiniasklaidai, rūpesčiai su draudimu ir sugadintos Kalėdos. Nuo žioplumo vaistų nėra.

2007-12-18

Velniop tokią tarybą ir visą administraciją

Ketviradienį posėdžiaus Klaipėdos miesto taryba. Jos darbotvarkę iki ketvirtadienio galite pamatyti adresu http://taryba.klaipeda.lt Šis miesto tarybos posėdis bus antrasis, kuriame nebus sprendžiami joks bent kiek rimtesnis politinis klausimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir taip nežibėjo noru dirbti, tačiau po kelių savivaldybę sudrebinusių skandalų, miesto valdžia nebepriiminėja jokių rimtesnių politinių sprendimų.
Vienintelis bent kiek rimtesnis politinis sprendimas bus 20 numeriu svarstomos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo pataplų ir inžinierinių įrenginių ekploatavimo taisyklės. Miesto taryba galėjo rimtai padiskutuoti ir priimti geras taisykles. Prisidengę šiomis taisyklėmis mes galėjome kam nors uždėti prievolę ir privalomu būdu išvalyti butus nuo nevalyvų gyvetojų į namus tempiamų šiukšlių.
Šių taisyklių poreikį aiškiai pademonstravo šią vasarą plačiai aprašyta Žalgirio gatvės gyventojų bėda. Jų namo kaimynė savo butą pavertė šiukšlynu, o visus laiptinės gyventojus padarė savo įkaitais. Nuolatiniai skundai atsimušdavo į valdininkų abejingumo sieną. Su žiniasklaidos pagalba jau buvau lyg ir įtikinęs savivaldybės administraciją imtis priemonių. Mane aplenkė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir sugebėjo išvalyti problemas kėlusį butą.
Problema su Žalgirio gatvės namu bent laikinai išsisprendė, tačiau sistemos kūrimas, apibrėžantis šios problemos sprendimą sustojo. Tada šią problemą pajudino vyriausybės atvovė, kuri mums priminė apie tai, kad ankščiau minėtų taisyklių mes neturime. Taisyklių apmatai buvo ištraukti iš stalčių, tačiau aukščiausios miesto valdžios nurodymu buvao taip „iškastruoti“, kad liko tik vienintelė poveikio priemonė – adminstracinė bauda. Stipresniems sprendimams neužteko valios.
Kai miesto taryboje atsirado opozicija, merui užtenka jėgų tik rūpintis savo statybų bendrovės reikalais. Šis žmogus ir šiaip politinėmis iniciatyvomis neblizgėjo, bet opozicijos pasirodymas pakirto bet kokį norą dirbti. Žinoma dirbti miestui. Sau dirbti noras nedingo.
Meras žinoma galėtų su visais tartis ir kokius nors visiems reikalingus sprendimus pagaminti. Tačiau meras nesugeba peržengti per save ir ištiesti ranką jį kritikuojantiems. Pamiršta žmogus rusų liaudies išmintį, kad ant įsižeidžiančiųjų vandenį vežioja.
Visa mūsų savivaldybės administracija ir miesto taryba nuo spalio mėnesio rengė ir priiminėjo tik rutininius sprendimus t.y. dykai valgė mūsų duoną. Klaipėdiečiams nereikia nei tokios valdžios, nei tokios administracijos.

2007-12-13

Viena problema - tūkstančiai ligų

Antradienį visą dieną praleidau už vairo. Vilniuje vyko Tėvynės sąjungos prezidiumo posėdis, taigi per dieną teko sukarti tris šimtus kilometrų pirmyn ir atgal. Kadangi ši Vilniaus grįžinėjau ne vienas, beveik visa kelionė praėjo diskusijose apie mūsų valstybę ir jos valdymą. Natūralu, bet pokalbis automagistralėje negalėjo nepakrypti apie garsųjį karą keliuose. Tai į ką pavirto kova su mirtimis mūsų keliuose tampa visiška parodija, kuri demonstruoja absoliutų valstybės neįgalumą.
Mūsų valstybė nebegali priimti politinių sprendimų ir priversti visą visuomenę jų įgyvendinti. Prisiminkime vienintelį realų veiksmą, reikalaujantį vyresniems nei 7 metų automobiliams techninę apžiūrą praeidinėti kiekvienais metais. Aš nesiginčiysiu nuo kelių metų automobilis pasensta, vienok noriu atkreipti dėmesį į ką pavirto diskusija. Tuoj pat atsirado sofistų, kurie pradėjo pasakoti, kad metai yra blogas rodiklis, geriau žiūrėti į ridą. Tokiems aš galiu prieštarauti, kad 100 tūkstančių km. Automagistrale padarys automobiliui mažiau žalos nei 25 tūkstančiai kilometrų pravažinėti kur nors greiderio nemačiusiais „Smeltės“ kvartalo takais. Taip ir nesugebėję išnagrinėti ridos ir amžiaus įtakos santykio, mūsų įstatymų leidėjai nusprendė nieko nekeisti.
Mūsų valstybė vadovaujasi kažkokiais keistas įsitikinimais, kadviską išspręs mokymas ir visuomenės švietimas. Kiek aš save prisimenu, visuomet buvau geras vaikas ir tėvams diržu manęs nereikėjo „auklėti“. Vis dėl to manau, kad kiekvienas iš mūsų prisimena kaip tėvai juos auklėjo ir tokias „stagnatoriškais“ metodais, tačiau nuo to dabar blogesniais žmonėmis jie netapo. Kodėl valstybė turėtų atsisakyti bausmių (piniginių), ir pasitenkinti tik moralizavimu?
Kai man per du menėsius reikėjo numesti 12 kilogramų, aš neklausiau kokio VIENO produkto nereikėtų vartoti. Aš du mėnesius iš savo raciono išmečiau gazuotus gėrimus, košes, bulves, riebalus, visokius padažus ir alkoholį. Prie viso šito dar plaukiojau baseine ir stumdžiau geležis. Aš taikiau kompleksines priemones, tai kodėl mūsų gimtoji vyriausybė iki užknisimo ginčijasi KOKIA VIENA PRIEMONĖ SUSTABDYS KARĄ KELIUOSE?
Kiekvienas rimtas verslas, prasideda nuo marketingo, o rimtas karas nuo žvalgybos. Kokią statistiką apie avaringumą turiu mūsų policija? Vienas žurnalistas pasakojo man apie tai, kaip mūsų policija renka duomenis apie nusikalstamumą. Renka taip, kad po to neįmanoma jų niekaip analizuoti ir iš tos statistikos naudos yra kaip iš ožio pieno. Manau, kad panaši „statistika“ ir renkama apie avarijas Užuot liepę surinkti detalią informaciją apie avarijas mūsų valdžios vyrai ir moterys ir toliau veikia tarsi aklieji boksininkai - vietoj realių problemų sprendimo „boksuoja“ orą.
Mūsų valdžia pati kuria problemas, pati jas „išsprendžia“. Žinoma tik ten, kur gauna sau naudos ir kur kenčia patys neapsaugočiausi žmonės. Karo keliuose aukomis tapo visi norintys tampti vairuotojais. Šiandien išlaikyti vairavimo kursus yra beveik tiek pat sudėtinga kaip ir gauti lėktuvo piloto licenziją. Karo keliuose lozungu puikiai pasinaudojo didžiulė galybė vairavimo mokyklų ir VĮ „Regitra“. Klausiu Jūsų visų ką reikia daryti su vairavimo moyklomis, jeigu praėjusieji jų kursus, valstybinio egzamino neišlaiko daugiau nei pusė mokinių. Jei mes vadovausimės prielaida, kad vairuotojų mokymas, mažina avaringumą, tokiu atveju avaringiausia valstybe turėtų būti Jugtinės valstijos. Šioje valstybėje automobilio vairuotojo pažymėjimas kainuoja 7$, o vairavimo kursų beveik nėra. Kai kurios valstijose teisės išduodamos vaikams nuo 13 metų. Ir jie kažkodėl nepuola žudytis?
Mes nuolatos kuriame įstatymus, tačiau nežiūrime kaip jie vykdomi. Automagistralėje kas metai žūva keliasdešimt pėsčiųjų. Gyvenimo paradoksas yra tai, kad jų automagistralėje paprasčiausiai negali būti. Kaip negali būti vežimų, traktorių, mopedų ir dviračių. Apie šias priemones aš nekalbu, bet ką automagistralėje veikia grybų pardavėjai? Teisingiau paklausus, o ką veikia mūsų policija?
Gaunasi kažkaip keistai. Tai tik viena mūsų gyvenimo sritis, o tiek daug kvailysčių.

2007-12-06

Sąžinės pergalė prieš pilvą

Praėjusį mėnesį dienraštis „Vakarų Ekspersas“ paskelbė konkursą, kuriame kvietė išrinkti metų šviesuolius. Šiuo metu (2007-12-06 19.50) yra skelbiami šio konkurso rezultatai.
Man, kaip konservatoriui ypač džiugu dėl dviejų laimėtojų. Metų šviesuoliu „Vakarų ekspreso skaitytojai“ išrinko istoriką Dainių Elertą. „Garbės Klaipėdiečio“ nominacijoje laimėjo muzijinkas ir visuomenininkas Dionizas Varkalis.
Šiuos žmones aš gerbiu pirmiausia už tai, kad jie atkreipė visuomenės dėmesį į paminklosaugos problemas Klaipėdoje. Taip, kaip mes naikiname savo paveldą ir Klaipėdą namas, po namo, verčiame negyvu stiklainių miestu, gali būti vadinama paprasčiausia barbarybe.
Svarbiausia yra tai, kad šiose dviejose nominacijose laimėjome mes, klaipėdiečiai. Tai buvo mūsų sąžinės pergalė, prieš pilvą. Metų klaipėdiečiu tapo ne žmogus „dirbantis“ savo darbą Bent jau šiose nominacijose „metų žmonėmis“ tapo tie, kurie nepasitenkina gerai atliktu savo kasdieniu darbu ar profesiniais pasiekimais, tačiau atlikę savo tiesiogines pareigas žengia dar vieną žinigsnelį pirmyn.
Taip mes visi po truputį judame į „Dievo karalystę“. Taip mes visi tą „Dievo karalystę“, kuriame čia: mūsų šeimose, bendruomenėse, mūsų gimtojoje Klaipėdoje.

2007-12-05

Darbo miesto taryboje prasmė

Ilgamečiai savivaldybės darbuotojai nuolatos klausinėja manęs, kaip atrodo miesto tarybos darbas iš vidaus. Ar man nenusibodo? Ar taip aš įsivaizdavau? Iš tikro tarybos darbe yra vienas dalykas, kuriuo niekaip negaliu atsitebėti. Mane stebina, didžiosios dalies mano kolegų visiškas nenoras bent kažką keisti. Kaip sakė Biblija, labiau nei piktavalių, saugokitės abejingųjų. Gaila, bet abejingi yra daugiau nei pusė miesto tarybos narių.
Asmeniškai aš žinojau ko ateinu į miesto tarybą ir kai ką šioje srityje jau pavyko nuveikti. Būnant opozicijoje, esi nušalintas nuo reikalų sprendimo, todėl dažniausiai lieka kontroliuoti savivaldybės administracijos darbą. Žinoma pasitaikydavo atvejų, kad pavykdavo atkreipti valdančiosios daugumos dėmesį ir pavykdavo juos įtikinti, kad mano siūlomas sprendimas yra teisingiausias.
Praėjusiuose dienoraščio įrašuose kalbėjau apie tai kaip E.Balsio menų gimnazijos mokiniui pavyko atkovoti nemokamą maitinimą, kurį jam bandė panaikinti mūsų uostamiesčio švietimo skyrius.
Nors praėjusiame miesto tarybos posėdyje opozicija gavo į dantis, dėl šildymo kainų, tačiau asmeniškai man pavyko įtikinti miesto tarybos socialinių reikalų komitetą ir miesto tarybą dėl įkainio už neįgaliųjų asmenų vežiojimo paslaugas, sumažinimo.
Mūsų miesto socialinės įstaigos teikia neįgaliųjų vežimo paslaugas. Jie tam turi pritaikytus automobiulius, tam darbui pasišventusius vairuotojus. Dažniausiai neįgalieji yra vežami į polikliniką, daryti dializes ir t.t. Tiems, kurių gaunamos pajamos nesiekia kažkokios vyriausybės nustatytos ribos, mes teikiame šią paslaugą nemokamai. Tiems, kurie gauna didesnes pajamas, reikia mokėti pagal miesto tarybos patvirtintą įkainį. Mokėti tenka apie 5% neįgaliųjų.
Savivaldybės administracija paskaičiuodama vieno kilometro įkainį, pasielgė kaip taksi firma: įskaičiavo automobilio draudimą, garažo išlaikųmo išlaidas, nusidėvėjimą ir dar šešis parametrus. Mums buvo siūloma patvirtinti 1,28 Lt įkainį už vieną kilometrą.
Aš su šiuo sprendimu nesutikau motyvuodamas tuo, kad neįgaliųjų vežimo paslaugas mes visvien privalome teikti, todėl nedera ant neįgaliųjų pečių užkrauti automobilio remonto ir garažo išlaikymo išlaidų. Taip mums minėtą tarifą pavyko numušti iki 0,93 lt./km.
Tarybos narė T.Lochankina dar pasiūlė įtraukti tokį punktą, kad bendros išlaidos žmogui negali viršyti vyriausybės skiriamos pašalpos judėjimo invalidams. Bendromis pastangomis šį sprendimą praėjusiame tarybos posėdyje mums pavyko atstovėti.
Mano manymu padėti mažam žmogui ir sudaro darbo miesto taryboje prasmę. Tai įrodo, kad ir vienas žmogus, kad ir opozicijoje gali kažką pakeisti.

2007-12-03

Esu paklausimų lyderis

Šiandien „Klaipėdos“ žurnalistė Virginija Spurytė mane titulavo miesto tarybos narių paklausimų lyderiu. Per devynis darbo miesto taryboje mėnesius tokių paklausimų aš parašiau bent 20. Kiekvienas iš šių paklausimų buvo apie gana svarbias Klaipėdos miesto ir klaipėdiečių problemas. Pripažinsiu, kad jų galėjo būti ir mažiau, jei savivaldybės klerkai „nejunginėtų duros“ ir nebandytų su tarybos nariais juokauti.
Labai dažnai gavus atsakymą į paklausimą, ateina toks atsakymas, kuris reikalauja dar keturių ar penkių paklausimų. Man keista yra, kad administracijos direktorius tarybos narių vieną iš pirminių ir svarbiausių funkcijų – tarybos narių paklausimus, vadina „talentu rašyti“ arba atitraukimu nuo tiesioginių pareigų“.
Vienas iš pirmųjų mano paklausimų buvo apie tai, kiek lėšų reikia, kad visos miesto socialinės įstaigos atitiktų valstybinio higienos centro reikalavimus. Visos socilinės įstaigos pateikė išsamius sąrašus. Miesto Kūno kultūros ir sporto skyrius parašė, kad tokių problemų neturi. Tuo tarpu sporto skyriui tai netrukdė po kelių mėnesių pateikti savo veiklos strateginį planą, kurio pirminis ir svarbiausias tikslas buvo „Užtikrinti higienos normas atitinkančią sporto įstaigų funkcionavimą.
Administracijos direktorius mano, kad visą informaciją aš galėčiau susirinkti tiesiai iš klerkų, tačiau jei sporto skyriaus vadovas vėjus rašo raštu, tai ką jis pasakotų žodžiu.
Aš galiu pasakyti, kad ir toliau šiai funkcijai skirsiu daug dėmesio. Juk kaip ir minėjo administracijos direktorius – turiu talentą rašyti...

2007-11-29

Mano kalba Klaipėdos miesto tarybos posėdyje dėl šilumos kainos padidinimo

Garso įrašas

Tėvynės sąjungos frakcija tokiam sprendimui nepritars. Mes gerbiame skaičių kalbą ir tikime, kad AB „Klaipėdos energija noras pakelti šilumos kainas 26 procentais yra teisėtas. Tačiau ar šis noras- teisingas?
Mūsų partija vadovaujasi vakarietišku požiūriu į politiką ir mes nebalsuosime už tą sprendimą, kurio nesuprantame.
Mes paprašėme išsamios informacijos. „Klaipėdos energija“ informaciją pateikė, bet ne išsamią.
Mes klausinėjome AB „Klaipėdos energija“ direktorių, bet kuo daugiau tai darėme, tuo daugiau jis paniojosi.
Direktorius negalėjo paiaškinti kodėl mums būtina pirkti mazuto už 15 milijonų litų, iš ko mes turime pirkti dujas ir kam bus išleisti papildomi 26 milijonai litų gauti už šilumos kainos pakėlimą.
Bendrovė nesugebėjo paaiškinti kodėl į šilumos tarifą būtina įskaičiuoti infliaciją.
Mums patinka toks kainų skaičiavimo modelis – pakeliame kainas, tai sukelia infliaciją ir tuo motyvuodami kitais metais einame į miesto tarybą, prašydami padidinti kainas.
Bendrovės direktorius kažką murmėjo apie išlyginamuosius koeficientus, kurie turėtų apsaugoti nuo begalinio kainų kilimo ciklo.
Tuo tarpu Lietuvos Banko analitikai teigia, kad greta valstybės reguliuojamų kainų kilimo antras svarbiausias infliacijos šaltinis buvo... maisto produktų brangimas.
GERBIAMAS GENERALINI DIREKTORIAU – KĄ SAVO KROSNYSE DEGINA „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ – ALIEJŲ, SVIESTĄ AR OLANDIŠKĄ SŪRĮ?

Mes nebalsuosime už šį sprendimą ir todėl, kad jo parengimo lygis yra žemiau plituso. Šio nutarimo teikėjas – Administracijos direktorius, matyt, taip buvo užsiėmęs savavališkai tvirtindamas detaliuosius planus, kad nerado laiko (o gal noro) perskaityti mums teikiamo dokumento.
Dokumento aiškinamąjame raše parašyta, kad „šis sprendimas papildomų biudžeto išlaidų nepareikalaus“. Dabar finansų skyriaus vedėja per posėdžio pertrauką gavo skaičiuoti ir visigi paaiškėjo, kad miesto biudežtą šis sprendimas patuštins 2 milijonais litų.

Bendrovė, prašydama taip dramatiškai pakelti šilumos kainą, privalo būti skaidri kaip krikštolas. Ši įmonė tuo pasigirti negali.

„Klaipėdos energijos“ nedraugai pasakoja apie bendrovės prabangų katerį. Mes šito negalime paneigti, nes mūsų atstovų neįsileido į bendrovės stebėtojų tarybą.
Dar didesni bendrovės nedraugai pasakojo, kad ši bendrovė iš dalies finansavo LiCS savivaldybių rinkimų kampaniją. Mes negalime to paneigti, nes paskutinis J.Simonavičiūtės rašinys laikraščiuose buvo panašus į vulgarų politikavimą.
Gerbiami konservatorių ir visos opozicijos nedraugai, naudokite daugiau šilumos ir karšto vandens!
Taip jūs visada užtikrinsite, kad valdantieji turėtų pakankamai lėšų vanoti mumis miesto laikraščiuose!
Mes norėjome patikrinti kaip bendrovė leidžia pinigus labdarai ir paramai. Direktorius vienasmeniu sprendimu šią informaciją pateikti atsisakė.
JEI BENDROVĖS DIREKTORIUS NEGERBIA 6506 UŽ MŪSŲ PARTIJĄ BALSAVUSIŲ RINKĖJŲ, TAI KODĖL JIS MANO, KAD TŲ RINKĖJŲ ATSTOVAI TURĖTŲ PEKELTI RANKAS UŽ ŠILUMOS KAINŲ PADIDINIMĄ?!

Šis bandymas kelti kainas buvo didžiulis išbandymas žiniasklaidos laisvei. Klaipėdos energijos atstovai leido sau su žurnalistais kalbėtis taip kaip su žurnalistais nedrįsta kalbėti ir garsiojo „trigalvio slibino“ kūrėjai.
Aš džiaugiuosi, kad jaunoji žiniasklaidos kartą šį išbandymą atlaikė.
Klaipėdiečių vardu už tai Jums dėkoju.

Gerbiamas mere, gerbiami Tarybos nariai,
Mes galėtumėme tuo ir baigti. Vienok Tėvynės sąjunga, ir visa opozicija, skirtingai nuo Jūsų, į miesto valdymą žiūri labai atsakingai. Mes suvokiame, kad dujos brangs. AB „Klaipėdos energija“ mano, kad jos ateinančiais metais brangs apie 20 procentų.
Mes galime įtikinti rinkėjus , kad 20 proc pabrangimas buvo neišvengiamas. Dabar kamuoliukas yra Jūsų pusėje.
Jei Jūs nenorite išgirsti mūsų balso, įtikinkite savo rinkėjus, kad tai buvo neišvengiama.
MES TUO TARPU PASISTENGSIME, KAD KIEKVIENAS JŪSŲ RINKĖJAS APIE ŠĮ SPRENDIMĄ SUŽINOTŲ.
DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES FRAKCIJOS VARDU PRAŠAU VARDINIO BALSAVIMO.

2007-11-27

Politikavimas už mokeščių mokėtojų pinigus

Šiandien Dienraštyje "Vakarų ekspresas" Klaipėdos m. vicemerė J.Simonavičiūtė parašė straipsniuką "Polikieriams šilumos kaina nerūpi". Skaičiau šitą straipsnį daugiau nei tris kartus ir niekaip neradau jokios informacijos, išskyrus pigų politikavimą. Man yra keista, kad šiam pigiam politikavimui yra naudojamos savivaldybės arba šilumos vartototų pinigai.
Norėdamas išsiaiškinti minėtus faktus šiandien administracijos direktoriaus vardu pateikiau paklausimą "DĖL MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGŲ PANAUDOJIMO POLITINĖJE KAMPANIJOJE".

Paklausimo tekstą pridedu

Š.m. lapkričio 27-ąją dieną dienraštyje „Vakarų ekpresas“ užsakomojoje publikacijoje Nr. 2007/127 buvo išspausdintas AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarybos pirmininkės J.Simonavičiūtės rašinys „Politikieriams šilumos kaina nerūpi“.
Prašome pateikti informaciją ar ši publikacija nebuvo užsakyta iš savivaldybės biudžeto arba iš savivaldybės kontroliuojamų įmonių pinigų.
Prašome pateikti šią informaciją:
Kas apmokėjo mano anksčiau minėto straipsnio atspausdinimą?
Kokia pinigų suma buvo sumokėta?
Prašau pateikti šiuos mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas.
Atsakymą pateikti tarybos reglamento 256 straipsnyje nustatytais terminais.



TS frakcijos narys Kęstutis Gabšys

2007-11-26

Asmeninių sprendimų metas

Praėjusį savaitgalį vyko Tėvynės sąjungos suvažiavimas, kuriame mūsų partija priminėjo gana daug svarbių politinių sprendimų. Žiniasklaida „apdainavo“ tik vieną – prie mūsų nusprendė prisijungti tautininkų sąjunga. Dar žiniasklaida prabėgomis paminėjo, kad mūsų partija parodė politinę valią ir daugiau nei dviem trečdaliais balsų patvirtino siekį susijungti su Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Žiniasklaida visišku kampu apėjo suvažiavime keltą dešiniosios alteratyvos arba „Kitokios Lietuvos projektą“. Tai nėra labai gerai, nes visuomenėje nediskutuojamos idėjos, jų vietą užima intrigos arba viešųjų ryšių akcijos.
Šeštadienį aš primėmiau svarbų savo gyvenime politinį sprendimą. TS Klapėdos skyriaus kandidatų atrankos komitetas siūlė man artėjančiuose Seimo rinkimuose vienoje iš Klaipėdos vienmandačių rinkiminių apygradų kelti savo kandidatūrą.
Gerai apmąstęs besiklostančią situaciją, padariau išvadą, kad šiuo metu esu reikalingesnis Klaipėdoje, kur yra tiek daug neišspręstų darbų. Artėjančiuose Seimo rinkimuose aš aktyviai darbuosiuos, kad kuo daugiau mūsų bendražygių laimėtų rinkimus Klaipėdoje. Taip pat toliau aktyviai darbuosiuos frakcijoje miesto taryboje.

2007-11-22

Karas dėl skaidrumo tęsiasi

Šiandiena toliau pratęsiau kovą su savivaldybės monopolininkais, bandydamas pasiekti tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktų išsamias ataskaitas apie šių bendrovių suteiktą labdarą ir paramą.

Domėtisd AB "Klaipėdos vanduo" ir AB Klaipėdos energija" teikiama parama pradėjau2007-10-03 dieną, kai Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus paprašiau pateikti ataskaitas kam ir kokiems gavėjams savivaldybės įmonės suteikė paramą laikotarpiu nuo 2004 iki 2007 metų. Savivaldybės administracijos direktorius savo atsakyme rašė, kad AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ atsisakė miesto tarybos nariui tokią informaciją, motyvuodami tuo, kad tai esanti bendrovių komercinė paslaptis.

Nesutikdamas su tokiu savivaldybės monopolininkų atsakymu, šiandien kreipiausi į Seimo kontrolierių instituciją ir Klaipėdos miesto tarybos turto komitetą. Seimo kontrolieriams skundžiu, kad „Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ vadovai atsisakydami suteikti mano prašomą informaciją, neleidžia susidaryti tinkamos nuomonės apie šilumos kainų pagrįstumą Klaipėdos mieste, trukdo rengti miesto tarybos sprendimo projektą „dėl antikorupcinių priemonių įgyvendinimo skirstant labdarą ir paramą Klaipėdos m. Savivaldybės kontroliuojamose akcinėse bendrovėse“. taip pat neleidžia vykdyti tarybos nariui priskiriamos kontrolės fukcijos, trukdo man ir visai Klaipėdos miesto tarybai įgyvendinti Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas“.
Savivaldybės turto komitetui nurodau,kad mano išsireikalautame AB “Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ komercinių paslapčių sąraše NĖRA NURODYTA, KAD ĮMONIŲ TEIKIAMA LABDARA IR PARAMA PRISKIRIAMA KOMERCINEI PASLAPČIAI.

Abiejų intitucijų prašoma vieno ir to paties dalyko – įpareigoti pateikti išsamią AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ ataskaitą apie suteiktą labadarą ir paramą nuo 2004-ųjų metų.
„Artėjančiame tarybos posėdyje mes turėsime balsuoti dėl šilumos kainų padidinimo. Kaip aš galiu įtikinti savo rinkėjus, kad šis kainų pakėlimas buvo neišvengimas, jei man nesuteikiama elementariausia informacija. Jei ši informacija nesuteikiama tarybos nariui, to kokią informaciją iš minėtos bendrovės gali gauti eilinis klaipėdietis?

2007-11-20

Ką veikia mero Kavalieriškas fondas?

Visada egzistavo toks posakis "kavalieriškas fondas" t.y. pinigai apie kurių buvimą nežino žmona. Mūsų miesto mero kavalieriškas fondas yra AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Klaipėdos energija".
Kaip šis "kavalieriškas fondas" gyvuoja šiandien "Vakarų eksprese" aprašo žurnalistė Natalija Magučaja.
Linkiu malonaus pasiskaitymo.
Kartu rinkėjus noriu informuoti, kol AB "Klaipėdos energija" nepateiks išsamios informacijos apie suteiktą labdarą ir paramą, už šilumos kainų padidinimą aš nebalsuosiu.

Ką slepia Savivaldybės kontroliuojamos įmonės

2007-11-19

Evaldas Jurkevičius - metų Klaipėdietis


Savo internetinio dienoraščio lankytojus maloniai prašau atsiliepti į mano kvietimą ir dienraštyje "Vakarų ekspresas" paskelbtuose Metų "Klaipėdiečio" rinkimuose paremti mano gero pažįstamo Evaldo Jurkevičiaus kandidatūrą.

Su Evaldu aš susipažinau prieš porą metų, išgirdęs apie jo veiklą gelbstint vandalų ir visokių kitokių elementų siaubiamą uostamiesčio skulptūrų parką. Šį darbą Evaldas dirbo labai konservatoriškai, neaimanavo dėl "įstatymo spragų", tačiau naudojosis tais įstatymais, kurie buvo. Ir jo veikla ėmė duoti vaisių.

Vėliau jo kvietimu lankiausi "Smeltės individualių namų rajone, kurios bendruomenės pirmininku Jis yra. Ten pastebėjau, kad tarp uosto įmonių ir karinės flotilės esanti bendruomenė gražiai tvarkosi savo trobas, švenčia šventes ir rūpinasi vienas kitu. Šioje bendruomenėje yra daug aktyvių žmonių, tačiau bendruomenės lyderis ir organizatorius yra vienas.

"Smeltės" bendruomenė pasiūlė Evaldą Jurkevičių "Garbės klaipėdiečio" nominacijai. Prie šios akcijos nusprendžiau prisidėti ir aš.

Paspauskite šią nuorodą ir jūsų laiškelis automatiškai pasieks "Vakarų ekspresą".

Metų klaipėditis - Evaldas Jurkevičius.

2007-11-15

Mūsų klausimai AB "Klaipėdos energija"

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje narys Marius Usonis šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pateikė Tėvynės sąjungos frakcijos klausimų akcinės bedrovės "Klaipėdos energija" vadovybei, sąrašą. Tol, kol mes negausime išsamių atsakymų į pateiktus klausimus - už šilumos kainos pakėlimą nebalsuosime.
Žemiau pateikiame šių klausimų sąrašą:
1. Kiek kainuoja AB „Klaipėdos energija“ vykdoma investicinė veikla (UAB „Šiluma Jums“ steigimas ir veiklos vykdymas, investicijų į UAB „Kretingos šilumos ūkis“ administravimas)?
2. Kaip rentabiliai dirba mažosios katilinės, kurias eksploatuoja AB „Klaipėdos energija“?
3. Kokios sąnaudos numatomos vykdant neskaidrų buitinių atliekų deginimo projektą?
4. Kodėl AB „Klaipėdos energija“ neteko (atsisakė) veiklos pelningiausiame ir labiausiai besiplečiančiame rinkos segmente- laisvojoje ekonominėje zonoje?
5. Taip pat prašome pateikti AB „Klaipėdos energija“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo analitiką
6. Prašome pateikti detalią patirtų sąnaudų analitiką nuo 2007-01-01 iki 2007-09-01
7. Prašome pateikti tų pačių sąnaudų planuojamą analitiką už 2008 metus

2007-11-13

AB “Klaipėdos energija” Kalėdinės dovanos klaipėdiečiams.

Akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius V.Valutis visiems klaipėdiečiams rengia Šv. Kalėdų dovaną-maždaug ketvirtadaliu ketina padidinti šilumos kainą. Anksčiau mes, klaipėdiečiai, didžiavomės kad šilumos kaina mūsų mieste yra mažiausia. Vėliau šilumos kaina Vilniuje buvo mažesnė. Jeigu kitame posėdyje mes patvirtinsime Klaipėdos energijos prašomas šilumos kainas, už mus brangiau mokės tik Šiauliai.
AB „Klaipėdos energijos“ atstovai šį klausimą pristato Klaipėdos miesto savivaldybėje jau įsitivrtunusia maniera. Jų nuomone tai yra visšikai ūkinis sprendimas, prieš kurį gali „šokinėti“ tik visiški neišmanėliai (tokie kaip jūsų kuklus tarnas) ir pigūs politikautojai (tokie kaip N.Puteikis). Tuo tarpu kuras brango, viskas brango ir jei taryba kainų nedidins, tai už mus padarys valsty binė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Pirmoji priežastis, kodėl AB „Klaipėdos energija“ prašo kainų padinimo yra infliacija. Dėl infliacijos reikia pakelti tiekiamos energijos kainas. Šie argumentai gal ir įtikintų praėjusios kadencijos miesto tarybos narius, tačiau šiandien tarybos sudėtis yra visiškai kitokia.
Aš nesu šilumos tiekimo specialistas, tačiau retkarčiais pasiskaitau Lietuvos ekonomistų rašinėlius, kurie profesionaliai analizuoja susidariusią padėtį. Jų teigimu dėl euro neįvedimo buvo kaltos monopolines paslaugas teikiančios įmonės. Šios įmonės „užsuko“ infliacijos spiralę. Įmonės veikiančios laisvos konkurencijos sąlygomis (drabužių, avalynės, maitinimo) tokios prabangos sau leisti negalėjo ir tik pakilus maisto produktų kainoms, ryžosi pakelti ir savo parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kainas.
Šiandien savivaldybės kontroliuojama monopolinė paslaugų teikėja siūlo „įsukti“ antrąjį infliacijos spiralę, motyvuodama infliacija... kurią pati savo veiksmais anksčiau ir sukėlė. Mūsų partijos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis paprašė visos medžiagos, kuri pagrįstų kiekvieną prašomos kainos cento dalį. Ją rimtai studijuosime ir priversime energetikus už kiekvieną centą rimtai atidirbti savivaldybės komitetuose ir posėdžių salėje.
Mes esame dešinioji partija, todėl gerbiame ekonominio efektyvumo logiką. Jei energetikai pagrįs savo teiginius, mes šitas siūlomas kainas tegul ir skaudama širdimi paremsime. Kartu atkreipsime dėmesį į tai, kad miesto savivaldybė nedaro reikiamų žygių skatindama gyvenamųjų namų renovaciją. Tačiau kol energetikai prašytos medžiagos nepateikė, mūsų frakcija tokio sprendimo neparems.
Kadangi šilumos kaina bus svarbiausias artėjančių savaičių įvykis, aš stengsiuos pateikti kiek galima daugiau informacijos, kuri tik taps man žinoma. Gali būti, kad dienoraštis pasirodys dažniau.

2007-11-08

Gražu dar nereškia, kad efektyvu


Mūsų šalies šilumininkai jau pradėjo mušti pavojaus varpus dėl daugiabučių namų renovacijos tempų. Ta proga savo nuomonę pareiškė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V.Stasiūnas. Jo nuomonę šiuo klausimu šiandien atspausdino dienraštis „Klaipėda“. Iš tikro šalies šilumininkai yra atsirę tarp kūjo ir priekalo. Ypač tie šilumininkai, kurių įmonės yra išnuomotos ar privatizuotos. Savivaldybės, kurios turi teisę nustatyti šilumos kainas nėra linkusios jų kelti, nes bijo miestiečių pykčio. Tuo tarpu dujų kainos kyla ir kyla.
Pagal šiandien skiriamus pinigus Klaipėdoje pastatų renovacija užtruks lygiai tūkstantį metų. Ir niekas čia dėl to nekaltas, kadangi valdžios neryžtingumas į vieną krūvą susipina su visuomenės pasyvumu. Todėl lieka tik badytis vieniems į kitus pirštais ir toliau už šilumą mokėti labai bragiai.
Tuo tarpu renovacijos, kaip ir daugumos kitų problemų, pradės spręstis tik tada, kai valstybė vieną kartą nustos bijoti savo šešėlio ir parodys ryžtą klausimus spręsti iš esmės. Pirmiausia reiktų pradėti nuo klausimų: kokį namą renovuoti reikia, o kokį reikia nugriauti, kad jis nesikankintų. Plika akimi matosi, kad Baltijos prospekte esančius namus renovuoti reikia, o Rupiškės gatvėje esnčias „churščiovkes“ geriau yra tiesiog nugriauti. Nugriaunamiems pastatams reiktų priskirti kuo didesnius žemės sklypus, kad paaugtų jų nekilnojamo turto vertė ir parengti tam tikrą dokumentą, kuriame būtų pareikšta valia, kad šioje vietoje jei pradės kilti nauja statyba, bus leidžiamas dvigubai didesnis aukštingumas ir intensyvumas. Valstybės lygiu reikia įstatymo, kuris tuose rajonuose leistų „nuosavybės“ išpirkimą. Pvz. Jei daugiau nei pusė daugiabučio namo gyventojų pardavė savo butus arba pasirašė ketinimų protokolus tai padaryti, likusieji irgi privalės parduoti savo butus už tame name parduotų kainų vidurkį (čia žinoma tik pavyzdys kokį sprendimą vertėtų priimti).
Kai kalbėjau su šios srities ekpertais ir jie vardino renovacijos kelyje kylančias kliūtis, kurias aš galėčiau pavadintos bendriniu pavadinimui „Pasirinkimas tarp gražaus ir efektyvaus“. Miesto valdžia šiandien skatina, kad daugiabučiai atrodytų kaip pavaziduota nuotraukoje. Šitaip atrodo daugiabutis, kuriame renovacija padaryta visu 100 proc. Tai yra gražu, tačiau nebūtinai efektyvu.
Jei šiandieninė mūsų miesto valdžia pakeistų visuose miesto daugiabučiuose namuose šiluminius mazgus, šios programos vykdymas padėtų mums visiems sutaupyti apie 30 procentų namuose vartojamos šilumos. Svarbiausia, kad šis šilumos taupymas būtų konfortiškas. T.y. tapytumėme šilumą tada kai už lango šilta ir saulėta.
Šilumos ūkio specialistai teigia, kad mes esame pajėgūs visų namų šildymo mazgus pakeisti per trejus metus. Jei šilumos mazgo pakeitimo kainą išdalintumėme šiam laikotarpiui, mokestis už šilumos mazgą sudarytų apie pusę cento už buto kvadratinį metrą. Visa investicija atsipirktų per vienerius metus.
Kitos priemonės (sienų šiltinimas, stogo keitimas yra mažiau efektyvios nei šilumos mazgo keitimas. Mes galėtumėme pasvajoti, kad sovietiniuose daugiabučiuose atsirastų radiatorių sklendės ir kiekvienas iš mūsų vartotų tiek šilumos, kiek mes norime. Deja šiandien tai yra per didelė prabanga
Kodėl miesto valdžia nedaro tokio žingsnio? Tam yra dvi priežastys. Miesto valdžia bijo įvesti naują mokestį ir nesiryžta to padaryti savo iniciatyva. Antra vertus, jei mes pakeisime name šilumos mazgus, namo išorė nuo to nepasikeis ir miesto valdžia negalės rinkėjams parodyti kaip sunkiai ji dirba miesto labui. Dėl tos priežasties mes per metus renovuojame 5 namus, tačiau taip, kad turėtumėme ką parodyti.Efektyvumas aukojamas grožiui.

2007-11-06

Šiandienis paklausimas apie dantų protezavimo programos vykdymą

Klaipėdos m. tarybos socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Kęstutis Gabšys šiandien pateikė paklausimą Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas pateikti informaciją kaip sekasi įgyvendinti savivaldybės dantų protezavimo programą.
„Praėjusiais metais žiniasklaida teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesugebėjo išleisti visų protezavimui skirtų pinigų. Susidaro keista situacija – žmonės laukia eilėse, kol jiems bus sudėti dantys, savivaldybė skiria tam pinigų, tačiau dėl prasto darbo organizavimo žmonės lieka be dantų. Baigiantis šiems metams mūsų partija nusprendė patikrinti kaip ši programa šiemet buvo vykdoma“ – apie paklausimo priežastis pasakojo K.Gabšys.
Paklausime prašoma pateikti informaciją kiek skirta lėšų šios programos įgyvendinimui, lėšų įsisavinimo procentą per 2007 m. tris ketvirčius, aptarnautų pacientų skaičių, eilėse laukiančių pacientų skaičių, palyginamuosius duomenis už 2006 metus.
Medicinos specialistai atkreipia dėmesį, kad burnos protezavimas padeda išvengti žarnyno, burnos ertmės ligų, todėl valstybė ir savivaldybės pradėjo dantų protezavimo programas, kurios garantuoja mažas pajamas gaunantiems, socialiai remtiniems žmonėms kartą per tris metus gauti vienerius dantų protezus.

2007-11-02

Projektas vardu gyvenimas

Europos sąjunga, kartu su daugybe gerų dalykų į mūsų šalį atnešė vieną, ne visai gerą tradiciją- mūsų gyvenimuose pradeda dominuoti jo didenybė projektas. Apie „projektus“ savo rašinyje „balsas.lt“ rašė Egidijus Aleksandravičius ir man tik su dideliu liūdesiu tenka pritarti jo dėstomoms mintims. Šiame rašinuke aš pridėsiu kelis viražus, apie projektinę kultūrą, su kuria teko susidurti jau praėjusį (spalio) mėnesį.
Kaip giliai mūsų sąmonėje šaknijasi žodis „projektas“ teko įsitikinti Vydūno mokykloje surengtoje diskusijoje skirtoje jaunimo iniciatyvumui aptarti. Pats renginys taip pat vadintinas „projektu“, tačiau buvo tikrai neprastas, tik gaila, kad neperžengė vienos mokyklos ribų. Šioje vietoje mane nustebino, kaip jaunimas įsivaizduoja iniciatyvas ir jų įgyvendinimą. O gi bet kokios jaunimo iniciatyvos pasirodo yra projektai, akcijos ir finansavimai.
Kai pradėjome kalbėti apie jaunimo dalyvavimą politikoje, man teko konstatuoti faktą, kad jaunimas politikoje nelabai nori dalyvauti. Tam pavyzdžiui pateikiau tokius faktus: Man yra tekę kalbėtis su Norvegijos Tronheimo mieste gyvenančiu jaunuoju konservatoriumi. Trotheime gyvena apie 250 tūkstančių žmonių, tuo tarpu vietinėje konservatorių partijos jaunimo organizacijoje yra apie 400 narių. Tuo tarpu geriausiais jaunųjų konservatorių lygos laikais, Klaipėdoje buvo apie 40 narių.
Jaunimui mano skaičiai įspūdžio nepadarė ir jie pradėjo vardinti aibes politinės-pilietinės krypties projektų, kurie buvo vykdyti Klaipėdos mieste. Pradėta vardinti nuo tetralizuotų akcijų prieš korupciją ir emigraciją, po to užbaigta „savivaldos diena“ miesto savivaldybėje, kur mūsų miesto mokyklos mokiniai turėjo galimybę pasėdėti tarybos narių darbo kėdėse ir „pavaidinti“ tarybos narių darbą.
Ši idėja nesužavėjo nei manęs, nei Klaipėdos Marijos taikos karalienės parapijos klebono V.Viktoravičiaus, kuris patvirtino mano mintį, kad dalyvavimas vienadienėse akcijose ir renginiuose toli gražu nėra pilnavertis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.
Projektinė veikla savaime nėra blogis ir jos jokiu būdu nereikia naikinti. Tiesiog projektas negali tapti vieninteliu mūsų gyvenimo tikslu. Mes gyvename tam, kad vykdytumėme projektus, tačiau mes turime prisiminti, kad mes gyvenname, o ne dalyvaujame projekte pavadinimu gyvenimas.

2007-10-28

Operacijos „Gelbėkime eilinį Rajaną“ tęsinys

Savo internetiniame dienoraštyje jau minėjau apie tai kaip mūsų miesto klerkai iš vieno E.Balsio menų gimnazijos mokinio bandė atimti nemokamą maitinimą, motyvuodami tuo, kad šios mokyklos stegėjas yra ne Klaipėdos savivaldybė. Dar labiau mane nustebino, kad šį barbarybės aktą palaikė mūsų miesto ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas. Ta proga miesto tarybos posėdyje vykusiuose debatuose aš pasakiau kalbą, kurią Jums ir pristatysiu.

Gerbiamas mere,
Gerbiami tarybos nariai,

Visi čia sėdintys prie valdančiosios daugumos stalo, kaltina mus opoziciją, kad mes vilkiname posėdžių laiką, uždavinėjame daug nereikalingų klausimų, trukdome priiminėti reikalingus sprendimus. Pažiūrėkime kaip dirbate Jūs.
Klausimas dėl nemokamo vaikų maitinimo parodo, kaip mūsų miesto valdančioji dauguma suaugo su savivaldybės administracija ir nebenori jos kontroliuoti.
Man kyla klausimas, kokiu beširdiškumu vadovavosi šios „genealios“ minties kūrėjas, kad vaiką palikti be maitinimo. Mane pribloškė ir begalinis cinizmas, kada pranešėja pasiūlė „nusiraminti, nes maitinimo neteks tik vienas vaikas“.
Aš norėjau pasižiūrėti į akis šio projekto teikėjui-savivaldybės administracijos direktoriui. Norėjau pasižiūrėti į akis ne tik kaip direktoriui, bet ir kaip tėvui. Administracijos direktoriaus elgesys šiuo atveju parodo, kad jis paskutiniųjų sąžinės likučių dar neprarado ir šiandien posėdyje nepasirodė.
Tuo pačiu pasigirti negali mūsų daugumos atstovai, dirbantys ugdymo ir jaunimo komitete. Jie teikiamą projektą patvirtino be jokių pastabų. (Šis projektas teturi tris didesnius pakeitimus, o ir projekto pranešėja nelabai šios nuostatos slėpė). Komiteto pirmininką aš dar galiu pateisinti. Jis gydytojas ir į komiteto posėdį tikriausiai atėjo po kelias valandas trukusios operacijos ar naktinio budėjimo. Tačiau ką veikė mūsų miesto mero patarėja Audra Daujotienė? Ji juk yra etatinė savivaldybės darbuotoja?
Visoje šitoje istorijoje keisčiausia yra tai, kad maitinimas yra teikiamas mokiniams ne iš savivaldybės, bet iš valstybės biudžeto lėšų ir mes turime maitinti ir gargždiečius, jei jie mokinasi Klaipėdos mokyklose. Todėl bandymo iš šio sąrašo išmesti E.Balsio mokyklą, kitaip kaip nežmoniškumu, aš nepavadinsiu.
Mes klausiame savęs, kodėl žmonės taip nepasitiki nepriklausoma Lietuva? Kodėl jie išvažiuoja į anglijas ir airijas? Kodėl jaunos šeimos neturi vaikų? Taip yra todėl, kad jos jaučiasi nesaugios dėl tokių „politikų“ ir dėl tokių „profesionalų“. Aš neturiu vaikų, bet po tokių valdančiųjų veiksmų bijau jų ir turėti.

2007-10-23

Opozicija yra bedantė

Dar praėjusią vasarą mūsų partijos smegenų centras „Demokratinės politikos institutas“ suorganizavo seminarą apie naująsias komunikacijos galimybes, kur kaip naujas Dievo mums politikams siųsta dovana buvo pristatyta video failų keitimo talpykla http://www.youtube.com/ Vasarą šio internetinio resurso galių aš dar nespėjau „apgalėti“ ir išsamiau su šios sistemos galimybėmis nesusipažinau.
Kai praėjusią savaitę mes ruošėmės partijos Klaipėdos skyriaus vadovo rinkimams, kažkokia nepaaiškinama jėga mane vėl nukreipė į Youtub‘ą. Aš patikrinau kaip šiame interneto resurse yra prisistačiusi Lietuva ir jos politikai. Palyginimui aš surinkau britų konservatorių lyderio David Cameron vardą ir ir pasirinkau pasižiūrėti kaip opozicija taršo Britanijos metinį biudžetą ir kokiu tonu tarpusavyje kalbasi premjeras ir opozicijos lyderis. Supratau, kad mūsų „draugai“ liberalcentristai iš Klaipėdos miesto tarybos yra visiškai teisūs – šioje miesto taryboje opozicija yra bedantė ir visiškai silpna.
Visi, kurie mano, kad aš nusišneku, arba, kad visi politikai nieko neveikia tik riejasi tarpusavyje siūlau paspausti nuorodą ir pažiūrėti vaizdelį patiems.
http://www.youtube.com/watch?v=kv96quQN2Js
Aš manau, kad esu pakankamai spalvingas žmogus ir miesto tarybos posėdžių salėje tikrai nesu tylenis. Vienok iki tokių žodžių, kokiais Jos Didenybės opozicijos lyderis, deda į šuns dienas Jos Didenybės lordą kanclerį (finansų ministrą), dar labai toli.
Viename iš pirmųjų miesto tarybos posėdžių naujai iškeptą Administracijos direktoriaus pavaduotoją, kuris turėjo kuruoti ūkio departamento darbą, pavadinau „komisaru, kuris nieko neveiks tik prižiūrės ūkio departamento vadovą, su odine striuke ir mauzeriu, pastarąjį vis grasindamas nušauti“. Už tokį minties polėkį miesto tarybos narys V.Vareikis grasino mane atiduoti etikos komisijai.
Įdomu kaip jis reaguotų jei miesto merą aš pavadinčiau „analoginiu politiku skaitmeniniame amžiuje, kelio bloku trukdančiu judėti į priekį“. Matyt už tokius žodžius aš iš etikos komisijų neišeisiu. Tiesa ryžto mokytis iš britų aš neatsisakysiu.

2007-10-18

Vieningoji atsiskaitymų knygutė – įmanoma

Šiandien, kaip niekada, anksčiau mane įsuko savivaldybės tarybos posėdžių ratas. Iš ryto posėdžiavęs socialinių reikalų komitetas nenuveikė nieko per daug ypatingo- peržiūrėjo biudžetą, paskirstė dalį nepanaudotų socialinėms pašalpoms mokėti išlaidų, įsteigė dar vieną biudžetinę įstaigą. Politiniai debatai komitete vyko tik dėl vieno klausimo: miesto švietimo klerkai iš nemokamai maitinimą gaunančių mokyklų sąrašo bandė išbraukti E.Balsio menų gimnazijos moksleivius, motyvuodami tuo, kad ši mokykla yra ne savivaldybės pavaldumo. Kaip papildomas argumentas buvo pasitelktas ir tai, kad toje mokykloje maitinimo neteks tik vienas vaikas. Komitetas didvyriškai atstovėjo „eilinį Rainą“ ir jis ir ateinančiais metais nemokamą maistą gaus.
Vėliau posėdžiavo mero sudaryta vieningos atsiskaitymų knygutės pakasynų komisija, į kurią ir aš buvau užrašytas. Kol susirinkę municipalinės pakasynų komisijos nariai tarėsi kaip lavoną reikės laidoti, keletas pastabesnių komisijos narių konstatavo, kad ligonis sveikas kaip ridikas, tik paprasčiausiai... miega.
Šiandien vis dar tebėra visos struktūros, kurios gali surinkti, apskaičiuoti ir išskirstyti mūsų sumokėtus mokesčius. Šiandieniniai mokesčių „dalintojai“ pasiruošę apdoroti iki 30 “vieningosios knygelės“ eilučių. Šiandieninis knygutės savininkas, akcinė bendrovė VST visus norinčius yra pasirengusi į ją priimti. Įmonės turės viso labo proporcingai prisidėti prie knygutės spausdinimo, kurios išlaidos už vieną eilutę gali sudaryti tik varganus 3000 litų per metus.
Kartu buvo pristatytas ir kitos atsiskaitymo galimybės, kurios puikiai gali derėti tarpusavyje t.y. Kauno mieste diegiama „vieningos sąskaitos“ idėja.
Kai Tėvynės sąjunga ėjo į rinkimus, mes žadėjome vieningą atsiskaitymų knygutę. Mes įrodysime, kad tai galima padaryti ir tai žadėdami nemelavome. Įdomu ar mūsų atsiprašys tie, kurie prieš rinkimus mus vadino melagiais ir populistais.

2007-10-14

Opozicijos dalia

Mūsų miesto valdžia nuolatos klausia manęs kada mes ir mūsų partija pradės „dirbti“. Žodžiui „darbas“ mūsų politiniai oponentai suteikia tokią sakralinę galią ir tokias mistines savybes, kurių net mūsų tautosaka nesugebėjo suteikti tokiam šventam ir garbingam užsiėmimui kaip duonos auginimui.
Tuo tarpu mūsų miesto valdžios vyrai ir moterys mano, kad žodis „darbas“ būtinai turi būti priešpastatytas žodžiui „kalbėjimas“, todėl nei vienas garbingas „politinis sunkiasvoris“ negali gaišti laiko tokiems menkniekiams kaip debatams parlamente, jo komitetuose, laikraščiuose, televizijose ar elementariuose susitikimuose su miestiečiais.
Tokiems „darboholikams“ aš atsakau pasitelkęs amerikonų politikos patarlę, kad opozicija dirba kalbėdama, o pozicija balsuodama ir tai yra universali politinio gyvenimo norma. Taigi aš ir mūsų partija pradės dirbti tada, kai mes iš opozicijos tapsime pozicija.
Visuomenei gi aš noriu pasakyti, kad opozicija yra mūsų gero gyvenimo variklis. Mes galime kiek norime melstis geram merui, carui ar prezidentui, tačiau paprasti žmonės neturi tiek laiko, galimybių ir norų, kad valdžią galėtų kontroliuoti. Tam reikalinga kita profesionalų komanda, kuri iškeltų valdžios daromus blogus darbus, nepasisekimus ir klaidas. Tada žmonės matys valdžios veiklą, opozicijos kritiką ir spręs ar ši valdžia buvo verta to, kad mes jai mokėtumėme atlyginimus.
Man kyla pagrįstas įtarimas, kad žodį „darbas“ tokia mistine aureole apgaubia tie valdžios vyrai ir moterys, kurie patys nesugeba valdyti. Labai žodį „darbas“ pamilo mūsų naujasis vicemeras Benas Šimkus, kurio pagrindinis darbas yra sveikinti šimto metų sulaukusius senolius. Tiesa senoliai pamatę B.Šimkų išsigąsta, nes prisimena pastarojo „ralius“ miesto gatvėse su milicijos „Volga“. Kitas savivaldybės „bitinas – darbininkas“ yra tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis. Pastarasis yra tikrai darbštus ir doras žmogus, tačiau sėdi po „mero padui“, kaip po sunkiu kaustyto milicininko padu sėdėjo nesuskaičiuojama daugybė Beno Šimkaus gyvenimo moterų ir meilužių.Dabar visa šita galybė iš miesto biudžeto išlaikomų „lodorių“ ir“biezdielnikų“ skundžiasi, kad yra opozicija. Yra žmonės, kurie juos stebi, seka ir apie jų „žygdarbius“ klaipėdiečiams papasakoja

2007-10-10

Ketvirtadienį būsiu eteryje

Rytoj (ketvirtadienį) Radijo stoties "Wox Maris" eteryje, būsiu žurnalistės Natalijos Magučojos, svečias.
Radijos stoties "Wox Maris" dažnis - 99 Mhz.
Laidos pradžia 18 valandą.

2007-10-04

Viešumas smogia

Šią savaitę pats nenorėdamas tapau žiniasklaidos taikiniu. Pirmadienį dienraštis „Klaipėda“ nagrinėjo politikų ir valdininkų turto deklaracijas. Ir atsitik tu mano tokiai nelaimei, kad man teko „garbinga“ dalia gauti „tarybos nario-bomžo“ pereinamąją premiją. Kitaip sakant turto deklaracija pateikė išvadą, kad aš esu neturtingiausias Klaipėdos miesto tarybos narys.
Antradienį ir trečiadienį turto deklaracijų nagrinėjimo epopėją perėmė dienraštis „Vakarų ekspresas“, kuris išnagrinėjo ne tik mano pajamas, bet ir mano gyvenimo būdą: kur aš gyvenu, kodėl neturiu turto ir kiek man kainuoja mano „antroji pusė“.
Visada buvau atviras, į viešą veiklą orientuotas politikas. Esu praėjęs britaniškąją viešųjų ryšių mokyklą, kuri nurodo, kad nėra viešesnio asmens, kaip politikas. Viešumo niekada nevengiau ir ,pripažinsiu, žiniasklaidos ir aplinkinių dėmesys mane net džiugino. Kai „Vakarų ekspreso“ jaunesnysis brolis „Bulvaras“ aprašė atvejį, kad optikoje matuodamasis akinius apalpau, į šią istoriją žiūrėjau kaip į anekdotą.
Tačiau kai mano gyvenimo būdą panagrinėjo žurnalistė Natalija Mogučaja, pasijutau tarsi maišu trenktas. Ne todėl, kad turėčiau ką slėpti, bet todėl, kad pasijautau visiškai nuogas ir neapsaugotas.Žinoma mano požiūris į politiką nuo to nepasikeitė. Esu įsitikinęs, kad asmenims, netoleruojantiems viešumo ir tiems, kuriuos vargina žiniasklaidos dėmesys, politikoje ne vieta. Bet nuo to dvasinio striptizo jausmas neišnyksta..

2007-10-02

Nestrateginiai sprendimai

Tą dieną, kai miesto tarybos socialinių reikalų komitete ginčijomės iki nukritimo dėl Sporto arenos ir socialinių darbuotojų atlyginimų, miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis bandė „prastumti“ kitą menamai „strateginį“ dokumentą – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos planą iki Naujųjų 2008 ųjų metų.
Šis dokumentas yra originalus keleriopomis prasmėmis. Pirmiausia jis parodo, kaip dabartinė miesto valdžia yra "suaugusi" su savivaldybės administracija, kaip ji neturi jokių idėjų, ir kaip visa "Liepų vienuolika" yra paskendusi rutinoje.
Iki naujųjų metų miesto taryba turėtų patvirtinti 43 sprendimus. Visus juos pasiūlė vienintelė ir nepakartojama liberalų ir centro sąjungos frakcija. Svarstymo komitete metu mes tyčiojomės iš projektą pristatančio tarybos sekretoriaus klausdami, kodėl prie siūlytojų nėra įrašyta „savivaldybės administracija“, kadangi kaip bežiūrėtumėme, iš 43 siūlomų nagrinėti klausimų į rimtesnius, t.y. politinius, vandenis gal galėtų pretenduoti vos vienas.
Mano kolega Naglis Puteikis prisispyręs klausinėjo Vidmanto Plečkaičio, kur dingo garsusis liberalcentristų rinkiminis pažadas „pastatysime dar du baseinus“, ir kodėl ta proga liberalcentristų frakcija nepateikė kokio nors savivaldybės sprendimo.
Aš asmeniškai dėkojau p.Plečkaičiui už informaciją kokius sprendimus savivaldybės administracija ketina rengti ir prašyti jų patvirtinimo, tačiau niekaip nesuprantu, kur dingo svarbūs strateginiai politiniai Klaipėdos bendruomenei mirtinai reikalingi sprendimai.
Tačiau būtent šis planas ir parodo kokioje situacijoje gyvena miesto valdžia. Meras ir jo komanda suaugo su administracija ir neprižiūri tarnautojų, tačiau politiniu autoritetu ir svoriu saugo juos nuo bet kokio viešumo ir politinės kontrolės. Visi savivaldybės politinio pasitikėjimo darbuotojai jau nebeįsivaizduoja savęs ne savivaldybėje ir nebeturi noro ir jėgų daryti to, ką jie privalo daryti – tarnauti Klaipėdos miestiečiams. Tai geriausiai ir parodo šiame plane siūlomas 8 punktas. LICS frakcija mano, kad lapkričio mėnesį mums verkiant reikia priimti miesto tarybos nutarimą „Dėl mirusiųjų namuose apžiūrėjimo, pervežimo atlikti TM ir patologinės anatomijos tyrimą tvarkos.“
Suprantu, klausimas tikrai strateginis ir tikrai visiems klaipėdiečiams reikalingas...

2007-09-28

Audringas savaitgalis

Šis savaitė – šuniška kaip niekada. Net tada, kai vykdėme rinkimų kampaniją, neturėjau tokio įdomios ir užimtos savaitės. Prie visų bėdų prisidėjo ir tai, kad atsisakydamas išlydėti vasarą, smarkiai persišaldžiau.
Pirmą kartą iki galo neatlikau savo, kaip tarybos nario pareigos ir ketvirtadienio tarybos posėdyje tebuvau tik iki didžiosios pertraukos. Tiesa mano kolegos manęs pasiilgo, todėl sugebėję „išžiūrėti“ tik 28 klausimus, dragiškai nusprendė palaukti manęs ir kitą ketvirtadienį surengti to paties posėdžio antrąją dalį.
Šią savaitę yra minimos dvi svarbios profesinės dienos, kurias aš, partijos ir koalicijos, pavedimu, turiu kuruoti. Vakar buvo minima socialinio darbuotojo diena, rytoj bus minima pagyvenusių žmonių diena. Pirmosios dienos proga teko dalyvauti neįgaliųjų dienos centre „Lakštutė“ organizuotame „BOCCIA“ turnyre. Ten mūsų socialinio komiteto ir žurnalisto Česlovo Kavarzos komanda „gavo į skudurus“ nuo „Lakštutės“ administracijos. Ką gi atsilyginsime, kai bus tvirtinamas biudžetas.
Pagyvenusių žmonių dienos proga į savo šventę pakvietė „Caritas“ senelių namai. Senoliai dainavo ir šoko, o man, kaip politikui teko atlaikyti garbingų kunigų ir klebonų spaudimą. Kodėl miesto globos namams miesto savivaldybė skiria keletą milijonų litų, o šiek tiek mažesniems Caritas Globos namams, per metus skiriama tik 20000 litų? Aš raudonavau iš gėdos, tačiau atsakymo neturėjau. Atsakymo paieškas sunkino ir tai, kad savivaldybės administracijai netrukdo Caritas globos namų gyventojų įtraukinėti į įvairias Vilniui ir Europai siunčiamas ataskaitas.
Dėl šių renginių neturėjau laiko apsilankyti Klaipėdos savivaldybėje organizuotoje medicininėje konferencijoje. Galop visą dieną užbaigė Jungtinės Vakarų regiono Koordinacinės tarybos posėdis.
Ne mažiau audringas laukia ir šeštadienis, kuris liepė pasirinkti tarp partijos Vilniuje organizuojamo seminaro ir mano draugų vaiko krikštynų, kuriose teks atlikti krikšto tėvo pareigas.
Galų gale visus interneto dienoraščio skaitytojus kviečiu sekmadienį 12.00 atvykti į Šv. Kazimiero bažnyčią Klaipėdoje, kur bus įvykdytas „dangiškasis objekto priėmimo aktas“. Bažnyčios pastatymas visada buvo miestui svarbus įvykis. Daug svarbesnis už alaus kainas, rietines miesto rotušėje ir kitus žemiško gyvenimo malonumus.

2007-09-25

Pokyčių metas

Šis ruduo mano gyvenime bus pokyčių metas. Pirmieji pokyčiai prasidės šiandien, kai konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus taryba patvirtins ambicingiausią kada nors buvusią skyriaus struktūrinę reformą, kuri turės būti baigta iki Kalėdų. Tikiu, kad įvykdę šias reformas, mes sugebėsime į Seimo rinkimus eiti susitelkę svarbiausiam tikslui – įvykdyti konservatyviąją revoliuciją. Pradžioje savo protuose, po to ir Klaipėdiečių širdyse.
Pokyčiai neišvengiami ir miesto tarybos darbe. Ta padėtis, kuri šiandien susiklostė yra negalima. Kai taryboje nuolatos pešasi du frontai, reikalingas katalizatorius, kuris visą neigiamą energiją nukreiptų į svarbius ir reikalingus darbus. „Žaibolaidžio“ vaidmenį tokioje situacijoje turėtų atlikti miesto meras. Labai gaila, bet to šiandien jis atlikti negali. Valdantieji liberalcentristai turėtų pagalvoti ar džiunglėms nereikia naujo vado. Tokio, kuris be išankstinių sąlygų gebėtų tartis ir susitarti.
Kadangi viskas keičiasi artimiausiu metu keisis ir šis dienoraštis. Pokyčiai turėtų prasidėti spalio pradžioje. Apie tai be abejo vėliau...

2007-09-18

Vagystė ir genocidas

Šiandien posėdžiavo miesto socialinių reikalų komitetas. Iš dvylikos klausimų išnagrinėti sugebėjome tik aštuonis. AŠ kitame dienoraštyje nuodugniai papasakosiu kokius „strategiškai“ „svarbius“ ir „sprendimus“ mes priiminėjome.
Bet kaip kalbėjo didis rusų literatūros klasikas L.Tolstojus „Kiekvieno komiteto priimami sprendimai yra vienodi, tačiau kiekvienas nesutarimas yra įdomus atskirai“. Šis socialinių reikalų komiteto posėdis gali būti vadinamas genocido ir stambios vagystės posėdžiu.
Praėjusiame dienoraščio įraše Jūs galėjote perskaityti permainų koalicijos pareiškimą dėl socialinių darbuotojų algų. Šiandien buvo atliktas šių problemų „aptarimas“. Žodį aptarimas aš dedu į kabutes, nes būdamas neprofesionalas „iš klausos“ turėjau gaudyti ką šneka savivaldybės „specialistai“, kurie didžiausią laiko dalį skyrė paaiškinimams, kad komitetui jokių ataskaitų teikti neprivalo ir juo labiau raštu. Savivaldybės finansų skyriaus vedėja, nors man ir tinkanti į motinas, tačiau elgėsi chamiškai ir su manim kalbėjo taip, kaip niekada nekalbėjo net mano nuosava mama. Kita dalis laiko buvo skirta pasakojimams, kaip jie didvyriškai kėlė minimalią algą ir žmonėms, kurie gavo mažiau nei 700 litų. Diskusiją vainikavo socialinio departemento vadovės Laužikienės komentaras, kad „pakėlę algas 50 litų mes tik įžeisime žmones. Čia būtinas kompleksinis sprendimas“. Aš žinoma sutinku, kad būtinas kompleksinis sprendimas, tačiau kol jo nėra „įžeidinėkime“ socialinius darbuotojus nors po 50 litų per mėnesį.
Ši problema yra aktuali ir tuo, kad jei Lietuva sieks Euro, šie metai yra paskutiniai metai, kai galima kelti algas ir visokias kainas. Po metų to daryti mes nebeturime teisės. Taigi jei valdžia norės įsivesti eurą, socialiniai darbuotojai bus tie, kurie savo vaikų sąskaita už tai turės sumokėti.
Tuoj po to sekė ginčas dėl arenos statybos. Savivaldybės administracija užsiprašė sau teisės pradėti arenos projektavimo ir statybos darbus, net tinkamai nesugebėdama paaiškinti, kokį objektą mes statome. Iš pradžių buvo bandyta papasakoti, kad tai nusprendė savivaldybės tarybos kolegija, tačiau man paprieštaravus, buvo paaiškinta, kad tai padarė „autoritetinga profesionalių ekspertų komanda, atlikusi ekonominių socialinių rodiklių matavimus“. Po trečio kryžminio klausimo, ilgų kančių pavyko sužinoti tik vieną ekspertų komandos nario pavardę. J.Simonavičiūtė greičiausiai buvo ta ekspertų komanda, kuri ir priėmė sprendimą.
Motyvuodamas tuo, kad tai vis gi yra dideli pinigai, aš reikalavau, dviejų paprastų dalykų: miesto taryboje priimti sprendimą, kuriame būtų aiškiai pasakyta kokį objektą mes statome ir kad objekto konkursines sąlygas, techninę užduotį, statybos rangovo konkurso reikalavimus patvirtintų miesto taryba.
Šioje vietoje (nežinau kodėl) iš valdininkų estafetę perėmė tarybos sekretorius V.Plečkaitis, kuris paaiškino, kad aš tik noriu pasikėsinti į visiems lietuviams šventą reikalą-Europos krepšinio čempionatą.
Čia su „saliamonišku“ sprendimu pasirodė tarybos narys Edmundas Kučinskas, kuris pareiškė, kad mano žodžiuose yra tiesos, kad Šiaulių arenos yra baisi akustika, kad šių statybos darbų organizavime turėtų būti daugiau visuomenės dalyvavimo. Tačiau kai reikalas priėjo iki balsavimo maestro Kučinskas draugiškai dėjo į krūmus ir patvirtino sprendimo projektą, pagal kurį administracija galės tarybos narius pakviesti tik į arenos atidarymą.
Atostogaudamas nuolatos galvojau, kad miestą valdanti dauguma ateis į protą ir išgirs opozicijos balsą. Dabar džiaugiuosi, kad nors vienas dalykas tikrai nesikeičia.

2007-09-11

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos “Permainų“ koalicijos atstovų savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitete



PAREIŠKIMAS

2007-09-11
Klaipėda


Dėl padėties Klaipėdos miesto socialinėse įstaigose


Žiniasklaidoje pasirodė faktai, kad esama socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo sistema kelia klausimą ar Klaipėdos miesto savivaldybė dar gali užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą mūsų mieste.
Dienraštyje „Klaipėda“ (2007-09-08) yra minimi faktai, kad neįvyko trečias konkursas Vaiko krizių centro direktoriaus pareigoms užiimti. Dėl mažų atlyginimų ir šią įstaigą paliko direktoriaus pavaduotojas ir dar trys socialiniai darbuotojai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus vedėja situaciją savo kuruojamoje srityje pavadino „tragiška“. Tai pirmas atvejis Klaipėdos miesto istorijoje.
Tame pačiame straipsnyje minimi faktai esą vyriausybė paskyrė pinigus socialinių darbuotojų algoms, tačiau Klaipėdos savivaldybės administracija algas ketina didinti tik nuo sausio1-osios dienos.
Remdamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komiteto darbo reglamentu prašome į artimiausio komiteto darbotvarkę įtraukti klausimą „dėl padėties Klaipėdos miesto socialinėse įstaigose“.
Prašome šio klausimo svarstymo metu asmenų atsakingų už socialinius reikalus (A.Liesytės-socialinių reikalų skyriaus vedėjos, N.Laužikienės – socialinio departamento direktorės, ir B.Šimkaus – mero pavaduotojo atsakingo už socialines paslaugas) pateikti savo veiklos ataskaitas ta apimtimi, kuri liečia jų atliktus veiksmus susijusius su socialinių darbuotojų darbo užmokesčio klausimų sprendimu, taip pat siūlymus krizei įveikti.
Prašome savivaldybės administracijos direktorių raštu paaiškinti komitetui žiniasklaidoje minimus faktus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo pinigus darbuotojų algoms didinti, tačiau darbo užmokesčio socialiniams darbuotojams nepakėlė.


Socialinių reikalų komiteto K.Gabšys
pirmininko pavaduotojas


Komiteto narė L.Skovronskienė

2007-09-10

Aš sugrįžau!

Sveikinu visus mano virtualiosios šeimos narius ir dėkoju visiems, kurie pasiilgo mano internetinio dienoraščio. Aš net negalvojau, kad mano kuklus, kuklioje vietoje ir per daug nereklamuojamas interneto dienoraštis yra toks populiarus ir skaitomas ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose. Su internetinio dienoraščio atidarymu ir veikla mane pasveikino mano kolega, Seimo nario A.Ažubalio padėjėjas, TS Kelmės skyriaus pirmininkas Egidijus Ūksas. Didelis šio kuklaus puslapio „gerbėjas“ yra ir parlamentaras Jurgis Razma, kuris linkėjo šio darbo nenumesti. Būdamas konservatorius aš žinoma vertinu bendravimą „akis į akį“, tačiau tikiuosi, kad mano įvardinti garbūs internetinio dienoraščio „fanai“, pasidalins savo mintimis apie šiame puslapyje skelbiamas idėjas, ne tik su manimi, bet ir su kitais šios „bendruomenės“ dalyviais.
Šiandien yra pirma diena, kai baigėsi mano atostogos ir aš pasirodžiau darbe. Per beveik dvi savaites puikiai pailsėjau, daug dėmesio skirdamas įvairiuose Lietuvos kampeliuose išsibarsčiusiems giminėms. Nors ir nenoromis, tačiau teko daug kalbėtis apie politiką. Žmonės turi labai savitą požiūrį į tai, kas vyksta Lietuvoje. Šis požiūris skiriasi nuo to, ką įsivaizduoja politikai. Negaliu teigti, kad tas požiūris yra teisingas, tačiau jame yra daug karčių ir teisingų žodžių. Apie tai, kaip žmonės įsivaizduoja politikus ir politinį gyvenimą ir kaip aš įsivaizduoju mes konservatoriai ir mes politikai turėtumėme su jais kalbėti, aš parašysiu kituose komentaruose.
Tuo tarpu šiandien kaip mėgsta sakyti „politiniai ūkininkai“ mūsų laukia nauji darbai. Turiu porą idėjų susijusių su partijos Klaipėdos skyriaus veikla, kuriuos reikės įgyvendinti. Ne mažiau audringas bus ir mūsų miestelio tarybos gyvenimas. Miesto meras, niekaip nesuvokia miesto tarybos politinės aritmetikos ir elgiasi taip tarsi jis dirbtų praėjusios kadencijos miesto taryboje. Su visomis iš to išplaukiančiomis ydomis ir negerovėmis. Seime susitikęs Kauno miesto merą, konservatorių Andrių Kupčinską, jį mokiau, kad būdamas meru jis turi ne „darbus dirbti“, bet nuolatos bendrauti: su dauguma, su mažuma, su miestiečiais. Kiekvienas iš mūsų turi daug gerų idėjų, ir politiko uždavinys jas atsirinkti, išklausyti ir gerąsias įgyvendinti. Šiaip daug ko mane galėtų pamokyti pats Andrius, tačiau šioje vietoje aš turiu „piktąjį genijų“ R.Taraškevičių, kuris puikiai demonstruoja, kaip meras neturėtų dirbti.
Mūsų politinę padangę dažys ir artėjančių Seimo rinkimų nuotaikos. Partijos taryba jau paskelbė kandidatų kėlimo maratono pradžią. Šiuo metu tam tikroje gyvenimiškoje kryžkelėje esu ir aš. Iki pavasario buvau tikras, kad kandidatuosiu į Seimą. Šiandien toks tikras nebesu. Esu veiksmo žmogus ir eidamas kažkur noriu, kad būčiau reikalingas. Šiandien esu reikalingas Klaipėdoje ir Klaipėdos miesto taryboje. Ten nuo manęs kažkas priklauso. (Tačiau ne nesakau ir ši mano pastraipa tebūnie poatostoginės depresijos apraiška).
Gal šis mano dienoraštis gavosi kiek padrikas, tačiau taip jau būna kai pradedi dirbti kokį nors darbą. Dienoraščio darbinės dienos liks nepakitusios: antradienis ir ketvirtadienis. Visų mano draugų prašau aktyvaus komentavimo, taip pat parodyti šį dienoraštį savo draugams ir pažįstamiems.
Aš sugrįžau!

2007-08-31

Kaip rusų jūreivis žmonos ištikimybę saugojo

Yra toks senas anekdotas kaip svetimame uoste susirinkusieji jūrininkai pasakojo vienas kitam kokias metodais jie sužino ar žmonos jiems ištikimos. Ruso jūrininko „metodas“ pribloškė savo paprastumu. Iš reiso grįždamas jūreivis rytą išeidavo į balkoną ir mesdavo savo kaimynei: „Sveika paleistuve“. Supykusi dėl tokio pasisveikinimo kaimynė jūreiviui papasakodavo visus jo žmonos nuotykius.
Šį anekdotą prisiminiau trumpam užmetęs akį į šiandien „Vakarų eksprese“ išspausdintą Klaipėdos zuokininkų pareiškimą, kuriame mus ir liberalų sąjūdžio frakcijas kaltina esą mes giname ir proteguojame nelegalius statybininkus. http://www.ve.lt/?data=2007-08-31&rub=1065924816&id=1188508334 Gaila tik tiek, kad vietoje realių argumentų mūsų oponentai paprasčiausiai mėtosi purvais.
Jau senokai savo kolegas iš LiCS kaltinau moraliniu reliatyvizmu (tai yra atsisakymu spręsti kas yra gerai, kas yra blogai), tačiau neįsivaizdavau, kad mūsų kolegų kolektyviniame prote ši negalia taip stipriai progresuoja.
LiCS pareiškime yra minimi tik trys faktai:
Opozicinė permainų koalicija gynė Daukanto g. 13a statytybos detalųjį planą, leidžiantį pristatyti dar vieną aukštą. Detalaus plano tvirtinimo metu statybos darbai jau buvo prasidėję (bet tikrai neužbaigti). Patvirtinu, kad šios statybos užsakovas yra mūsų partijos narys, daug talkinęs per savivaldybių rinkimų kampaniją (ne pinigais).
Šiuose rinkimuose mes tikrai surinkome didelį biudžetą ir mus ribodavo idėjos ir laikas, o ne piniginiai resursai šioms idėjoms įgyvendinti.
Naglis Puteikis miesto tarybos posėdyje taip pat nematė rimtos paminklosauginės priežasties, kodėl ten negalėtų atsistoti keturių aukštų pastatas.

Visa kita liko purvų drabstymas, kuris nieko bendro su realybe neturi. Kai „permainų koalicija“ buvo subūrusi daugumą, miesto meras vaikščiojo po savivaldybę ir visus savivaldybės valdininkus gąsdino esą Naglis Puteikis visus juos atleis iš darbo ir t.t. tokiais pačiais argumentais mūsų oponentai švaistosi ir dabar. Jei Naglis Puteikis priešinasi paveldą niokojančiam užstatymui, vadinasi jis privalo būti prieš bet kokias statybas visoje Klaipėdoje. Tačiau kokie „triušiai turi kruštis zuokininkų galvose“, kad nematytų skirtumo tarp „K&D” monstrų ir Daukanto gatvės keturaukščio?
O Kodėl Klaipėdos miesto valdžiai taip prabilo politinė valia puikiausiai parodo pareiškimo tekstas „Klaipėdos konservatorių organizacija per ilgus metus susikūrė kuklius ir padorius žmones telkiančios, tegu ir ne itin įtakingos politinės partijos reputaciją“.
Zuokininkams nepatinka, kad TS tampa įtakinga politine jėga, o R.Taraškevičius įsižeidė, kad Daukanto g. pastatą statęs verslininkas užuot atšliaužęs ir trilinkas bandytų pabučiuoti mero batą, pasielgė kaip dera vakarų pasaulyje: jei tave skriaudžia viena partija, eini prašyti užtarimo pas kitą“. O kas nutiks jei visi mero neprietėliai užuot tyliai inkštę pasiprašys opozicijos globos. Mušti tokius, kad net pagalvoti nedrįstų.

2007-08-23

Atsakymai komentatoriams

Šiandien paskutinė mano darbo diena. Nuo rytojaus pradedu atostogauti. Kadangi galvoje siaučia vien tik būsimų atostogų vaizdai, noriu šį dienoraščio rašinį paskirti mano svetainės komentatoriams.
Dėkoju Tomux‘ui aktyviam mano dienoraščio komentatoriui už pritarimą gelžbetoninių kelių idėjai. https://www.blogger.com/comment.g?blogID=2458434533508232070&postID=9065500639495256391
Šios temos sprendimas labai glaudžiai susiję su jūros šventės komentatoriaus „Anonimo“ pasisakymų esą kritikuoti lengviausia. Aš būdamas politiku visuomet maniau, kad geriausiai batus siuva batsiuvys, tačiau pasakyti kur jie spaudžia geriausiai gali tie, kurie tuos batus nešioja. Šiandien milijardus mūsų pinigų gaunantis kelininkų klanas yra visiškai nekontroliuojamas, nes visi bijo trukdyti dirbti „specialistams“. O kam jiems kloti gerus ir brangius kelius, jei jiems pinigus mokantys liaudies atstovai nedrįsta pasidomėti atliekamų darbų kokybe.
Nuoširdų ačiū tariu ir komentatoriui „Babatukui“ ypač už sarkastiškus komentarus alkoholio tema. Kalbant apie alkoholį man kelia juoką premjero ir Seimo pirmininko argumentai esą draudimais nieko neišspręsi. Seimo pirmininkas V.Muntianas pakartojo tradicinę mantrą: „reikia visuomenės švietimo“. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=14154561
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14140866
Ką reiškia reikia visuomenės švietimo? Praėjusį savaitgalį kariavau su tvarkos nesilaikančiais automobilistais, kurie norėjo patekti į TS sąskrydį. Visi reikalavo pasistatyti automobilius „kuo arčiau Jūros“. Kuo vairuotojas buvo jaunesnis ir kuo jo mašina buvo brangesnė, tuo įžūliau su pastaruoju asmeniu man reikėjo „koliotis“. Vienas iš tokių asmenų sugebėjo užstatyti išvažiavimą į stovyklą. Per jį 4000 stovyklautojų negalėjo nueiti į tualetą. Vakare atsiradęs mašinos šeimininkas įžūliai paklausė „O ką tu man padarysi“... Taigi gerbiamas Seimo pirmininke ir gerbiamas premjere kokias paskaitas skaitysite tokiam „pirmuoniui“, kuris supranta tik primityvius instinktus? Gal Jūs asmeniškai parodytumėte pavyzdį?
Dėkoju „blondinei“ už palinkėjimus rašyti knygą. Aš apie tai rimtai pagalvosiu. Tiesa politikos nemesiu. Visgi labai įdomus tai užsiėmimas. Tam tikras mintis apie idėjų surašymą aš jau turiu, tačiau vadinti tai knyga tikrai per daug garbės.
Nors rytoj prasidės mano atostogos tikiuosi, kad pavyks kokią nors žinutę parašyti. Tikiuosi Jūsų visų sulaukti po atostogų, kai rašiniai pasirodys reguliariai. Palinkėkite man gerų atostogų ir sėkmės.

2007-08-21

Manęs nebuvo, bet VBS pasakė

Šį sekmadienį baigėsi Tėvynės sąjungos sąskrydis. Kadangi sąskrydis vyko Giruliuse, tai baigėsi ir kelios košmariškos darbo savaitės. Šį sąskrydį ko gero daugiausia prisiminsime kaip „žurnalistų peštynių“ sąskrydį, kai ten santykius aiškinosi žurnalistas praktikantas ir garsaus žurnalo, garsus apžvalgininkas.
Kadangi Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriuje esu atsakingas už darbą su žiniasklaida, tai šiuose įvykiuose teko dalyvauti ir juos stebėti iš arti. Pasakysiu tai, kad konfliktas tikrai nebuvo vertas to, kad atsidurtų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Nebuvo ten to, ką galima pavadinti „sulaikymu“ ir jokiu būdu ne etniniu pagrindu kilusiu konfliktu.
Sunkiai suvokiu, ko baisaus ten klausinėjo žurnalistas praktikantas ir kokie buvo jo ketinimai. Tai jau jo sąžinės reikalas. Žinoma pasakysiu, kad jis buvo mano ir mano partijos svečias, kurio liesti niekas neturėjo teisės. Pusiau juokais, pusiau rimtai pasakiau, kad dėl šio įvykio kalčiausi buvo „gaivūs gėrimai, pajūrio oras ir gražios moterys“.
Džiaugiuosi, kad konfliktas išsisprendė. Tą kalbėjau tiek su kanalo atstovais Klaipėdoje, tiek su kanalo vadovybe Vilniuje. Mes nebeturime vieni kitiems jokių pretenzijų ir tikimės bendradarbiauti ateityje.
Šioje istorijoje įdomiausia yra interneto komentarai. Daugiau nei penki šimtai „Delfio“ komentatorių skilo į dvi dalis. Vieni manė, kad 4000 pergėrusių "konservų" po stovyklavietę vaikėsi žurnalistą praktikantą, norėdami ji užmušti nacionaliniu pagrindu.
Kiti komentatoriai aiškiai ištyrė to paties žurnalisto neįgyvendintas kūrybines idėjas, jas pripažino provokacinėmis ir džiaugėsi, kad mūsų partijos atstovai ir svečiai preventyviai „davė į dūdą“ visokiems Kremliaus ruporams.
Pirmieji siūlė mus visus supūdyti kalėjimuose, o Tėvynės sąjungą paskelbti teroristine organizacija. Antrieji reikalavo komandoro kryžiaus „akcijos“ dalyviams ir smerkė tokius partijos „reikalo išdavikus“ kaip Jurgis Razma ir aš.
Keista, bet šį konfliktą maksimaliai galėjo matyti koks dvidešimt žmonių. Tačiau mes visi turime savo nuomonę. Manęs ten nebuvo, bet mano kaimyno kūmos vaikas girdėjo iš savo uošvio sesers ir gana tiksliai viską nupasakojo....

2007-08-16

Įvaizdžio kūrimo pradžiamokslis

Visų mano skaitytojų atsiprašau už kiek pavėluotą mano dienoraščio įrašo pasirodymą. Šį savaitgalį vyksiantis Tėvynės sąjungos sąskrydis atėmė labai daug jėgų, todėl mano rašinukas vėluoja.
Kaip ir žadėjau praėjusį kartą, Jūsų teismui pateikiu keletą taisyklių, kurios padeda bet kokiam žmogui, siekiančiam visuomenės įvertinimo. Tai nebus tuščios taisyklės, kiekvieną iš jų aš bandysiu paaiškinti logiškais ir suprantamais argumentais.
Šios taisyklės yra taikytos pirmiausia vyrams, nes moterys dažniausiai ir taip jų laikosi.
Būk tvarkingas
Vyrui politikui, ar šiaip vadovui dizaineriai nesukūrė kažkokių ypatingų reikalavimų. Verslininko ir politiko sėkmė priklauso nuo santykių. Kažkada mes kovojome su „blatais“, tačiau asmeninio žavesio indėlis į sėkmę niekur nedingo. Jeigu tu nesi popžvaigždė, vadinasi turi atsiminti šiuos reikalavimus: baltiniai turi būti išlyginti, batai nuvalyti, dezodorantai ir kvepalai yra ne tik bobų „zabova“. Priedo žiūrint į vyro galvą turi matytis, kad jis kažkada buvo kirpykloje.

Rinkis klasikinį rūbų stilių.
Aš visuomet renkuosi klasikinį rūbų stilių, nes vilkėdamas tamsų kostiumą, kaklaraištį ir marškinius, niekada neatrodysi blogai. Žinoma tai negalioja kokiame nors paplūdymyje ar naktiniame klube. Klasikinis rūbų stilius geras ir tuo, kad jis niekada neišeina iš mados. Nusipirkęs geros kokybės rūbą ir jį atsargiai dėvėdamas, rūbą išsaugosi ilgam laikui.

Rinkis kokybę, o ne ženklą.
Garsių dizainerių prekės ženklas šiandien Vakaruose yra nueinantis simbolis. Kokia prasmė už tą pačią kainą nusipirkti brangaus dizainerio rankinę pagamintą iš dirbtinės odos, jei gali už ta pačią kainą nusipirkti aukštesnės kokybės grynos odos rankinę.

Šalin blizgučius
Mes prisimename laiką, kai buvo labai kieta turėti ryškiai žalią arba raudoną švarką. Šiandien į šį laikotarpį žiūrime su atlaidžia šypsena. Tačiau man tikrai keista šiandien Klaipėdos parduotuvėse apžiūrinėti kad ir laikrodžius. Mūsų mieste veikiantys laikrodžių salonai mano, kad laikrodžio kaina yra tiesiogiai priklausoma ne nuo kokybės, bet nuo blizgaus metalo kiekio. Aš asmeniškai esu prabangaus kuklumo šalininkas.

Vyro papuošalai.

Kažkada esu girdėjęs tokį posakį, kad vyra turi turėti tris papuošalus: laikrodį, kalaraiščio segtuką, ir rankogalių sąsagas. Aš manau, kad prie šių išvardintų papuošalų dar reikia įtraukti vestuvinį žiedą ir žmoną. Auksinės apyrankės, grandinėlės yra tikrai per daug. Taip liaudyje jau plinta anekdotai apie tai, kad tūlas verslininkas pagavęs auksinę žuvelę iš jos nusikalė ... apyrankę.

Svarbiausia patikti moterims

Kuo mes mažai skiriamės nuo išsivysčiusių vakarų valstybių, kad sėkmės norintis pasiekti politikas privalo patikti moterims. Mūsų visuomenėje moterys priima šeimyninius sprendimus t.y. jos dažniausiai sprendžia, kam artimiausiuose rinkimuose atiteks jos šeimos balsai.

Ubagų valdžioje niekam nereikia.

Norintiems siekti politinės karjeros reikia atsiminti, kad nedera taupyti pinigų drabužiams, automobliui, laikrodžiui. Nors žmonės ir keikia visus esančius valdžioje ir vadina juos vagimis, tačiau tokius pat vagis ir toliau renka į valdžią. Jei tu būsi blogai apsirengęs, važinėsi prastu automobiliu, reiškia tu nesugebi uždirbti pinigų (arba nemoki jų teisingai išleisti).
Mano asmeninių pirkinių sąrašas yra sudarytas iki pat kitų metų kovo mėnesio. Juos koreguoja tik kokios nors nuolaidos, kurios verčia mane laikinai peršokti nuo vieno prioriteto prie kito. Jei taip būtų tvarkomas mūsų miesto biudžetas, po kelių metų visi galvotų, kad mūsų miestas slapta nuo Vilniaus valdžios pumpuoja naftą.

2007-08-07

Apie įvaizdį ir troškulį

Kiekvienas politikas Lietuvoje tikriausiai kankinasi uždavinėdamas sau ir kitiems klausimą kas yra svarbiau: įvaizdis ar troškulys? Kiek politikas privalo būti savimi, kiek turi naudotis visokių stilistų ir kitokių „snukiadarių“ paslaugomis? Vieną popietę šia tema teko diskutuoti su Klaipėdos miesto tarybos nariu, verslininku Rimantu Cibausku. Čia tikrai nesiruošiu perteikinėti mūsų diskusijos, tiesiog jos įkvėptas dienoraščio skaitytojams pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi.

Kam reikalingispecialistai?
Esu tvirtai įsitikinęs, kad jokie įvaidzdžio specialistai nesugebės padėti išlaikyti valdžios. Tam būtinas pačio politiko noras, uoslė ir truputis laimės. Keista bet „ išorės specialistai“ iš politikų dažniausiai patys darosi savo įvaizdį. Mano bičiulis Linas Poška nuolatos kartoja, kad geras specialistas tiesiog nedirba su beviltiška materija. Jis pasirenka gerus klientus, tada prisikabina prie jų traukinio o tai padeda jam prisivilioti naujų klientų.
Labiau nei geras „pijaro“ guru ir koks nors baisiai brangus stilistas, politikui yra reikalingas vyriausiasis patarėjas, kuris atpalaiduotų politiką nuo biurokratinių rūpesčių, pažiūrėtų kaip surištas jo kaklaraištis, o privačiai net ištrinktų politikui galvą už jo padarytą klaidą.
Išorės specialistai taip pat yra reikalingi. Jie padeda politikui ir jo komandai į save pažiūrėti iš šalies, ko niekada nesugebės padaryti net ir geriausias ir sąžiningiausias pirmasis patarėjas.

Nepakeičia realybės
Mes gyvename mažame mieste, kur visi visus gana puikiai pažįsta. Todėl galime kurtis kokį norime įvaizdį, rengtis kaip norime ir plaukus šukuotis kaip norime, tačiau visada atsiras tokių žmonių, kurie pažįsta ir pažinojo mane, o ne mano kuriamą įvaizdį.
Įvaizdį reikia kurti, tačiau niekada pernelyg nenutolti nuo realybės. Tai ypač svarbu tokiame mažame mieste kaip Klaipėda.

Kitame savo dienoraščio straipsnyje pateiksiu savo įsivaizduojamus 10 politinių priesakų, kurie padės ne tik politikui susikurti savo įvaizdį.

2007-08-05

Sekmadienis be politikos

Baigėsi sunki ir įtempta politinė savaitė. Baigėsi ir visas politinių batalijų sezonas. Taryba išėjo atostogų.
Yra keletas visiems klaipėdiečiams džiugių naujienų: Vyriausybė atidavė Klaipėdos miesto savivaldybei 10 hektarų žemės sklypą arenos statybai. Taip mes žengėme labai svarbų žingsnelį link arenos atsiradimo.
Gaila yra tai, kad mes pasiėmėme žemės sklypą, tačiau iki šiol nepasiekėme sutarimo, kur tiksliausia ir teisingiausia statyti naująją miesto areną. Bet visi debatai - jau rudenį.
Šį sekmadienį Karklėje baigėsi Jaunųjų konservatorių lygos stovykla. Daugiau nei 200 jaunuolių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Molėtų, Utenos, Pasvalio, Gargždų linksminosi ir visaip kaip šėliojo pajūryje.
Pats „užaugau“ šioje organizacijoje, todėl jaučiu jai tam tikrus sentimentus. Šioje organizacijoje „užaugo“ dabrtinis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, ir dar vienas kitas savivaldybinio lygmens jaunasis politikas.
Rugpjūčio 17-ąją dieną į Girulius rinksis jau visos Lietuvos konservatoriai. Tą savaitgalį prie jūros ketina patraukti apie 3000 visokio amžiaus konservatorių. Sąskrydžio organizaciniams darbams ir bus skirta visa artėjanti savaitė.
Paskui tikiuosi paatostogauti. Nors ir politikas, - tačiau esu tik žmogus. O per atostogas visvien ketinu savo dienoraštį pildyti, tačiau tvirtai prisižadu - iki rugsėjo 1-osios šis dienoraštis bus visiškai be politikos.

2007-08-01

Geriausia-fejerverkas ir mero balius

Ką tik praūžusioje Jūros šventėje geriausia buvo du dalykai: fejerverkas ir mero balius. Labai gaila, bet pastarąjį aplankė labai mažai žmonių.
Aš suvokiu, kad Mano meninis ir estetinis skonis yra labai specialus, todėl nesiimu vertinti Jūros šventės renginių kokybės, mąsto ir nesiimu spręsti ar šventė išsikvėpė ar ne.
Žinoma man nepriimtini yra Jūros šventės direktoriaus atsikirtinėjimai esą šventė buvo gera ir neklysta tie, kas nedirba. Prasidėjus naujam politiniam sezonui, bandysiu inicijuoti socialinių reikalų komiteto posėdį, kuriame aiškinsimės ar VšĮ. „Jūros šventė“ direktorius vis dar adekvačiai suvokia savo situaciją ar mano, kad jis ir Jūros šventė yra neperskiriami kaip Siamo dvyniai.
Mano požiūriu, mes, miesto bendruomenė turėtumėme užduoti sau klausimą, ko mes siekiame iš tris dienas mieste siaučiančios fiestos: pigių alkoturistų, dovanotų koncertų, kurių vienintelė sąsaja su jūra yra tik „Švyturio“ reklaminiai tentai.
Jūros šventė yra didelė ir talpi. Ji gali padėti mums uždirbti pinigus, išgarsinti Klaipėdos vardą pasaulyje, pritraukti turistų, padėtų atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį į Klaipėdos problemas ir t.t. ir panašiai. Tada, kai mes suformuluosime šiuos tikslus, ir galėsime patikrinti ar VšĮ „Jūros šventė“ ir jos direktorius išsisėmė, ar vis dar tebeturi parako. Svarbu, kad tuos tikslus ir uždavinius keltumėme mes, o ne Všį „Jūros šventė“ ir jos skelbiamus konkursus laiminčios renginių organizavimo bendrovės.

2007-07-26

Mano sesuo – prostitutė

Žurnalistas ir kolega Vigantas Danilavičius šiandien dienraščio „Klaipėda“ komentare „Blaivus sprendimas“ ( http://www.klaipeda.daily.lt/dialog.print.php?id=1185384900 ) neakivaizdžiai diskutuoja su manimi dėl prekybos alkoholiu tvarkos griežtinimo.
Šio komentaro pagrindu aš nusprendžiau toliau vystyti šią temą.

Aš visiškai sutinku, kad kova su alkoholizmu nebus laimėta vien tik ribojant alkoholio pardavimus. Tačiau niekaip negalima teigti esą šios poveikio priemonės neduos jokios naudos. Skandinavų kraštuose yra viena alkoholio prekybos vieta 30 tūkstančių gyventojų, tuo tarpu pas mus viena prekybos vieta – 1000. šiuo atveju mus lenkia tik Baltarusija ir Rusija, kurioje yra vienas prekybos taškas 400 žmonių. Šios verslo laisvės Rusijoje pasiekimas yra tai, kad Rusijos valdžia sutaupo vyrų pensijoms skirtus pinigus, nes vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje siekia 55 metus.

Aš visiškai nesutinku su teiginiu esą įvedus sausą įstatymą „Galės tautiečiai svaigintis Latvijoje ar Lenkijoje. Gausinti kaimyninių valstybių biudžetus.
Tik nežinia, ar perkels iš Lietuvos į svečias šalis nusikaltimus, susijusius su girtavimu. Greičiausiai, ne. Kaimynams paliks latus ir zlotus, o siausti parvažiuos į tėvynę“.

Siausti jie tikrai neparvažiuos, nes tokiu atveju juos turėtų sulaikyti mūsų sienų apsaugos tarnyba. Ir niekas mūsų geriančių lietuvaičių ten nelaukia. Keista, kad mes bijome išvažiuojančių „alkoturistų“.

Estija šiandien išleidžia milijonus žaliųjų tam, kad atsikratytų susiformavusio „suomių girdyklos stereotipo“. Jie supranta, kad alko turizmas gali ir padėjo šaliai kokiais nors 1993, tačiau šiandien tai jau atgyvena.

Olandijoje prasidėjo rimtos politinės diskusijos dėl marichuanos ir Raudonųjų žibintų kvartalų legalizacijos. Noriu pabrėžti, kad dauguma olandų narkotikų nevartoja, ir pas mergas į „raudonuosius žibintus“ nevaikšto. Tai yra atrakcija turistams. Tačiau olandai pradėjo jausti, kad marihuanos ir prostitucijos židinio įvaizdis jiems pradeda trukdyti ir šių reiškinių keliamos problemos galimai nebeatperka iš turistų gaunamos pajamos.

Tuo tarpu Lietuva oficialiai ir neoficialiai save prisistato kaip gražių merginų ir pigaus alaus kraštas. Tuo mes labai primename „kazachų žurnalistą“ Boratą, kuris visur didžiavosi, kad Almatos Pramomės ir pekybos rūmai jo seserį pripažino Kazachijos prostitute Nr.1

Kažkaip baisoka tokioje valstybėje gyventi.

2007-07-24

Su alkoholiu kovosime iki paskutinio degtinės lašo

Į Klaipėdą beldžiasi Jūros šventė, tačiau visuomenę (bent jau politikus) labiau sujaudino nelaimė, kai girtas vairuotojas automagistralėje sugebėjo paskui save į aną pasaulį nusitemti dar šešis žmones.
Dėl šios nelaimės yra daug kaltų. Pirmiausia kaltas pats vairuotojas, niekas juk neliepia vairuoti išgėrus. Ne mažiau kalta yra mūsų vairavimo kultūra, kurios lygis yra žemiau bet kokios kritikos. Neaišku ką veikia mūsų policija, kad blaivieji jau bijo važiuoti mūsų miesto gatvėse. Ne mažiau kaltas yra ir šiandien mūsų gyvenime vyraujantis nomenklatūrinis postkomunistinis liberalcentrizmas.
Šiandien PNL girtavimo problemą sprendžia taip pat kaip ir kitas narkomanijos formas t.y. mažina žalą. Mes nemokamai narkomanams daliname švirkštus, kad jie nuodytųsi kokybiškais ir švariais švirkštais. Lygiai taip pat mes sprendžiame alkoholio vartojimo problemą. Vargšui vairuotojui reikia sudaryti sąlygas prie vairo vartoti tik kokybišką alkoholį. Kitaip jis nuodysis surogatais ir „babatuku“. Todėl kokybišku alkoholiu prekiaujama tiesiog degalinėse arba begalėje prekybos vietų.
Net liberaliojoje Olandijoje niekam nekyla mintis „išlaisvinti verslą“ ir leisti prekiauti alkoholiu degalinėse. Laisvė yra laisve, bet pagundas dera slėpti kuo toliau.
Apie tai, kad demokratijos forposte Jungtinėse valstijose vairuotojas yra baudžiamas už vairavimą išgėrus, jei policija randa atkimštą alkoholio butelį mašinos salone, jau sklando legendos.
Kai Klaipėdos miesto taryba priiminėjo sprendimą dėl prekybos alkoholiu ribojimo daugiabučiuose namuose ir prie mokymo įstaigų, savivaldybės kuluaruose teko šiuo klausimu padiskutuoti su kolega tarybos nariu. Jis dėstė argumentus esą apribojus prekybą alkoholiu pradės klestėti taškai, o kas gėrė, tas ir toliau gers. Aš alkoholio ribojimą gyniau tokiais argumentais: Šis ribojimas netaikomas sergantiems priklausomybėmis, kurie ieško kur išgerti. Šis ribojimas yra taikomas saikingai geriantiems – tokiems kaip mes. Aš net norėdamas šiandien nerasčiau prekybos „taško“, nes net nemanau jų ieškoti. Jei mano kompanija pritrūks gėrimų, o alkoholio parduotuvė bus pakankamai toli, mes neieškosime taško, o eisime į barą arba tiesiog namo.
Tai bus mažas, bet labai rimtas žingsnelis kovoje su alkoholizmu. Didžiausias žingsnis bus žengtas tada, kai nustosime vadovautis žodžiais „Vyrai gėrė vyrai gers“...

2007-07-19

Ko einama į miesto tarybą?

Prabėgo pirmieji mėnesiai kaip posėdžiauja naujoji Klaipėdos miesto taryba. Daugelis mano pažįstamų klausinėja kaip atrodo gyvenimas žvelgiant iš svaiginančių valdžios aukštumų.
Atsakydamas visiems kartu ir kiekvienam atskirai pasakoju, kad miesto valdžioje gyvenimas toks pats kaip be valdžios. Nors dabartinė Klaipėdos vicemerė J.Simonavičiūtė ir grasino visiems tarybos naujokams surengti darbo taryboje kursus, tačiau liko savo žodžio šeimininke – žodį davė, žodį ir atsiėmė. Nors tai yra pirmoji mano tarybos nario kadencija, tačiau nesu naujokas. Du metus prieš tai sėdėdavau kiekviename anos kadencijos miesto tarybos posėdyje ir mokiausi. Žinoma praeitoji tarybos kadencija nebuvo pati geriausia politikos mokykla, tačiau vis vien šį tą naudingo sužinojau.
Sunkiausia per tuos tris mėnesius buvo suvokti, kad mechanizmo sudėtingumą. Savivaldybė yra visiškai niekieno nekontroliuojamas organizmas. Šiandien ji dirba be jokio vadovavimo, nes nei meras, nei vicemerai, nei administracijos direktorius šio mechanizmo nevaldo.
Suvokiu ir tai, kad negaliu pakeisti viso pasaulio. Bent jau visos Klaipėdos. Šiandien matau tūkstančius akis badančių mažmožių, tačiau suprantu, kad kai dėl vieno reikalo reikia vaikščioti į savivaldybę po septynis kartus. Taigi negaliu ten vaikščioti septynis tūkstančius kartų. Šiais metais be smulkių darbelių aš dirbu, kad savivaldybė prisiimtų atsakomybę ir privalomu būdu išvalytų šiukšlynus, į kuriuos nevalyvi kaimynai pavertė savo butus. Kol visiems akis badė Žalgirio gatvės gyventoja B.Bradauskienė, tikėjausi, kad šią problemą pavyks įveikti iki artimiausio posėdžio. Kai vaiko teisių apsaugos tarnyba šią problemą laikinai išsprendė, savivaldybės mechanizmas vėl sulėtėjo iki nulio.
Buvimas miesto taryboje suteikia ir tam tikrų privilegijų. Antradienį besilankant Neįgaliųjų dienos užimtumo centre „Lakštutė“ gavau pirmąjį „kyšį“. Visiems komiteto nariams padovanojo neįgaliųjų pagamintas pagalvėles su šuniuko atvaizdu. Šis „kyšis“ ne vienam mano pažįstamui kelia pavydą. Už šį „kyšį“ aš jaučiuosi įsipareigoję mūru stoti į socialinių įstaigų darbuotojų pusę ir bent kiek jiems pakelti atlyginimus. Tiesa tai bus įmanoma padaryti tik naujųjų metų kai bus tvirtinamas miesto biudžetas. Labiausiai ko norisi palinkėti, kad mano kolegos socialinių reikalų komiteto nariai padėtų ir stotų į vieną gretą, o ne kaltintų mane pigiu politikavimu ir populizmu.
Kiekvienas tarybos narys gauna pakvietimų į įvairius renginius. Mano pašto dėžutėje tokių kvietimų būna beveik kiekvieną savaitę. Į daugumą iš jų stengiuosi nueiti. Ypač ten, kur kviečia „kultūristai“ ir „socialistai“. Tik iki šiol niekaip nesuprantu, kodėl savivaldybė į visokius kultūrinius renginius kviečia po vieną. Vakare vienam eiti į teatrą kažkaip „ne taip“. Jūros šventės proga savivaldybė pasitaisė ir į jos renginius kviečia K.Gabšį su ponia. Tikiuosi ne paskutinį kartą.
Per tuos tris mėnesius supratau ko visi taip veržiasi į miesto tarybą. Ten yra gerai... sėdi svarbus per posėdį, protingai patyli. Gauni sidabrinį tarybos nario ženkliuką, nešiojamą kompiuterį, pakvietimus į renginius. Jei sau nekeli jokių tikslų tai taryba yra kaip musei sirupas. Tačiau man to sirupo tikrai nereikia. Man reikia dar daug ką nuveikti.

2007-07-17

Prarabo filosofija

Šiandien įvyko išvažiuojamasis socialinių reikalų komiteto posėdis. Komiteto pirmininkas tikriausiai išsigando mano pareiškimo padaryto praėjusiame miesto tarybos posėdyje. Tame pareiškime aš atkreipiau dėmesį į katastrofišką padėtį, kuri formuojasi miesto socialinės globos įstaigose.
Šiandien važinėjant iš įstaigos į įstaigą „pozicinierių“ veidai vis skaidrėjo, o kai palikome neįgaliųjų dienos centrą Lakštučių gatvėje, komiteto nariai pradėjo save „užvedinėti“ ir po truputį mane smerkti. Jų nuomone šios įstaigos visai neblogai sutvarkytos ir didelių problemų neturi.
Aš tuo tarpu manau, kad su tokia „prarabo“ filosofija mes toli nenuvažiuosime. Taip neįgaliųjų centras Lakštučių gatvėje yra labai gražus. Jų siuvamos ir mums padovanotos pagalvėlės jau ne vienam sukėlė pavydo jausmą. Tačiau mes pamirštame, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų laukia savo likimo brolių mirties, kad į šį centrą galėtų patekti.
Mes turime puikius miesto globos namus, tačiau pamirštame, kad nepaprastai pasunkėjo galimybės į juos patekti. Ir miesto nakvynės namuose lovos ir spintos tikrai neprastos, tačiau reikia prisiminti ne tik išorę, bet ir darbuotojų ir aplinkinių gyvenimo sąlygas.
Todėl man labai keista, kai politikas pamatęs bet kokią problemą tesugeba pasakyti „O ar įsivaziduojate kiek pinigų tam reiks“? Dar baisiau, kai tas pats politikas po to lips ant scenos, plėšys akordeoną ir „kalbins pagyvenusių senolių širdis“.
Bet palikime tai jo sąžinei. Jei ji nėra pasislėpusi po statybiniu šalmu

2007-07-13

Socialinių įstaigų būklė Klaipėdoje

Vakar Klaipėdos miesto taryba patvirtino Klaipėdos miesto socialinių įstaigų veiklos ataskaitas. Tarybos nariai ketino šiam reikalui skirti keturias minutes. Per tą laiką turėjome pabėdavoti dėl pinigų stygiaus, pagirti socialinių įstaigų vadovus. Opozicijos iniciatyva socialinis komitetas turėjo parengti rezoliuciją dėl socialinių įstaigų būklės. Labai gaila, kad ši rezoliucija nebuvo priimta. Posėdžio metu komiteto pirmininkas lemeno apie blogą socialinių įstaigų būklę, tačiau jo žodžiuose trūko žmogiškumo.
Opozicinė permainų koalicija parengė pareiškimą, kuriame parodė socialinių įstaigų bėdas per "žmogiškumo" prizmę. Opozicija šio pareiškimo pristatymą miesto taryboje patikėjo atlikti man.
Jūsų dėmesiui ir pasiskaitymui įdėdu mano perskaityto pareiškimo tekstą. Jo komentarai manau bus nereikalingi.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos “Permainų“ koalicijos pareiškimas

Dėl padėties Klaipėdos miesto socialinės globos ir rūpybos įstaigose

Permainų koalicija Klaipėdos miesto taryboje nori atkreipti miesto valdžios, kolegų tarybos narių ir visuomenės dėmesį į apverktiną padėtį, kuri susiklostė Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžiose socialinėse įstaigose:
√ Visose socialinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų atlyginimai (atskaičius mokesčius) apytikriai siekia 700 litų. Dauguma socialinių darbuotojų (įgijusių net socialinio darbo magistro mokslinį laipsnį) yra priversti kreiptis į savivaldybę ir prašyti kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.
√ Dėl katastrofiškai mažų atlyginimų didėja kadrų tekamumas, prarandami patyrę specialistai, nesukomplektuojamos reikalingos darbuotojų pamainos.
√ Dėl mažo atlyginimo savivaldybės BĮ Neįgaliųjų dienos užimtumo centras „Klaipėdos lakštutė“ negali vežti į centrą savo globotinių, nes šiandien darbo rinkoje nesugeba susirasti vairuotojo.
√ Klaipėdos miesto globos namai negali pasinaudoti jiems skirtu gydytojo etatu, nes neturi lėšų bendrosios praktikos gydytojo kabineto įrengimui. Taip globos namų gyventojus gydo ne jų bėdas ir ligas pažįstantis specialistas, tačiau „konvejerinis“ šeimos daktaras.
√ BĮ Neįgaliųjų dienos užimtumo centras „Klaipėdos lakštutė“ negali suteikti paslaugų visiems pageidaujantiems likimo nuskriaustiems žmonėms. Dėl šios priežasties formuojama laukiančių eilė. Šioje eilėje esantys žmonės faktiškai laukia savo likimo brolių mirties.
√ Į „Klaipėdos miesto nakvynės namų“ darbuotojus yra šaudę, tačiau Klaipėdos miesto biudžetą formuojantys klerkai atkakliai išbraukia lėšas reikalingas socialinių darbuotojų gyvybės ir sveikatos draudimui.
√ Klaipėdos miesto vaiko krizių centras dirba vaikų socialinei globai nepritaikytose, higienos normų neatitinkančiose patalpose, tačiau net ir šiose patalpose centro darbuotojams neužtenka darbo vietų.
√ Klaipėdos m. socialinės paramos centras dirba su antikvarine moraliai ir materialiai pasenusia kompiuterine technika.
√ Apie 220 asmenų turi teisę gauti maitinimo paslaugas, tačiau biudžete maitinimas numatytas tik 120 asmenų. Taip mes Klaipėdos miesto taryba neužtikriname savo miestiečiams priklausančių paslaugų teikimo.

Permainų koalicija pritars Klaipėdos miesto socialinių įstaigų veiklos ataskaitoms, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad nesprendžiant šių problemų Klaipėdos miestas nebegalės užtikrinti teikiamų socialinių paslaugų nepertraukiamo teikimo ir kokybės.

Opozicijos lyderis A.Šulcas


Socialinių reikalų komiteto nariai K.Gabšys
L.Skovronskienė

2007-07-10

Komiteto veiklos paraštės

Noriu padėkoti visiems, kurie sveikino mane su šio puslapio atidarymu. Noriu padėkoti ir tiems, kurie nespėjo to padaryti. Aš esu dėkingas, nes jaučiuosi esąs reikalingas. Kai kurie dėkojantys dievagojosi norėję savo sveikinimus ištarti ne tik asmeniškai bet ir bendruomeniškai t.y. šį puslapį praturtinti savo komentarais. Visiems, kurie nesugebėjo tai padaryti truputį padėsiu: Komentaras paliekamas paspaudus nuorodą po straipsniu. Komentarą pasirašyti galima trimis būdais. Jei jūs turite „Gmail‘o“ pašto dėžutę padėkite taškiuką į laukelį ties užrašu „Google/Bloger“. O apačioje esančiuose laukeliuose nurodykite savo „gmail‘o“ pašto adresą ir slaptažodį. Tokiu atveju šio dienoraščio skaitytojai matys jūsų ofiacialų vardą ir pavarde. Jei jūs nenorite viešai demonstruoti savo tapatybės arba interneto bendruomenė jus pažįsta kitu vardu ties užrašu „tapatybė“ pasirinkite laukelį „Kita“ ir žemiau rašykite savo „nik‘ą“. Toliau viskas kaip „Delfije“. Galima pasirinkti ir visišką anonimiškumą, tačiau kažin ar tai tikslinga.
Noriu priminti ir visus paraginti rašyti. Aš esu politikas ir man svarbu, ką žmonės mano apie mano išdėstytas problemas ir idėjas. O dabar grįžkime prie svarbiausio.


Praėjusiame rašinyje „Ubagystės filosofija“ aš kalbėjau apie autostrados remontą ir mūsų nuolatinį pasirinkimą pačių pigiausių technologijų ir pačių pigiausių ir primityviausių sprendimų. Vakar asmeniniais reikalais reikėjo vykti į Kryžkalnį ir jie tik patvirtino mano žodžių teisingumą. Autostrada yra nuolatinio remonto būsenoje kaip tik tada kai jos mums labiausiai reikia.
Šiandien noriu pakalbėti apie ką tik pasibaigusį miesto tarybos socialinių reikalų komiteto posėdį. Komitete buvo pristatytas vienas svarbiausių miesto tarybos dokumentų- „Klaipėdos miesto savivaldybės 2008-2010 metų strateginio veiklos plano metmenų patvirtinimas“. Mes svarstėme kokioms sritims artimiausius tris metus skirsime daugiausia pinigų.
Miesto valdžia mano, kad prioritetai turėtų būti skiriami septynioms sritims: gatvių tiesimui, pasiruošimui krepšinio čempionatui, ugdymo kokybės užtikrinimui, miesto viešųjų erdvių sutvarkymui, socialinių paslaugų plėtrai, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai.
Komitete pranešimą dariusi savivaldybės darbuotoja paminėjo, kad mūsų miesto biudžete plėtros programoms yra numatyta apie 46 milijonus litų. Niekas nesugebėjo atsakyti į paprastą klausimą: ar ne perdaug prioritietinių veiklų mes nusistatome? 46 milijonus išdalinus 7 programoms, vienai programai vidutiniškai teks 6 milijonai litų.
Kažkada Europos sąjunga buvo pasitvirtinusi Lisabonos strategiją, kuri siekė, kad Europa pavytų ir pralenktų Ameriką. Šioje programoje buvo 21 strateginis tikslas. Vėliau Europos komisijos pirmininkas Ž.M.Baroso pripažino, kad 21 starteginis tikslas yra tas pats kas nei vieno.
Aš nebalsavau už šį sprendimą, nes suvokiu – patvirtinus šį planą iš tikro liks tik du prioritetai: nuolatinis gatvių perasfaltavimas ir arenos statyba. Aš dirbu ir kovoju vardan socialinių įstaigų, todėl nenoriu, kad šių įstaigų žmonės būtų maitinami nerealiais pažadais. Apie socialines įstaigas miesto taryba kalbės poryt. Tada apie socialinių įstaigų būklę papasakosiu ir aš.

2007-07-07

Ubagystės filosofija I

Ketvirtadienį mūsų partijos bendruomenėje buvo didelė šventė. Klaipėdos rajone įsikūrė jaunųjų konservatorių lygos skyrius. Kelis metus vadovavau Klaipėdos jauniesiems konservatoriams, metus buvau Jaunųjų konservatorių lygos vicepirmininkas, todėl šioje šventėje negalėjau nedalyvauti. Kelionė automagistrale ir paskatino šio dienoraščio mintis.
Keliolikos kilometrų atkarpa iki Gargždų net du kartus buvo remontuojama ir teko numetinėti greitį. Kiek tokių remonto darbų atliekama visoje 300 kilometrų atkarpoje ligi pat Vilniaus?
Automagistralei remontuoti mūsų valstybė kasmet skiria apie 800 milijonų litų. Už tuos pinigus autostrada remontuojama ir tiems remontams nematyti galo. Taip ir norisi paklausti: kokio velnio mums buvo reikalinga autostrada, jei vasarą, kai tūkstančiai žmonių juda į Palangą ir namo, mes per remonto darbus privalome šokinėti iš juostos į juostą, baisiau nei senajame žemaičių plente?
Atsakymas yra vienas. Taip yra todėl, kad mes vadovaujamės ubagystės filosofija. Mes trupiname pinigus pamiršdami liaudies išmintį, kad šykštuolis moka du kartus, o mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad pirktų pigius daiktus.
Istorija yra parodžiusi geriausią pavyzdį kaip reikia statyti kelius. Dar šiandien Vokietijoje yra važinėjama hitleriniais autobanais. Jų remontui nereikia labai daug pinigų, nes jie buvo tiesti ne ant žvyriuko, bet ant daugiau nei metro storio gelžbetonio su armatūra. Man neteko garbės išbandytų šio „hitlerizmo“ stebuklo, tačiau tą darę asmenys tvirtino, kad šie keliai yra kaip nauji, tik važiuojant jaučiasi sujungimai. Pokarinės Vokietijos vyriausybė šias problemas ištaisė ir siūlių nebėra. Liko tik gelžbetonis. Tiesus ir lygus kaip čiuožyklos ledas.
Suprantu, kad metras gelžbetonio kainuoja. Ir tikrai daug, tačiau lieka klausimas: ar ne daugiau pinigų mes sukišame lopydami skyles ir sunkvežimių paliktas pravažas?
Šiandieninis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kesarauskas (geriausias visų laikų mano viršininkas ir pirmaklasis vadybininkas) savo vingiuotos karjeros metu vadovavo tik ką susikūrusiems Vakarų skirstomiesiems tinklams. Tik pradėjęs dirbti, A.Kesarauskas pardavė įmonės „antikvarinius“ automobilius ir veiklos nuomos būdu visus juos pakeitė naujais. Iš pradžių tai atrodė baisus pinigų švaistymas. Vėliau paaiškėjo, kad įmonė sutaupė, nes nauji automobiliai negedo, nereikėjo jų remontuoti, pirkti atsarginių dalių ir išlaikyti nusidėvėjimus skaičiuojančių buhalterių.
Šiandien A.Kesarauskas man yra vadovo pavyzdys. Labai gaila, kad Lietuvoje yra mažai tokių vadovų. Ypač gaila, kad jų dar mažiau yra valstybiniame sektoriuje. Todėl mus ir valdo tie, kurie vadovaujasi ubagystės filosofija.

2007-07-04

Profesionalioji politika – Už ir prieš

Seimo rentų epopėja pasiekė cinizmo viršūnę. Jei parlamentarai manė, kad priima gerą sprendimą, reikėjo varyti iki galo. Geras politikas yra kaip geras gydytojas, jei reikia pjauna, jei reikia- glosto. Visuomenę labiausiai ir piktina „pusiniai“ darbai.
Nemažesnį cinizmą už Seimo narius pademonstravo ir mūsų Klaipėdos meras R.Taraškevičius. Jis trečiadienio dienraštyje Klaipėda aiškino:
“Eidamas į šias pareigas žinojau, kad gali tekti užleisti kėdę kitiems. Todėl numačiau, ką veikčiau, kaip užsidirbčiau duonai. Aš nepraradau kvalifikacijos, todėl keista, kaip per ketverius metus specialistai ją praranda Seime“, - ironizavo R.Taraškevičius, reaguodamas į parlamentarų kalbas, jog rentos reikalingos, nes pasibaigus kadencijai Seimo nariai negali įsidarbinti - esą jie netenka kvalifikacijos.”
Keista kai apie kvalifikacijos praradimą kalba maždaug 80 % AB “Klaipėdos monolitas“ akcijų savininkas, kuris (kaip teigia pikti ir nepatikimi liežuviai) net ir būdamas miesto meru savo įmonėje veda gamybines „planiorkes“, neleisdamas įmonės vadovams ir jų šeimos nariams pasimėgauti šeštadieniu. Bet tai palikime jo sąžinei.
Sekmadienio vakarą architektų dienos proga rentų klausimu aš pasikeičiau nuomone su Jūrate Laučiūte. Ji klausė manęs, koks yra mano požiūris į rentas.Šį požiūrį nusprendžiau išdėstyti ir Jums.
Mano požiūriu valstybės uždavinys turėtų būti profesionalios politinės klasės formavimas ir ugdymas. Valstybė tikrai neturėtų mėtytis buvusiais Seimo nariais. Kita vertus renta (pinigai iki gyvos galvos) skatina ne darbą, bet socialinį dykaduoniavimą.
Jei kas nors klaustų mano nuomonės, aš raginčiau mokėti pinigus neperrinktiems Seimo nariams, kad jie galėtų ir toliau likti politiniame gyvenime ir rengtis būsimiems rinkimams. Jei toks eksparlamentaras per keturis metus, į Seimą neišrenkamas, pinigai nebeturėtų būti skiriami.
Rentų priešininkai, tuoj pat puls aiškinti, esą taip rentas gaus daug atsitiktinių žmonių, kurių vardai ir reputacijos, švelniai tariant, yra nevienareikšmiškos. Tokiems žmonėms aš galiu atsakyti vienu pavyzdžiu. 2004 į Seimą nebuvo perrinktas klaipėdietis Artūras Vazbys. Tai buvo išsilavinęs, perspektyvus ir sąžiningas jaunos kartos politikas. Man teko didelė garbė dirbti kartu su Juo, ir tai kuo aš esu šiandien yra nemažas ir Artūro nuopelnas.
2004 jo neišrinko ir tam, kad pragyventų ir išmaitintų Šeimą jis buvo priverstas eiti į kitą darbą. Ateinančiais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, Artūras nebekandidatuos. Galiu pasakyti, kad tai bus didžiulis nuostolis Seimui, Tėvynės sąjungai ir klaipėdiečiams.
Todėl vien tik dėl to, kad tokie žmonės turėtų šansą vėl sugrįžti, aš pasirengęs, kad mano pinigai būtų mokami ir tokiems atsitiktiniams politikams kaip Martinkėnienė, Graužinienė ir Pinskus...