2011-05-23

Partijų idėjinės tapatybės problemos I Liberalų ir centro sąjunga. Valgoma ir tuo patenkinta

Esame lietuviai, todėl mums labiausiai patinka kaip dega kaimyno tvartas. Patinka pasiknaisioti po svetimus baltinius. Ir radiniais pasidalinti su visu pasauliu. Seniau tai darę asmenys buvo vadinami pletkininkais, o šiandien – jie vadinami blogeriais. Rinkimai į miesto tarybą baigėsi, aistros atvėso, valdžia suformuota, o gandai pilasi kaip lietus per septynių miegančių brolių dieną. Savo pasvarstymus nutariau pradėti nuo liberalcentristų. Viena vertus po keturių metų liežuvis dar neatšipo nuo riebių epitetų, kuriais apdovanodavau buvusį miesto merą, kita vertus pažiūrėsime kaip pavyks padaryti donskiškai ramiai – „be pykčio“. Žinoma prižadu skaitytojams, kad tai nors ir pirma, tačiau toli gražu ne paskutinė mano analizuojama partija.
Rimanto Taraškevičiaus vadovaujami liberalcentristai Klaipėdoje ėjo į rinkimus subūrę ko gero patį stipriausią rinkimų sąrašą. Tiesa, subūrę tokį stiprų sąrašą jo nesugebėjo kaip reikiant įsukti ir jo išreklamuoti. LICS kampanija Klaipėdoje buvo blankoka - 2007 metais Taraškevičius sugebėjo pastatyti save kaip alternatyva Nagliui Puteikiui ir Klaipėdos konservatoriams. Būnant valdžioje nelabai kas kito ir lieka: tik gąsdinti rinkėjus, kad geriau balandis rankoje, nei jautis girioje. 2011 – ųjų rinkimuose R.Taraškevičius tos pačios rinkimų technologijos nebedrįso pritaikyti liberalų atžvilgiu. Viso to neryžtingumo rezultatas – dvi liberalams atiduotos vietos taryboje, prarastas mero postas.
R. Taraškevičius parodė savo stipriąją pusę, gebėjimą derėtis ir susitarti po rinkimų, ir tuoj po rinkimų sukirto rankomis su liberalais, Rusų aljansu. Prie koalicijos prisidėjus dar keletas „prielipų“, valdžia lyg ir liko nepasikeitusi. R. Taraškevičiaus dešinioji ranka – Judita Simonavičiūtė tapo administracijos direktore, tačiau dėl šito posto LiCS teko nepaprastai stipriai „nusirengti“ ir neproporcingai daug atiduoti koalicijos partneriams – liberalams. Nors šiuose rinkimuose LiCS gavo santykinai daug vietų, nors jie sugebėjo neblogai susitarti po rinkimų, tačiau situacija pačioje partijoje, neturėtų leisti šios partijos lyderiui (R.Taraškevičiui) mėgautis pusiau privataus gyvenimo malonumais.
Šiandien uostamiesčio liberalcentristai turi atsakyti į tris egzistencinės svarbos klausimus, jei nenori atsidurti politinės nebūties pakraščiuose. Kol buvau jaunas (ir kvailas) tokia mintis mane būtų ir pradžiuginusi. Šiandien tenka konstatuoti, kad LiCS Klaipėdos skyriaus nariai yra sukaupę didžiulią valdymo patirtį, kurios nepanaudoti miesto labui, būtų didžiulė nuodėmė.
Pirmasis egzistencinės svarbos klausimas uostamiesčio liberalcentristams klausimas yra partijos tapatybė. Iki šiol R.Taraškevičius visokeriopai demonstravo savo nepakantumą ideologijai ir partiniam reikalams. LiCS Klaipėdoje tiesiog valdė miestą. Kol aukščiausi miesto postai buvo jų rankose ši teorija tiko. Šiandien miestą valdo liberalai. Arba LiCS tampa liberalų priedu ir kituose rinkimuose nyra į politinės nebūties jūrą arba partijos intelektualai privalo atsakyti į klausimus kas mes tokie esame, kokios yra mūsų vertybės, kas mūsų skyrių sieja tarpusavyje ir kokioms visuomenės grupėms mes atstovaujame. Į šiuos klausimus nėra sunku antsakyti, bet atsakymų turi ieškoti ne libcentristų intelektualai (V.Vareikis ir L.Poška), tačiau visa LiCS Klaipėdos bendruomenė.
Antras labai svarbus klausimas – santykiai su politinio spektro kaimynais. LiCS Klaipėdoje visada sekėsi, nes mūsų mieste nėra socialdemokratų partijos. Ta kuopelė, kuri nešioja LSDP vėliavas nėra rimta organizacija ir net liežuvis neapsiverčia jos vadinti politine partija. Dėl tos priežasties liberalcentristai sėkmingai „valgė“ socialdemokratų balsus iš esmės pasiimdami jų elektoratą. Liberalcentristų vadovybė šiandien turi prisiminti katechetines tiesas ir kiekvieną sekmadienį lankantis bažnyčioje melstis, kad socialdemokratai Klaipėdoje tebebūtų tame pačiame (šaltieniniame) būvyje.
Kol LiCS ariengarduose teliuskuoja šaltieniniai socialdemokratai, metas veidu pasisukti į dešinįjį sparną ir aiškiai apsibrėžti santykius su liberalais. Naujai išrinktas meras kopijuoja R.Taraškevičiaus veiksmus, bandydamas susirinkti visus rinkėjus į dešinę nuo Valentino Greičiūno. Liberalai yra dinamiškesni, alkanesni valdžios, o jų partijos skyrius nėra panašus į savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonių darbuotojų klubą. Jei liberalcentristų vadovybė Klaipėdoje neperkels partinio gyvenimo centro iš savivaldybės į partijos skyrių, reiškia ji sąmoningai suvokia, kad LiCS Klaipėdoje yra valgoma ir tuo visiškai patenkinta.
Trečias egzistencinės svarbos klausimas yra santykiai su partijos viršūnėlėmis. Galima kiek nori vesti derybas su LRLS, tačiau jos nenuves niekur. Partijos nesusijungs. Liberalai jau susiformavo savo struktūras, visi lyderiai užsiimė patogias kėdes ir nenori slinktis. Liberalų vagone liberalcentristams liko tik stovimos vietos ir tik prie tualeto. Ką šioje vietoje daryti aš nežinau. Gal būt suveiktų neortodoksinė idėja sukurti regioninę partiją. Stipriausi libercentristai yra Klaipėdoje, Palangoje, Rietave, Plungėje, Šilalėje, Tauragėje. Jei Rimantas Taraškevičius imtųsi atsakomybės ir taptų visos LiCS vadovu, partija pasikinkytų regioninės politikos idėją, ji galėtų tapti rimta politinė jėga. Sveiko regionalizmo Lietuvoje tikrai trūksta.
Žinoma kiek čia bevarčius liberalcentristų idėjinės tapatybės problemas, tenka lyginti su kitomis Klaipėdos partijomis. Turint omenyje TS-LKD Klaipėdos skyriaus situaciją lieka atsidusti, kad man tokios problemos...