Operacijos „Gelbėkime eilinį Rajaną“ tęsinys

Savo internetiniame dienoraštyje jau minėjau apie tai kaip mūsų miesto klerkai iš vieno E.Balsio menų gimnazijos mokinio bandė atimti nemokamą maitinimą, motyvuodami tuo, kad šios mokyklos stegėjas yra ne Klaipėdos savivaldybė. Dar labiau mane nustebino, kad šį barbarybės aktą palaikė mūsų miesto ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas. Ta proga miesto tarybos posėdyje vykusiuose debatuose aš pasakiau kalbą, kurią Jums ir pristatysiu.

Gerbiamas mere,
Gerbiami tarybos nariai,

Visi čia sėdintys prie valdančiosios daugumos stalo, kaltina mus opoziciją, kad mes vilkiname posėdžių laiką, uždavinėjame daug nereikalingų klausimų, trukdome priiminėti reikalingus sprendimus. Pažiūrėkime kaip dirbate Jūs.
Klausimas dėl nemokamo vaikų maitinimo parodo, kaip mūsų miesto valdančioji dauguma suaugo su savivaldybės administracija ir nebenori jos kontroliuoti.
Man kyla klausimas, kokiu beširdiškumu vadovavosi šios „genealios“ minties kūrėjas, kad vaiką palikti be maitinimo. Mane pribloškė ir begalinis cinizmas, kada pranešėja pasiūlė „nusiraminti, nes maitinimo neteks tik vienas vaikas“.
Aš norėjau pasižiūrėti į akis šio projekto teikėjui-savivaldybės administracijos direktoriui. Norėjau pasižiūrėti į akis ne tik kaip direktoriui, bet ir kaip tėvui. Administracijos direktoriaus elgesys šiuo atveju parodo, kad jis paskutiniųjų sąžinės likučių dar neprarado ir šiandien posėdyje nepasirodė.
Tuo pačiu pasigirti negali mūsų daugumos atstovai, dirbantys ugdymo ir jaunimo komitete. Jie teikiamą projektą patvirtino be jokių pastabų. (Šis projektas teturi tris didesnius pakeitimus, o ir projekto pranešėja nelabai šios nuostatos slėpė). Komiteto pirmininką aš dar galiu pateisinti. Jis gydytojas ir į komiteto posėdį tikriausiai atėjo po kelias valandas trukusios operacijos ar naktinio budėjimo. Tačiau ką veikė mūsų miesto mero patarėja Audra Daujotienė? Ji juk yra etatinė savivaldybės darbuotoja?
Visoje šitoje istorijoje keisčiausia yra tai, kad maitinimas yra teikiamas mokiniams ne iš savivaldybės, bet iš valstybės biudžeto lėšų ir mes turime maitinti ir gargždiečius, jei jie mokinasi Klaipėdos mokyklose. Todėl bandymo iš šio sąrašo išmesti E.Balsio mokyklą, kitaip kaip nežmoniškumu, aš nepavadinsiu.
Mes klausiame savęs, kodėl žmonės taip nepasitiki nepriklausoma Lietuva? Kodėl jie išvažiuoja į anglijas ir airijas? Kodėl jaunos šeimos neturi vaikų? Taip yra todėl, kad jos jaučiasi nesaugios dėl tokių „politikų“ ir dėl tokių „profesionalų“. Aš neturiu vaikų, bet po tokių valdančiųjų veiksmų bijau jų ir turėti.

Opozicija yra bedantė

Dar praėjusią vasarą mūsų partijos smegenų centras „Demokratinės politikos institutas“ suorganizavo seminarą apie naująsias komunikacijos galimybes, kur kaip naujas Dievo mums politikams siųsta dovana buvo pristatyta video failų keitimo talpykla http://www.youtube.com/ Vasarą šio internetinio resurso galių aš dar nespėjau „apgalėti“ ir išsamiau su šios sistemos galimybėmis nesusipažinau.
Kai praėjusią savaitę mes ruošėmės partijos Klaipėdos skyriaus vadovo rinkimams, kažkokia nepaaiškinama jėga mane vėl nukreipė į Youtub‘ą. Aš patikrinau kaip šiame interneto resurse yra prisistačiusi Lietuva ir jos politikai. Palyginimui aš surinkau britų konservatorių lyderio David Cameron vardą ir ir pasirinkau pasižiūrėti kaip opozicija taršo Britanijos metinį biudžetą ir kokiu tonu tarpusavyje kalbasi premjeras ir opozicijos lyderis. Supratau, kad mūsų „draugai“ liberalcentristai iš Klaipėdos miesto tarybos yra visiškai teisūs – šioje miesto taryboje opozicija yra bedantė ir visiškai silpna.
Visi, kurie mano, kad aš nusišneku, arba, kad visi politikai nieko neveikia tik riejasi tarpusavyje siūlau paspausti nuorodą ir pažiūrėti vaizdelį patiems.
http://www.youtube.com/watch?v=kv96quQN2Js
Aš manau, kad esu pakankamai spalvingas žmogus ir miesto tarybos posėdžių salėje tikrai nesu tylenis. Vienok iki tokių žodžių, kokiais Jos Didenybės opozicijos lyderis, deda į šuns dienas Jos Didenybės lordą kanclerį (finansų ministrą), dar labai toli.
Viename iš pirmųjų miesto tarybos posėdžių naujai iškeptą Administracijos direktoriaus pavaduotoją, kuris turėjo kuruoti ūkio departamento darbą, pavadinau „komisaru, kuris nieko neveiks tik prižiūrės ūkio departamento vadovą, su odine striuke ir mauzeriu, pastarąjį vis grasindamas nušauti“. Už tokį minties polėkį miesto tarybos narys V.Vareikis grasino mane atiduoti etikos komisijai.
Įdomu kaip jis reaguotų jei miesto merą aš pavadinčiau „analoginiu politiku skaitmeniniame amžiuje, kelio bloku trukdančiu judėti į priekį“. Matyt už tokius žodžius aš iš etikos komisijų neišeisiu. Tiesa ryžto mokytis iš britų aš neatsisakysiu.

Vieningoji atsiskaitymų knygutė – įmanoma

Šiandien, kaip niekada, anksčiau mane įsuko savivaldybės tarybos posėdžių ratas. Iš ryto posėdžiavęs socialinių reikalų komitetas nenuveikė nieko per daug ypatingo- peržiūrėjo biudžetą, paskirstė dalį nepanaudotų socialinėms pašalpoms mokėti išlaidų, įsteigė dar vieną biudžetinę įstaigą. Politiniai debatai komitete vyko tik dėl vieno klausimo: miesto švietimo klerkai iš nemokamai maitinimą gaunančių mokyklų sąrašo bandė išbraukti E.Balsio menų gimnazijos moksleivius, motyvuodami tuo, kad ši mokykla yra ne savivaldybės pavaldumo. Kaip papildomas argumentas buvo pasitelktas ir tai, kad toje mokykloje maitinimo neteks tik vienas vaikas. Komitetas didvyriškai atstovėjo „eilinį Rainą“ ir jis ir ateinančiais metais nemokamą maistą gaus.
Vėliau posėdžiavo mero sudaryta vieningos atsiskaitymų knygutės pakasynų komisija, į kurią ir aš buvau užrašytas. Kol susirinkę municipalinės pakasynų komisijos nariai tarėsi kaip lavoną reikės laidoti, keletas pastabesnių komisijos narių konstatavo, kad ligonis sveikas kaip ridikas, tik paprasčiausiai... miega.
Šiandien vis dar tebėra visos struktūros, kurios gali surinkti, apskaičiuoti ir išskirstyti mūsų sumokėtus mokesčius. Šiandieniniai mokesčių „dalintojai“ pasiruošę apdoroti iki 30 “vieningosios knygelės“ eilučių. Šiandieninis knygutės savininkas, akcinė bendrovė VST visus norinčius yra pasirengusi į ją priimti. Įmonės turės viso labo proporcingai prisidėti prie knygutės spausdinimo, kurios išlaidos už vieną eilutę gali sudaryti tik varganus 3000 litų per metus.
Kartu buvo pristatytas ir kitos atsiskaitymo galimybės, kurios puikiai gali derėti tarpusavyje t.y. Kauno mieste diegiama „vieningos sąskaitos“ idėja.
Kai Tėvynės sąjunga ėjo į rinkimus, mes žadėjome vieningą atsiskaitymų knygutę. Mes įrodysime, kad tai galima padaryti ir tai žadėdami nemelavome. Įdomu ar mūsų atsiprašys tie, kurie prieš rinkimus mus vadino melagiais ir populistais.

Opozicijos dalia

Mūsų miesto valdžia nuolatos klausia manęs kada mes ir mūsų partija pradės „dirbti“. Žodžiui „darbas“ mūsų politiniai oponentai suteikia tokią sakralinę galią ir tokias mistines savybes, kurių net mūsų tautosaka nesugebėjo suteikti tokiam šventam ir garbingam užsiėmimui kaip duonos auginimui.
Tuo tarpu mūsų miesto valdžios vyrai ir moterys mano, kad žodis „darbas“ būtinai turi būti priešpastatytas žodžiui „kalbėjimas“, todėl nei vienas garbingas „politinis sunkiasvoris“ negali gaišti laiko tokiems menkniekiams kaip debatams parlamente, jo komitetuose, laikraščiuose, televizijose ar elementariuose susitikimuose su miestiečiais.
Tokiems „darboholikams“ aš atsakau pasitelkęs amerikonų politikos patarlę, kad opozicija dirba kalbėdama, o pozicija balsuodama ir tai yra universali politinio gyvenimo norma. Taigi aš ir mūsų partija pradės dirbti tada, kai mes iš opozicijos tapsime pozicija.
Visuomenei gi aš noriu pasakyti, kad opozicija yra mūsų gero gyvenimo variklis. Mes galime kiek norime melstis geram merui, carui ar prezidentui, tačiau paprasti žmonės neturi tiek laiko, galimybių ir norų, kad valdžią galėtų kontroliuoti. Tam reikalinga kita profesionalų komanda, kuri iškeltų valdžios daromus blogus darbus, nepasisekimus ir klaidas. Tada žmonės matys valdžios veiklą, opozicijos kritiką ir spręs ar ši valdžia buvo verta to, kad mes jai mokėtumėme atlyginimus.
Man kyla pagrįstas įtarimas, kad žodį „darbas“ tokia mistine aureole apgaubia tie valdžios vyrai ir moterys, kurie patys nesugeba valdyti. Labai žodį „darbas“ pamilo mūsų naujasis vicemeras Benas Šimkus, kurio pagrindinis darbas yra sveikinti šimto metų sulaukusius senolius. Tiesa senoliai pamatę B.Šimkų išsigąsta, nes prisimena pastarojo „ralius“ miesto gatvėse su milicijos „Volga“. Kitas savivaldybės „bitinas – darbininkas“ yra tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis. Pastarasis yra tikrai darbštus ir doras žmogus, tačiau sėdi po „mero padui“, kaip po sunkiu kaustyto milicininko padu sėdėjo nesuskaičiuojama daugybė Beno Šimkaus gyvenimo moterų ir meilužių.Dabar visa šita galybė iš miesto biudžeto išlaikomų „lodorių“ ir“biezdielnikų“ skundžiasi, kad yra opozicija. Yra žmonės, kurie juos stebi, seka ir apie jų „žygdarbius“ klaipėdiečiams papasakoja

Ketvirtadienį būsiu eteryje

Rytoj (ketvirtadienį) Radijo stoties "Wox Maris" eteryje, būsiu žurnalistės Natalijos Magučojos, svečias.
Radijos stoties "Wox Maris" dažnis - 99 Mhz.
Laidos pradžia 18 valandą.

Viešumas smogia

Šią savaitę pats nenorėdamas tapau žiniasklaidos taikiniu. Pirmadienį dienraštis „Klaipėda“ nagrinėjo politikų ir valdininkų turto deklaracijas. Ir atsitik tu mano tokiai nelaimei, kad man teko „garbinga“ dalia gauti „tarybos nario-bomžo“ pereinamąją premiją. Kitaip sakant turto deklaracija pateikė išvadą, kad aš esu neturtingiausias Klaipėdos miesto tarybos narys.
Antradienį ir trečiadienį turto deklaracijų nagrinėjimo epopėją perėmė dienraštis „Vakarų ekspresas“, kuris išnagrinėjo ne tik mano pajamas, bet ir mano gyvenimo būdą: kur aš gyvenu, kodėl neturiu turto ir kiek man kainuoja mano „antroji pusė“.
Visada buvau atviras, į viešą veiklą orientuotas politikas. Esu praėjęs britaniškąją viešųjų ryšių mokyklą, kuri nurodo, kad nėra viešesnio asmens, kaip politikas. Viešumo niekada nevengiau ir ,pripažinsiu, žiniasklaidos ir aplinkinių dėmesys mane net džiugino. Kai „Vakarų ekspreso“ jaunesnysis brolis „Bulvaras“ aprašė atvejį, kad optikoje matuodamasis akinius apalpau, į šią istoriją žiūrėjau kaip į anekdotą.
Tačiau kai mano gyvenimo būdą panagrinėjo žurnalistė Natalija Mogučaja, pasijutau tarsi maišu trenktas. Ne todėl, kad turėčiau ką slėpti, bet todėl, kad pasijautau visiškai nuogas ir neapsaugotas.Žinoma mano požiūris į politiką nuo to nepasikeitė. Esu įsitikinęs, kad asmenims, netoleruojantiems viešumo ir tiems, kuriuos vargina žiniasklaidos dėmesys, politikoje ne vieta. Bet nuo to dvasinio striptizo jausmas neišnyksta..

Nestrateginiai sprendimai

Tą dieną, kai miesto tarybos socialinių reikalų komitete ginčijomės iki nukritimo dėl Sporto arenos ir socialinių darbuotojų atlyginimų, miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis bandė „prastumti“ kitą menamai „strateginį“ dokumentą – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos planą iki Naujųjų 2008 ųjų metų.
Šis dokumentas yra originalus keleriopomis prasmėmis. Pirmiausia jis parodo, kaip dabartinė miesto valdžia yra "suaugusi" su savivaldybės administracija, kaip ji neturi jokių idėjų, ir kaip visa "Liepų vienuolika" yra paskendusi rutinoje.
Iki naujųjų metų miesto taryba turėtų patvirtinti 43 sprendimus. Visus juos pasiūlė vienintelė ir nepakartojama liberalų ir centro sąjungos frakcija. Svarstymo komitete metu mes tyčiojomės iš projektą pristatančio tarybos sekretoriaus klausdami, kodėl prie siūlytojų nėra įrašyta „savivaldybės administracija“, kadangi kaip bežiūrėtumėme, iš 43 siūlomų nagrinėti klausimų į rimtesnius, t.y. politinius, vandenis gal galėtų pretenduoti vos vienas.
Mano kolega Naglis Puteikis prisispyręs klausinėjo Vidmanto Plečkaičio, kur dingo garsusis liberalcentristų rinkiminis pažadas „pastatysime dar du baseinus“, ir kodėl ta proga liberalcentristų frakcija nepateikė kokio nors savivaldybės sprendimo.
Aš asmeniškai dėkojau p.Plečkaičiui už informaciją kokius sprendimus savivaldybės administracija ketina rengti ir prašyti jų patvirtinimo, tačiau niekaip nesuprantu, kur dingo svarbūs strateginiai politiniai Klaipėdos bendruomenei mirtinai reikalingi sprendimai.
Tačiau būtent šis planas ir parodo kokioje situacijoje gyvena miesto valdžia. Meras ir jo komanda suaugo su administracija ir neprižiūri tarnautojų, tačiau politiniu autoritetu ir svoriu saugo juos nuo bet kokio viešumo ir politinės kontrolės. Visi savivaldybės politinio pasitikėjimo darbuotojai jau nebeįsivaizduoja savęs ne savivaldybėje ir nebeturi noro ir jėgų daryti to, ką jie privalo daryti – tarnauti Klaipėdos miestiečiams. Tai geriausiai ir parodo šiame plane siūlomas 8 punktas. LICS frakcija mano, kad lapkričio mėnesį mums verkiant reikia priimti miesto tarybos nutarimą „Dėl mirusiųjų namuose apžiūrėjimo, pervežimo atlikti TM ir patologinės anatomijos tyrimą tvarkos.“

Suprantu, klausimas tikrai strateginis ir tikrai visiems klaipėdiečiams reikalingas...