Šiandien įvyko išvažiuojamasis socialinių reikalų komiteto posėdis. Komiteto pirmininkas tikriausiai išsigando mano pareiškimo padaryto praėjusiame miesto tarybos posėdyje. Tame pareiškime aš atkreipiau dėmesį į katastrofišką padėtį, kuri formuojasi miesto socialinės globos įstaigose.
Šiandien važinėjant iš įstaigos į įstaigą „pozicinierių“ veidai vis skaidrėjo, o kai palikome neįgaliųjų dienos centrą Lakštučių gatvėje, komiteto nariai pradėjo save „užvedinėti“ ir po truputį mane smerkti. Jų nuomone šios įstaigos visai neblogai sutvarkytos ir didelių problemų neturi.
Aš tuo tarpu manau, kad su tokia „prarabo“ filosofija mes toli nenuvažiuosime. Taip neįgaliųjų centras Lakštučių gatvėje yra labai gražus. Jų siuvamos ir mums padovanotos pagalvėlės jau ne vienam sukėlė pavydo jausmą. Tačiau mes pamirštame, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų laukia savo likimo brolių mirties, kad į šį centrą galėtų patekti.
Mes turime puikius miesto globos namus, tačiau pamirštame, kad nepaprastai pasunkėjo galimybės į juos patekti. Ir miesto nakvynės namuose lovos ir spintos tikrai neprastos, tačiau reikia prisiminti ne tik išorę, bet ir darbuotojų ir aplinkinių gyvenimo sąlygas.
Todėl man labai keista, kai politikas pamatęs bet kokią problemą tesugeba pasakyti „O ar įsivaziduojate kiek pinigų tam reiks“? Dar baisiau, kai tas pats politikas po to lips ant scenos, plėšys akordeoną ir „kalbins pagyvenusių senolių širdis“.
Šiandien važinėjant iš įstaigos į įstaigą „pozicinierių“ veidai vis skaidrėjo, o kai palikome neįgaliųjų dienos centrą Lakštučių gatvėje, komiteto nariai pradėjo save „užvedinėti“ ir po truputį mane smerkti. Jų nuomone šios įstaigos visai neblogai sutvarkytos ir didelių problemų neturi.
Aš tuo tarpu manau, kad su tokia „prarabo“ filosofija mes toli nenuvažiuosime. Taip neįgaliųjų centras Lakštučių gatvėje yra labai gražus. Jų siuvamos ir mums padovanotos pagalvėlės jau ne vienam sukėlė pavydo jausmą. Tačiau mes pamirštame, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų laukia savo likimo brolių mirties, kad į šį centrą galėtų patekti.
Mes turime puikius miesto globos namus, tačiau pamirštame, kad nepaprastai pasunkėjo galimybės į juos patekti. Ir miesto nakvynės namuose lovos ir spintos tikrai neprastos, tačiau reikia prisiminti ne tik išorę, bet ir darbuotojų ir aplinkinių gyvenimo sąlygas.
Todėl man labai keista, kai politikas pamatęs bet kokią problemą tesugeba pasakyti „O ar įsivaziduojate kiek pinigų tam reiks“? Dar baisiau, kai tas pats politikas po to lips ant scenos, plėšys akordeoną ir „kalbins pagyvenusių senolių širdis“.
Bet palikime tai jo sąžinei. Jei ji nėra pasislėpusi po statybiniu šalmu
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą