2009-08-28

Išmokų skandalas - prasta muilo opera

Jau geri metai Klaipėdos miesto savivaldybėje verda tokio pačio seklumo aistros, kaip ir pigiame Lotynų amerikos seriale. Vietoje pokalbių apie miesto ateitį, reikalingus sprendimus, tarybos nariai vienas kitą daužo “vokeliais”. Šitas „skandalas“nenaudingas niekam. Tai miesto politinės sistemos gaisras, kurį reikia, o ne prie jo šildytis rankas, įsivaizduojant apie menamai kylančius populiarumo reitingus. Miesto taryba bandė gesinti šį gaisrą, solidariai susimažindama išmokas, tačiau tuoj pat į ugnį įpylė benzino, kai nusiėmė pabaudą už posėdžių nalankymą.
Niekaip nėra suprantama, kodėl miesto meras R.Tarškevičius neparodo lyderystės ir toms nesąmonėms leidžia toliau tęstis. Tiek asmeniškai jam, tiek daugumai valdančiosios koalicijos narių, siūliau logišką, paprastą ir efektyvų problemų sprendimą. Buvau net gi parengęs tuo klausimu tarybos sprendimo juodraštį, kurį reikėjo tik truputį pašlifuoti ir suderinti.
Mano siūlomas sprendimų projektas rėmėsi keturiomis tiesomis, kurios puikiai pažaboja tarybos narių norus piktnaudžiauti mokesčių mokėtojų sąskaita. Pirmiausia reikia sutikti, kad išmokos už kanceliarines prekes ir kitas tarybos veiklos išlaidas yra ne tarybos narių, o miestiečių pinigai ir juos reikia leisti taupiai. Ir būtinai reikia už tas lėšas atsiskaityti.
Klaipėdiečiai taip pat turėtų suprasti, kad tarybos nariai už darbą savivaldybės taryboje negauna užmokesčio, tačiau patiria tam tikras išlaidas. Jei už darbą nėra atlyginima, nėra labai protinga ir moralu reikalauti tarybos nariui už šitą veiklą dar ir primokėti iš savo kišenės. Dera prisiminti ir tai, kad išlaidų kompensavimas leidžia mažiau turtingiems žmonėms taip pat dalyvauti miesto tarybos darbe. Kitaip miesto taryba bus turtingų žmonių klubas, o tai nebūtų labai gerai.
Reikia nepamiršti ir neperlenkti išlaidų kontroliavimo lazdos. Kokia nauda bus mokesčių mokėtojams, jei kontroliuodami išlaidų teisėtumą, mes išleisime daugiau klaipėdiečių pinigų? Mano parengtame sprendime buvo siūloma tarybos nariams pildyti išlaidų lenteles ir kartą per ketvirtį jas, kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, pristatyti savivaldybei. Padarytas išlaidas paprasčiausiai paviešinti, paliekant tautos išrinktiesiems apie išlaidų pagrįstumą teisintis rinkėjams ir žiniasklaidai.
Taip pat ko skubiau būtina vėl grąžinti finansines sankcijas už posėdžių nelankymą. Žinoma galima teisintis, kad tarybos narys gali negalėti nueiti į posėdį, tačiau po to sąžiningai atplušėti susitikimuose su rinkėjais. Šitas pasiteisinimas gal ir būtų logiškas, tačiau būtent tarybos ir komitetų posėdžiai yra pagriendinė tarybos nario veiklos forma ir sunkiai įsivaizduoju kokia bendruomenei būtų nauda ir po miestą lakstančio tarybos nario, kuris po to „pamiršta“ rinkėjų rūpesčius ginti ir dėl jų kovoti posėdžių salėje.
Jau šita daugiau nei metus trunkanti žemo lygio muilo opera man yra nesuprantama, o jos pagrindinių „režisierių“ veikla netgi nusikalstama. Kaip reikia kolegoms tarybos nariams nemylėti savo gimtojo miesto, kad leisti miesto tarybai skaldytis tokio žemo lygio psiaudodiskusijomis.

2009-08-26

Pasiūlymas uostamiesčio statytojams – mokestį sumokėti butais

Vakar parašiau laišką miesto merui ir tarybos nariams, kuriame pakviečiau pasiūlyti Klaipėdos m. butų statytojams leisti nekilnojamo turto mokestį susimokėti natūra: t.y. neparduotais butais. Mūsų savivaldybei katastrofiškai trūksta socialinio būsto. Esu įsitikinęs, kad šis sandoris yra naudingas abiem pusėms - ir savivalbei ir statytojams. Apie šią mano iniciatyvą rašė dienraštis Klaipėda. Parašė labai objektyviai ir nelabai turiu ką daugiau pridurti. Todėl žemiau pridedu laiško tekstą. Šiandien telefonu kalbėjau su meru R.Taraškevičiumi. Sutarėme artimiausiu metu susitikti ir detaliau aptarti šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybes.

Klaipėdos miesto merui,
Klaipėdos m. Tarybos nariams

2009-08-25 Nr.


KVIETIMAS
DĖL PAGALBOS SUTEIKIMO NEKILNOJAMO TURTO VYSTYTOJAMS

Gerbiamas mere,
Gerbiami tarybos nariai,

Šiuo ekonominio sunkmečio sąlygose, noriu paraginti Klaipėdos miesto tarybą pagelbėti sunkius laikus išgyvenančius nekilnojamo turto vystytojus, konkrečiau gyvenamųjų namų statytojus. Ekonominio klestėjimo laikais šis verslo segmentas iš savo veiklos gavo gerą pelną ir privalėtų priisimti galimas rinkos svyravimų rizikas. Tačiau atėjus sisteminei krizei visame sektoriuje, ieškoti kaltų ir atsakingų nėra tinkamas laikas.
Vadovaudamiesi teisingumo ir viešojo intereso pirmumo principu, mes taip pat turėtumėme pasiųsti žinią visų rūšių verslo atstovams, kad miesto savivaldybė neteiks lengvatų, be sąlygų. Pademonstruodami paramą ir solidarumą su sunkius laikus šiandien išgyvenančiais nekilnojamo turto vystytojais, siūlau inicijuoti miesto tarybos sprendimą ir leisti nekilnojamo turto mokestį sumokėti neparduotais butais, kurie papildytų savivaldybės socialinio būsto fondą.
Kviečiu Klaipėdos miesto merą inicijuoti tokio tarybos sprendimo projektą, o tarybos narius pritarti tokiai iniciatyvai.

Su pagarba


Tarybos narys K.Gabšys

2009-08-24

Blogiausia, kad gali nesikeisti niekas

Šiandien mane kamantinėjo Vakarų ekspreso reporteris Denisas Nikitenka. Jis bandė išklausinėti manęs, kas miesto taryboje bus įdomaus artėjantį rudens sezoną. Klausinėjo ar Klaipėdos konservatoriai nesirengia eiti į valdančiją daugumą.

Mano atsakymai buvo lakoniški, tačiau išsamūs ir labai konkretūs. Aš bijau, kad ateinatį rudens sezoną neatsitiks nieko. Ir tai yra baisiausia miesto tarybai, miestiečiams ir visam miestui.

Esamos konfigūracijos politinė dauguma šiandien save suvalgė ir nebėra pasirengusi valdyti miesto. Ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Esamos konfigūracijos valdžia nesugeba suprasti ilgalaikių Klaipėdos problemų, supratusi jas – siūlo netinkamus sprendimus. Net jei priimami teisingi sprendimai, teisingoms problemoms spręsti, neveiksnus savivaldybės administracijos direktorius neturi valios ir gebėjimų šitų sprendimų įgyvendinti.

Žiniasklaida jau rašė kaip išpūstas savivaldybės aparatas. Du mėnesiai praėjo nuo to kai tapo aišku, kad administraciją reikės mažinti. Dėl A.Každailevičiaus neveiklumo praėjus dviem mėnesiam apie administracijos reformą vis dar tebėra tik kalbama.

A.Každailevičius jau du mėnesius ignoruoja tarybos protokolinį pavedimą kas mėnesį informuoti tarybos narius apie biudžeto būklę ir priimtas priemones biudžeto mažinimui užtikrinti. Administracijos direktorius, taip įžuliai ignoruojantis tarybos sprendimus yra jau nebe savivadybės vadovas, o tik viso labo beveidis administracijos klerkų ruporas.

Kai užduodi sau klausimus ir kai matai tokią situaciją, tenka užduoti sau klausimą: ar moralu sėdėti yra už pečiaus ir be perstojo kritikuoti. Mūsų frakcija bandė būti konstruktyvia opozicija. Mes palaikėme neformaliojo ugdymo reformą, siūlėme savo idėjas biudžeto išlaidoms mažinti. Galų gale aiškiai ir nedviprasimiškai parėmėme biudžeto mažinimą, nors ir turėjome tam tikrų sąlygų ir tam tikrų pastabų.
Deja daugiau mes padaryti nieko negalime. Nebent politinė situacija mieste pasikeistų.

2009-08-19

Kaštų ir naudos metodika

Neseniai, pakliuvo man į rankas knygutė apie kovą su korupcija miesto valdyme. Knygutė plona, parašyta kolegijos studentui, praktikui. Knygutėje beveik tik patarimai su pavyzdžiais kaip jie veikia. Viso pasaulio mietuose, po viešųjų pirkimų ir savivaldybės darbuotojų kyšininkavimo, žymiausias korupcijos židinys glūdi miesto plėtros, teritorijų planavimo ir gatvių tiesimo bei tvarkymo srityse.
Su šiomis negerovėmis visi specialistai siūlo kovoti pritaikius primityviai paprastą sistemą- visus savivaldybės tarybos sprendimus gatvių tiesimo, teritorijų planavimo ir miesto plėtros srityse priiminėti laikantis kaštų-naudos principo.Šis principas yra tiek primityvus, kad nūdienos mūsų politinis Klaipėdos elitas nesugeba jo suprasti ir visiškai nesugeba jų pritaikyti praktikoje. Dar keisčiau, kad visi mūsų miesto kovotojai su korupcija ir tie, kurie laksto ant baltų arklių ir tuos, kuriuos kadaise vežiojo milicijos „volgomis“ šio sprendimo net nebando siūlyti.
Kaštų –naudos principas yra būdas sustiprinti savivaldybės institucijų atsakomybę, tam, kad miesto plėtra vyktų tose srityse, kurios kuo mažesnėmis sąnaudomis, maksimaliai padidintų gerovę kuo didesniam skaičiui žmonių.
Pinigų visada trūko ir trūks, todėl visuomet reikia rinktis kokias nors alternatyvas. Visais atvejais lieka atviras klausimas ar kokiam nors projektui nebuvo uždegta žalia šviesa, vien tik todėl, kad kur nors šalimais skypą turi aukštas savivaldybės valdininkas.
Projekto vykdymo kaštus mes paskaičiuojame, tvirtindami projekto biudžetą ar sąmatas. Šiuo metu trūksta tik naudos paskaičiavimo. Naudos paskaičiavimas taip pat nėra raketų mokslas ir nebūtina jo tokiu paversti. Skaičiuojant naudą reikia pamatuoti tik kelis kelis kriterijus:
1. Kiek žmonių naudosis padarytais patobulinimais.
2. Kiek daugiau pajamų mokesčio gautų savivaldybė dėl išaugusių nekilnojamo turto vertės ir pabrangusios žemės.
3. Kiek savivaldybė gautų daugiau pajamų jei dėl atliktų darbų jai pavyktų geriau parduoti šalia esantį savo žemės sklypą arba kokį nors nekilnojamą turtą.
4. Kiek pavyktų išvengti papildomų nuostolių, jei darbai būtų padaryti dabar, o ne po metų.
Iš projekto vykdymo išlaidų, atėmę 2-4 punkte mano įvardintą naudą ir ją padalinę iš naudos gavėjų skaičiaus, mes gausime kaštų ir naudos koeficientą, kuris ir turėtų lemti projekto vykdymo eiliškumą.
Prisipažinsiu man ši sistema patinka ir dėl kitų gerų dalykų. Joje puikiai galima rasti vietos ir bendruomeninei atsakomybei stiprinti. Štai pavyzdžiui Jūsų gyvenamoje gatvėje gyvena vos keli žmonės. Jūs negalite tikėtis, kad ji bus greitai suremontuota, kaštų-naudos koeficientas per mažas? Ką gi, bendruomenės prisidėjimas prie projekto vykdymo, sumažins projekto kaštus ir pastūmės jūsų projektą į eilės priekį. Jau gerus metus iš esmės kartoju, kad valdžia negali sėdėti ir laukti visuomenės iniciatyvų. Pirma reikia žengti bent vieną žingsnį pirmyn ir išsiplauti bent vieną ausį.

2009-08-17

Iniciatyva baudžiama


Tik pradėjęs dirbti miesto savivaldybės taryboje, gavau pirmąjį savo gyvenime kyšį. Tai buvo geltonos spalvos pagalvė-šuniukas. Ją pasiuvo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Kaipėdos lakštutė“ globotiniai, neįgalūs vaikai. Buvau nustębintas kaip kruopščiai buvo pasiūtos šitos pagalvės.
Dar labiau mane nustebino įstaigos direktorės žodžiai, kad ji šitas pagalves dalina iš dešinės į kairę. Mano supratimu jas reikėtų pardavinėti. Su ženklu, kad tai pagaminta neįgalaus žmogaus, įstaiga galėtų uždirbti taip jai reikalingų pinigų. Įstaigos vadovė man nesugebėjo paaiškinti kodėl ji to nedaro. Įstaigos vadovė yra puiki vadovė ir tikrai gerai išmano savo darbą. Kelis kartus stebėdamas biudžeto priėmimą, iš arti matęs biudžeto „nupjovimo“ aktą, šiandien galiu pasakyti, kad problemos esmė supuvusioje sistemoje, kurioje yra baudžiama už bet kokią iniciatyvą.
Iniciatyvos baudimo sistema yra atsiradusi todėl, kad mūsų miesto biudžete katastrofiškai trūksta pinigų, o mūsų miesto merui katastrofiškai trūksta noro kažką galvoti ir iš pagrindų keisti. Mūsų įstaigų vadovai nenori imtis papildomų iniciatyvų ir ieškoti papildomo įstaigos finansavimo, kadangi ant jų tuoj pat pakyla finansų skyriaus damoklo kardas. Finasavimą nukirpti mes esame labai greiti, o jį padidinti jau labai sunku. Tuo tarpu įstaigos vadovai nėra tikri, kad jų iniciatyva gautas finansavimas bus patikimas ir ilgalaikis. Dėl tos priežasties įstaigų vadovai ir nesiima atsakomybės ir geriau renkasi ubagišką, bet užtikrintą savivaldybės finansavimą.
Šitą situaciją galima keisti ir ją būtina keisti.
Jei manęs paklaustumėte ką galima padaryti, aš tuoj pat pasiūlyčiaus visas viešasias paslauga „krepšelizuoti“. Manau krepšelį puikiai galima paskaičiuoti ir išvesti finansinį jo dydį vienam mokiniui, vienam koncerto žiūrovui, vienai treniruotei. Nesakau, kad globos namų auklėtinis turi gauti vienodą sumą pinigų su vaikų ir jaunimo klubo lankytoju, nesakau, kad renovuotos mokyklos auklėtinis turi gauti tokią pačią sumą kaip ir kokios nors senamiesčio mokyklos moksleivis. Priverstinė lygiava irgi skatina moralinę degradaciją. Tačiau visuomenei visuomet gali (o ir turi) kilti klausimų kodėl vieno rankininko treniruotė mokesčių mokėtojams kainuoja tris kartus brangiau nei krepšininko. Gali būti, kad įstaigos vadovai tai sugebės argumentuotai paaiškinti.
Šioje vietoje įstaigos vadovas žinos savo įstaigos biudžetą, žinos, kad visi jo gauti pinigai bus jo įstaigos pinigai ir jie neprasmegs į beribę biudžeto skylę. Jei įstaigos išlaikymo kaštai pakils nežymiai, įstaigos vadovas pagalvos kaip akumuoliuoti pakilusias išlaidas. Jei išlaidos pakils žymiai, įstaigos vadovas turės eiti į savivaldybės komisiją, kuri po kaulelį išnarstys įstaigos veiklą ir privers įstaigos vadovą gerai pagalvoti prieš darant šį žingsnį kitą kartą.
Viešųjų paslaugų krepšelizavimas padės išspręsti ir reglamentavimo problemas. Vietoje diskusijų kiek ir kokių darbuotojų reikia, kaip dažnai reikia valyti įstaigos patalpas, mes spręsime iš tikrųjų strateginės reikšmės uždavinius. Kiek kokios paslaugos mes galime sau leisti pirkti.Žinoma gali atsirasti šio metodo kritikų. Sutinku ir šis metodas turi trūkumų. Vis dėl to manau visi sutiksite, kad įgyvendinus mano siūlomą, Klaipėdos miesto savivaldybėje iniciatyva nustos būti baudžiama.

2009-08-07

Visi marš į Facebooką

Kompiuterių ir operacinių sistemų guru Bilas Gatesas nusprendė atsisakyti Facebooko. Naujiena žaibiškai apskriejo visą pasaulį. Bilas Gatesas išsigando per daug norinčių su juo draugauti. Kompiuterinio pasaulio analitikai tuoj pat nuvalė dulkes nuo savo klaviatūrų ir ėmė rašyti, kokie pokyčiai laukia kompiuterinio pasaulio.
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...