Apie įvaizdį ir troškulį

Kiekvienas politikas Lietuvoje tikriausiai kankinasi uždavinėdamas sau ir kitiems klausimą kas yra svarbiau: įvaizdis ar troškulys? Kiek politikas privalo būti savimi, kiek turi naudotis visokių stilistų ir kitokių „snukiadarių“ paslaugomis? Vieną popietę šia tema teko diskutuoti su Klaipėdos miesto tarybos nariu, verslininku Rimantu Cibausku. Čia tikrai nesiruošiu perteikinėti mūsų diskusijos, tiesiog jos įkvėptas dienoraščio skaitytojams pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi.

Kam reikalingispecialistai?
Esu tvirtai įsitikinęs, kad jokie įvaidzdžio specialistai nesugebės padėti išlaikyti valdžios. Tam būtinas pačio politiko noras, uoslė ir truputis laimės. Keista bet „ išorės specialistai“ iš politikų dažniausiai patys darosi savo įvaizdį. Mano bičiulis Linas Poška nuolatos kartoja, kad geras specialistas tiesiog nedirba su beviltiška materija. Jis pasirenka gerus klientus, tada prisikabina prie jų traukinio o tai padeda jam prisivilioti naujų klientų.
Labiau nei geras „pijaro“ guru ir koks nors baisiai brangus stilistas, politikui yra reikalingas vyriausiasis patarėjas, kuris atpalaiduotų politiką nuo biurokratinių rūpesčių, pažiūrėtų kaip surištas jo kaklaraištis, o privačiai net ištrinktų politikui galvą už jo padarytą klaidą.
Išorės specialistai taip pat yra reikalingi. Jie padeda politikui ir jo komandai į save pažiūrėti iš šalies, ko niekada nesugebės padaryti net ir geriausias ir sąžiningiausias pirmasis patarėjas.

Nepakeičia realybės
Mes gyvename mažame mieste, kur visi visus gana puikiai pažįsta. Todėl galime kurtis kokį norime įvaizdį, rengtis kaip norime ir plaukus šukuotis kaip norime, tačiau visada atsiras tokių žmonių, kurie pažįsta ir pažinojo mane, o ne mano kuriamą įvaizdį.
Įvaizdį reikia kurti, tačiau niekada pernelyg nenutolti nuo realybės. Tai ypač svarbu tokiame mažame mieste kaip Klaipėda.

Kitame savo dienoraščio straipsnyje pateiksiu savo įsivaizduojamus 10 politinių priesakų, kurie padės ne tik politikui susikurti savo įvaizdį.