Projektas vardu gyvenimas

Europos sąjunga, kartu su daugybe gerų dalykų į mūsų šalį atnešė vieną, ne visai gerą tradiciją- mūsų gyvenimuose pradeda dominuoti jo didenybė projektas. Apie „projektus“ savo rašinyje „balsas.lt“ rašė Egidijus Aleksandravičius ir man tik su dideliu liūdesiu tenka pritarti jo dėstomoms mintims. Šiame rašinuke aš pridėsiu kelis viražus, apie projektinę kultūrą, su kuria teko susidurti jau praėjusį (spalio) mėnesį.
Kaip giliai mūsų sąmonėje šaknijasi žodis „projektas“ teko įsitikinti Vydūno mokykloje surengtoje diskusijoje skirtoje jaunimo iniciatyvumui aptarti. Pats renginys taip pat vadintinas „projektu“, tačiau buvo tikrai neprastas, tik gaila, kad neperžengė vienos mokyklos ribų. Šioje vietoje mane nustebino, kaip jaunimas įsivaizduoja iniciatyvas ir jų įgyvendinimą. O gi bet kokios jaunimo iniciatyvos pasirodo yra projektai, akcijos ir finansavimai.
Kai pradėjome kalbėti apie jaunimo dalyvavimą politikoje, man teko konstatuoti faktą, kad jaunimas politikoje nelabai nori dalyvauti. Tam pavyzdžiui pateikiau tokius faktus: Man yra tekę kalbėtis su Norvegijos Tronheimo mieste gyvenančiu jaunuoju konservatoriumi. Trotheime gyvena apie 250 tūkstančių žmonių, tuo tarpu vietinėje konservatorių partijos jaunimo organizacijoje yra apie 400 narių. Tuo tarpu geriausiais jaunųjų konservatorių lygos laikais, Klaipėdoje buvo apie 40 narių.
Jaunimui mano skaičiai įspūdžio nepadarė ir jie pradėjo vardinti aibes politinės-pilietinės krypties projektų, kurie buvo vykdyti Klaipėdos mieste. Pradėta vardinti nuo tetralizuotų akcijų prieš korupciją ir emigraciją, po to užbaigta „savivaldos diena“ miesto savivaldybėje, kur mūsų miesto mokyklos mokiniai turėjo galimybę pasėdėti tarybos narių darbo kėdėse ir „pavaidinti“ tarybos narių darbą.
Ši idėja nesužavėjo nei manęs, nei Klaipėdos Marijos taikos karalienės parapijos klebono V.Viktoravičiaus, kuris patvirtino mano mintį, kad dalyvavimas vienadienėse akcijose ir renginiuose toli gražu nėra pilnavertis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.
Projektinė veikla savaime nėra blogis ir jos jokiu būdu nereikia naikinti. Tiesiog projektas negali tapti vieninteliu mūsų gyvenimo tikslu. Mes gyvename tam, kad vykdytumėme projektus, tačiau mes turime prisiminti, kad mes gyvenname, o ne dalyvaujame projekte pavadinimu gyvenimas.