Vadovai kiti – problemos tos pačios

Žmona iškomandiravo mane pasiklausyti Šilutės vadovų ataskaitos rinkėjams.Nenorėjau eiti, nes stuburo smegenys sakė, jog nieko įdomaus man nepapasakos. Iš tikrųjų Šilutės savivaldybės vadovų ataskaita buvo įdomi tuo, ko nebuvo pasakyta.

Merė ir administracijos direktorius, kaip užsukti minėjo, jog Šilutėje mažėja gyventojų, tai mažėja savivaldybės finansavimas iš centro. Nei vienas iš jų nepasakė, kaip ruošiasi situaciją keisti. Arba Šilutė turi mažintis teikiamas paslaugas, arba kaip nors didinti gyventojų skaičių. Rajono merė didžiąją dalį savo pasisakymo skyrė tarybos posėdžių skaičiui, svarstomų klausimų kiekiui ir tarybos narių ataskaitoms. Administracijos direktorius buvo konkretesnis – 2012 Šilutės rajone kūdikių gimė daugiau nei 2011. Tiesa, direktorius pasikuklino paminėti, kur čia yra jo ir jo vadovaujamos administracijos nuopelnas.

Po to kalbėjusieji nepamiršo pasiskųsti apie savivaldybės skolas, bet net neužsiminė, ką reiktų daryti, kad tų pinigų padaugėtų? Nejau pinigus pagamins naujasis sporto kompleksas, Šilokarčiamos kvartalas ir  vaizdo stebėjimo kameros Šilutėje bei seniūnijose?

Keli susitikime dalyvaujantys aktyvistai vargšą administracijos direktorių nušvilpė. Kiti klausimus uždavinėjo mandagiai, tačiau ne mažiau skausmingai. Apie klausimą kaip Šilutės rajonas gyvens ateinančius metus norėjau paklausti ir aš, bet kišti savo trigrašio neišdrįsau. Ką girdėjau tą ir aprašiau.

Džiugu, kad vadovai ryžosi už  savo darbą atsiskaityti. Bet kitą kartą  reikėtų geriau pasiruošti.  Jei gerbiamas Ambrozaitis nepradėjo nei vieno iš 500 gimusių Šilutėje kūdikių, kam apie juos atsiskaitinėti. Jei pradėjote bent vieną, tai apie tai bendruomenei ir papasakokite. Na o aš likusius metus klausiu: o iš kokių pinigų Šilutė gyvens ateinančius metus?

Ar libcentristams ir konservatoriams nereikėtų vienytis?

Aršiai demonstruota liberalių jėgų tarpusavio meilė neduoda vaisių. Savaitgalį Šilutėje viešėjęs, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, bet kokias liberalų jungimosi viltis perliejo „šaltu realybės dušu“:

„R. Šimašius, atsakydamas į S. Kazlausko pastebėjimą, kad liberalioms jėgoms jau seniai laikas burtis į vieną partiją, kitaip neva nė vieną iš jų ateityje nesugebės laimėti rinkimų į Seimą, pareiškė, kad nematantis jokių galimybių Liberalų sąjūdžiui vienytis su Sąjunga TAIP, nei su LiCS – dėl šių politinių partijų vadovybėse vyraujančių vertybių problemų. Tačiau, anot Seimo nario, LiCS partijoje tikrai esama nemažai padorių žmonių, kuriuos jis mielai norėtų matyti Liberalų sąjūdžio gretose.“ – susitikime kalbėjo R.Šimašius

Iš pateiktos ištraukos matosi, kad Liberalų sąjūsi į partijų susijungimą žiūri “iš jėgos” pozicijų ir su liberalcentristais nenori vienytis. Jau kurį laiką liberalai vilioja pavienius liberalcentristus, tačiau ryžtingiems žingsniams liberalų vadovybei pritrūksta politinės valios.

 Man teko matyti iš vidaus kaip konservatoriai pergyveno keturis susijungimus. Prie Tėvynės sąjungos prisijungė politiniai kaliniai, dešiniųjų sąjunga, krikščionys demokratai ir tautininkai. Tai buvo nelengvas procesas. „Stipresniam susijungimo partneriui reikia perlipti per save ir sutikti su mažesnio partnerio reikalavimais. Greičiausiai Liberalų sąjūdžio vadovybė tam nepasirengusi. Manau TS-LKD vadovybei atsirado gera proga žengti drąsų žingsnį - pasiūlyti liberalų ir centro sąjungai įsilieti į Tėvynės sąjungą.

TS-LKD ir yra plačių pažiūrų politinė partija. Mūsų abiejų partijų ekonominė platforma iš esmės sutampa, o skirtumai – nežymūs. Mes neturime asmenybinių problemų. Mes kartu dirbome praėjusioje Vyriausybėje. Mes suvokiame, kad dešiniųjų balsų negalima švaistyti. 

Nenorėjau tokio prisistatymo, bet...

Prieš pusę metų persikėlęs į Šilutę, nesiekiau viešumos. Maniau gyvensiu ramų gyvenimą, deja gyvenimas kartais priverčia savo nuomonę pakeisti. Pridedu šiandieninio "prisistatymo formą" ir vietos bendruomenės reakcijas.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui,

p. Raimondui Ambrozaičiui,

SKUNDAS

DĖL  TEISIŲ PAŽEIDIMO KONKURSO Į VALSTYBĖS TARNYBĄ METU

                                                                                                            Šilutė

                                                                                                            2013-01-25

Š.m. sausio 23 d. dalyvavau Šilutės savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse jaunimo ir sporto koordinatoriaus pareigoms užimti. Šio konkurso komisija, vykdydama atrankos procedūrą nesilaikė valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, tuo pažeisdama mano teises:

1. Savivaldybės administracijos perengto testo klausimuose buvo įtraukti klausimai, ne iš teisės aktų ir kurių negalima buvo žinoti iš viešai paskelbtų dokumentų ir kurių žinojimas arba nežinojimas negali įrodyti dalyvio kompetencijos ar gebėjimo vykdyti pareigas, kurios yra nurodytos pareigybės aprašyme (klausimas „Kada ir kur vyks tarptautinis seminaras?).
2. Kai kurie savivaldybės parengto testo klausimai (pvz. jaunimo organizacijų skaičius arba sporto klubų skaičius) yra nekonkretus, o jų faktinis skaičius nuolatos kintantis. Šio skaičiaus žinojimas, niekaip neįtakoja gebėjimų ir kompetencijos dirbti pareigybėse nurodytas užduotis.
3. Žodinio testo metu komisijos nariai uždavė klausimus iš dokumentų, kurių nebuvo įtraukę į teisės aktų sąrašą (pvz. Kokie yra tarybos komitetai? Kokias problemas įvardino Jaunimo reikalų departamento tyrimas?).
4. Dalis komisijos narių žodinio testo metu klausinėjo specifinės informacijos (faktų ir žinių), kurie neparodo kandidato kompetencijos spręsti pareigybės apraše nurodytų funkcijų, tačiau suteikia konkurencinį pranašumą šias pareigas einančiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (Pvz. „Kokiuose europiniuose projektuose dalyvauja Šilutės rajono jaunimas?).

Aukščiau išvardinti faktai rodo, kad konkursą vykdžiusi komisija klausinėjo specifinės informacijos apie konkrečią jaunimo koordinatoriaus veiklą, kuri man (asmeniui nedirbusiam šito darbo) nėra žinoma arba sunkiau prieinama. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad “Egzamino metu yra patikrinami gebėjimai atlikti valstybės tarnybos apraše nurodytas funkcijas“. Aukščiau išvardinti komisijos veiksmai, mano nuomone, pažeidė mano mano teises lygiomis sąlygomis dalyvauti konkurse nurodytai pareigybei užimti, kuriame man reikėjo konkuruoti su specifinę, tarnybine informaciją valdančia, šias pareigas atliekančia pakaitine valstybės tarnautoja.

PRAŠAU:

1.      Imtis visų priemonių, kad būtų atstatytos mano pažeistos teisės ir sudarytos teisingos sąlygos dalyvauti konkurse.

2.      Pateikti minėtos konkurso komisijos protokolą, mano pildyto valstybės tarnybos testo kopiją, mano egzaminavimo žodinio įrašo kopiją, taip pat kitus dokumentus, kurie būtų reikalingi man, kreipiantis į teismą.

Kęstutis Gabšys

 Rašo žiniasklaida

1. "Šilutės ETA žinios"
2. "Žinios1.lt"
3. Šilutės naujienos

  

Protingas Chamas "Kaip Vyriausybėse reikalai perduodami".

Veido apžvalgininkas A.Bačiulis, tikuosi, neįsižeis. Perkopijavau visą jo pasisakymą kaip keičiasi valdžia ir kaip Butkevičius chamiškai elgesi. Tuoj Facebook srautas paslėps tokią naudingą ir įdomią informaciją.

Šiek tiek pasiaiškinau, kodėl dabar A.Butkevičius nežiniuką vaizduoja. Pasirodo, mūsų didžiai gerbiamas naujasis premjeras po paskyrimo net nesiteikė perimti reikalų iš pirmtako! Kas nežino, tai pagal nerašytą, bet geležinę, tradiciją premjerai perdavinėja kabinetą "iš rankų į rankas", kad Vyriausybė ne tik juridiškai, bet ir fiziškai neliktų be vadovo. Susėda, išgeria kavos ar ko kito, akis į akį aptaria svarbiausius reikalus, paskui naujajam vadovui pristatomi "pereinamieji" Vyriausybės aparato darbuotojai. Menu kai Kubilius perdavinėjo kabinetą Paksui, tai laukė iki vėlaus vakaro, kol baigsis Seime balsavimas ir priesaika, paskui gerą valandą kalbėjosi. Kirkilas irgi - atlėkė po Kubiliaus priesaikos ir laukė kabinete, o šis važiavo į Vyriausybę jau išnaktose, nes tokia tvarka, tradicija ir Vyriausybės tąsa. Atitinkamai, kai tik prisiekė Butkevičius Seime, Kubilius važiavo į Vyriausybę jo laukti. Bet tas užsuko į vieną, kitą ministeriją, pristatė ten ministrus, o paskui paskambino ir pasakė, kad į Vyriausybę atvažiuos tik kitą dieną, 0800 ryte. Kubilui teliko važiuoti namo, taip ir neperdavus kabineto. Žinoma, pono valia, bet paskui nereikia skųstis, kad kažko nerandi ar nežinai, kur kas Vyriausybėje padėta. O dabar jau aiškina, esą " artimiausiu metu atominės energetikos klausimais ketina pasikalbėti su buvusiu premjeru Andriumi Kubiliumi. "Manau, kad mes turime galvoti apie valstybės dabartį, ypač energetikos srityje, ir apie jos ateitį. Ir jisai (A.Kubilius - BNS) gal netgi perduos man tam tikrą informaciją".

Kas nepakelia vieno cento

Istorijų apie tai, kad paramos ir išmaldų prašytojai tikrai nėra patys vargingiausi visuomenės nariai, esame girdėję ne vieną. Bet kažkaip įsivaizduojame – jei žmogus jau nebeturi kitos išeities kaip ištiesęs ranką prašyti išmaldos – vadinasi tik mūsų gerumu jis ir begali gyvuoti.

Prie Šilutėje esančio prekybos centro po darbo valandų, ištiesęs ranką, stovėjo pilietis ir aktyviai visų prašė „pagalbos benamiui“. Benamis nebuvo jam būdingos „prekinės išvaizdos“, todėl ir ypatingo gailesčio nekėlė.

Mano žmona, jautri svetimam skausmui, moteris nutarė benamiui padėti. Rodo po jo kojomis nukritusį vieną centą. „Benamiui“ toks gerumas pasirodė per menkas. Jis dėbtelėjo į nominalą ir atsakė:

-         Jei tau reikia tu pati ir pasikelk.

Mano senelis mėgdavo pasakoti istoriją, kai generolas liepė adjuntantui pakelti vieno centro monetą. Adjutantui paprieštaravus, kad tai tėra tik vienas centas, generolas atkirto:

- Tas, kuris nepakelia vieno cento yra jo nevertas. Generolo atsakymo taiklumas, bėgant laikui, darosi vis teisingesnis.