Administracijos direktoriaus arogancija ir neveiklumas stebina

Šiandien vykusio miesto tarybos posėdžio pradžioje, TS-LKD frakcijos miesto taryboje senūnas Marius Usonis perskaitė pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą administracijos direktoriaus direktoriaus, socialdemokrato, Aloyzo Každailevičiaus darbu.
M.Usonis pareikalavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus,
Aloyzo Každailevičiaus pasiaiškinti, kodėl jis grubiai igonoruoja 2009-06-25 d. Klaipėdos miesto tarybos priimtą protokolinį pavedimą, kiekvieną mėnesį informuoti tarybos narius apie primtus sprendimus ir padarytus darbus, kurie padės taupyti savivaldybės biudžeto išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tėvynės sąjungos frakcija, matydama sunkią ekonominę padėtį, net būdama opozijoje esamos daugumos atžvilgiu, suteikė palaikymo kreditą miesto valdžiai,
vykdyti būtinas ir reikalingas reformas. Nuolatinis tarybos informavimas apie padarytus darbus, buvo neatsiejama mūsų frakacijos pagalbos krizės įveikimui dalis. Šiandien nesamę tikri administracijos direktorius A.Každailevičius neišvaistė mūsų frakcijos palaikymo kredito“, - kalbėjo M.Usonis
Frakcijos seniūnas Marius Usonis įparegojo mane kontroliuoti administracijos direktoriaus sprendimus susijusius su budžeto mažinimu, prižūrėti jų įgyvendimą, rengti paklausimus ir t.t.

Pareiškimo tekstasŽiniasklados reakcjos
„Vakarų ekspresas“
„Klaipėda"
Balsas.lt

Kelias į niekur

Praėjusią savaitę keli įtakingi Britanijos politiniai strategai ir komunikacijų konsultantai paragino premjerą G.Browną atsisakyti „neskoningos, neveiksmingos ir beviltiškos, klasių kovą akcentuojančios, priešrinkiminės kampanijos taktikos. Manoma, kad parlamentui baigiant 5 metų trukmės kadenciją, premjeras vis dažniau tokiu būdu puldinės savo politinius oponentus.
Per 12 valdymo metų britų visuomenei leiboristai yra truputį pabodę ir britai nori permainų. Permainas šioje šalyje simbolizuoja 44 metų opozicijos lyderis Davidas Cameronas. Per penkerius metus jis stipriai pakeitė konservatorių partiją, į aktyvesnę partinę veiklą įtraukdamas daugiau moterų ar tautinių bendrijų atstovų. Pati partija perdėliojo savo tečeristines nuostatas ir vis stipriau stumia leiboristus iš politinių debatų vidurio lauko. Cameronas lenkia premjerą savo iškalba, komandos disciplina, humoru ir kitomis, parlamento lyderiui reikalingomis, asmeninėmis savybėmis.
Konservatoriai kaltina G.Browną nekontroliavus NT burbulo, nesirūpinant pramonės plėtra, vis didesniu mokesčių sistemos komplikavimu, neadekvačiu reagavimu į ekonominę krizę, nesutvarkytais viešaisiais finansais, besaikėmis socialinėmis pašalpomis paikinant visuomenę.
Greičiausiai nematydamas kitos išeities premjeras ima konstruoti ir platinti žinią, kad D.Cameronas yra privačioje mokykloje besimokęs turčius, kurio politika bus naudinga tik tokiems patiems Etono koledžo absolventams. Mokslo sistema Britanijoje yra stipriai klasinė. Turtingųjų tėvų vaikai mokosi privačiose mokyklose. Mokslas juose kainuoja apvalią sumą. Net ir turint tokią sumą, į privačią mokyklą bus sunku patekti, jei joje nesimokė vaiko tėvai. Privačios mokyklos atestatas suteikia privalumų stojant į geriausius universitetus, kas suteikia tolesnių privalumų gaunant gerus darbo pasiūlymus. Konservatorių lyderis, dauguma tos partijos šašėlinio kabineto narių, parlamentarų yra tokių privačių mokyklų auklėtiniai. G.Brownas bando sužaisti visuomenės pavydo korta.
Būtent dėl socialinės nesantaikos kurstymo rinkimų analitikai ir paragino premjerą atsisakyti tokios retorikos. Kelis T.Blairo ministrus konsultavęs Polas Ričardsas (Paul Richards), tokią priešrinkiminę retoriką pavadino “neveiksminga, desperatiška ir neskoninga”. Jo manymu šita taktika nepadės pritraukti rinkėjų. Baisiausia, kad ši taktika gali nepataisomai sugadinti iniciatyvą ir veržlumą palaikančios leiboristų partijos įvaizdį”- premjero triuškinimą užbaigė P. Ričardsas
Buvęs konservatorių partijos strategas Charles Lewington pritaria kolegai iš kitos barikadų pusės, pridėdamas, kad tokia politika yra beprasmiška. Patys leiboristų ministrai savo tarpe turi pakankamai privačių mokyklų absolventų. Ch.Lewington taip pat pastebi, kad net ir baigę puikias vidurines mokyklas ir būdami pasakiškai turtingi, konservatorių šešėlinio kabineto nariai yra savo turtus labiau užsidirbę, nei tiesiog juos paveldėję. “Pažiūrėkime į sėkmingas kampanijas pasaulyje: Clintonas, Obama, Blairas. Jie kalbėjo apie galimybes, apie siekimus, jie norėjo sutelkti žmones bendram darbui. Ir tikrai nepuolė savo oponentų dėl to į kokias mokyklas juos nuvedė tėvai, kai jiems buvo 12 metų“.
Buvau priverstas padaryti didžiulį pasažą į Britanijos politiką. Man pikta, kai šiandien visuomenėje kurstoma socialinė įtampa. R.Paksas manė, kad yra dvi Lietuvos: viena sėkmės Lietuva, kita jo Lietuva. Keista, bet dauguma politikierių, lopatologų ir kitų ekspertų galvoja, kad Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Keista, bet taip galvoja ir dalis konservatorių. Mano Lietuva yra sekmės Lietuva. Nemanau, kad Pakso Lietuvą reikia sunaikinti. Pirmoji Lietuva visada laimi. Mūsų jau pakankamai daug. Mes jau stiprūs. Ir būsime dar stipresni, kai nebijosime savęs. Kai nebijosime pasakyti, kad esame sėkmės ir kūrybos žmonės. Kai nebijosime pasakyti, kad mes, o ne Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Kai pasakysime, kad be mūsų – kelias į niekur.

Daugiabučių kiemai. Misija įmanoma

Ilgus metus Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemai atrodė kaip Augėjo arklidės. Visos partijos, 2007-aisiais kandidatavusios į savivaldybės tarybą, žadėjo būti tais herakliais, kurie tas arklides iškuops.

Kaip kritiškai bevertinčiau šiandieninę miesto valdžią, galiu pasakyti, kad tam tikri darbai šiuo klausimu yra padaryti. Tačiau jokie daugiabučių namų sutvarkymo klausimai nepajudės į priekį tol, kol visoje Klaipėdoje nebus parengti ir patvirtinti senųjų daugiabučių kvartalų detalieji planai. Nėra kvartalinių detaliųjų planų, nebus žaliųjų plotų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.

Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, buvo patvirtintas tik vienas toks kvartalinis detalusis planas. Kaip tik toje vietoje, kur gyvenu. Teritorijoje tarp Šilutės pl., Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos prospekto. Dar vienas kvartalinis detalusis planas buvo rengiamas. Šiandien daugiau nei 2/3 Klaipėdos miesto daugiabučių namų kvartalų jau turi pradėtus rengti arba derinimo stadijoje esančius detaliuosius planus.

Spalio mėnesį vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo pritarta tarybos sprendimui iš ES fondų pasiimti 300 tūkstančių litų ir pradėti daugiabučių kvartalų planavimo procedūras jau visoje Klaipėdoje.

2007 metais teiravausi savivaldybės tarnautojų, kiek kainuotų pradėti įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus. Konkrečiu atveju – daugiabučių namų kiemuose praplėsti mašinų stovėjimo aikšteles. To meto kainomis mašinų stovėjimo vietų praplėtimas viename kvartale būtų kainavęs apie 50 milijonų litų. Net tais laikais tai būtų didelė kaina. Šiandien statybos darbų kainos atpigo, tačiau sumenko savivaldybės biudžeto įplaukos. Ratas vis vien užsidarė.

Artėjant savivaldos rinkimams daug politikų seks pasakas apie tai, kaip jie sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles ir „bus organizuojamos ekskursijos iš kitų miestų, kad visi galėtų įsitikinti, kaip gerai Klaipėdoje tvarkomi daugiabučių namų kiemai“. Tokią atvykstamojo turizmo formą 2006 metais žadėjo viena šiuo metu uostamiestyje valdžioje esanti partija.

Aš esu įsitikinęs, kad proveržio šitoje srityje nebus, kol vietoje tiesos politikai seks rinkėjams pasakas. Tiesa yra sunki ir skausminga, bet ji išlaisvina. Mes nesutvarkysime (ir nepradėsime tvarkyti) daugiabučių namų kiemų tol, kol galvosime, kad tai turime daryti iš vargano savivaldybės biudžeto.

Norint daugiabučių kiemuose daugiau komforto, padarę ten detaliuosius planus, turėsime sukurti įrankius, kaip leisti žmonėms, norintiems susitvarkyti gerovę, tai padaryti patiems. Negalime kaltinti jų, kad nededa savo pinigų į automobilių stovėjimo vietų plėtrą, jei po to, įdėjusiems pinigus, nebus užtikrinta teisė rezervuoti stovėjimo vietą.

Kaip tai padaryti, yra kelios galimybės. Savivaldybė galėtų įrengti vietas ir jas parduoti aukcione. Galima būtų naujosiose automobilių statymo vietose stovėjimą apmokestinti. Galima aukciono būdu parduoti teisę privačiai bendrovei įrengti automobilio stovėjimo vietas, o po to leisti jas parduoti arba rinkti už tai mokestį. Galima dar kitaip pasiūlyti aplinkinių namų gyventojams rezervuoti teisę statyti automobilį konkrečioje vietoje, paliekant teisę jam pačiam tą stovėjimo vietą įsirengti.

Galima pykti ant manęs, kad naujas automobilių stovėjimo aikšteles galės įsirengti tik tie, kurie turės pinigų. Šiuo atveju reikėtų paklausti ir kitaip: ar teisinga būtų tai, kad mano automobilio stovėjimo aikštelė būtų įrengta už dviratininko mokamus mokesčius? Be to, geriau žmonėms duoti galimybę susitvarkyti savo gerovę, nei palikti situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. Savivaldybė negali būti šuo ant šieno. Pati nedaryti nieko ir neleisti daryti to norintiems. Jei mes, politikai, nustosime meluoti sau ir klaipėdiečiams, galėsime pasakyti: misija įmanoma!

Pranas Žeimys lankėsi Klaipėdoje

Šiandien kartu su Seimo nariu Pr.Žeimiu lankėme Klaipėdos miesto įstaigas ir organizacijas, kur susipažinome su įstaigų buitimi, diskutavome apie valstybės padėtį. Susitikimų maratoną Pranas pradėjo aplankydamas Klaipėdos m. merą R.Taraškevičių.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pareiškė besitikintis, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą klaipėdiečiai Seimo nariai atsižvelgs į savivaldybės finansinę situaciją ir poreikius.

Pranas Žeimys pažymėjo, kad jis dėjo visas pastangas ir valstybės biudžeto lėšos, kurios Klaipėdai, Palangai ir Neringai buvo pažadėtos Vyriausybės, nebūtų pjaustomos Seimo lygyje.

Prieš mėnesį R.Taraškevičius raštu kreipėsi įį Dainių Budrį, Vytautą Grubliauską, Eligijų Masiulį, Evaldą Jurkevičių, Ireną Šiaulienę, Agnę Bilotaitę bei P. Žeimį prašydamas pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos prašymui pakeisti 2010 metų valstybės biudžeto įstatymo projekto dalį ir patvirtinti pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą ne 73 proc., bet 77 proc.

Miesto vadovas prašė Seimo nario atsižvelgti į tai, jog valstybės biudžeto projekte numatyta suma Lypkių gyventojų iškeldinimui iš Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) yra nepakankama. Trūksta dar 6,48 mln. litų siekiant visiškai atsiskaityti su gyventojais ir atlaisvinti žemę LEZ plėtrai.

Vėliau P.Žeimys lankėsi Klaipėdos miesto globos namuos, Klaipėdos "Smeltės" pagrindinėje mokykloje, priiminėjo gyventojus.

Paklausimas administracijos direktoriui

Praėjusią savaitę sulaukiau kelių vilniečių pastabos, kad Klaipėdos savivaldybėje gana sunku yra gauti arba sužinoti savivaldybės kontroliuojamų įmonių sąrašą. Vilniaus miesto įmonės yra skelbiamos savivaldybės internetinėje svetainėje ir valstybės tarnautojai nėra apkraunami bereikalingu darbu. Šiandien pasirašiau paklausimą administracijos direktoriui, kuriame paprašiau minėtą problemą išspręsti.

PAKLAUSIMAS
DĖL INFORMACIJOS APIE KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ĮMONES VIEŠINIMO

Gerbiamas direktoriau,

Neseniai sulaukiau verslo subjektų pastebėjimų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neužtikrina informacijos apie Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamas įmones.
Klaipėdos miesto savivaldybės puslapyje www.klaipeda.lt nėra skelbiamas Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir jų kontaktų sąrašo. Verslo subjektai pastebėjo, kad šiuo klausimu Klaipėdos miesto interneto svetainė atsilieka nuo Vilniaus miesto savivaldybės internetinės svetainės www.vilnius.lt
Mano minimu atveju asmenys besidomintys Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis turėjo, prašyti informacijos iš savivaldybės turto skyriaus. Savivaldybės turto skyriaus atstovai minėtu atveju pareikalavo nurodyti kreipimosi tikslą priežastį. Mano nuomone tokios informacijos nebuvimas, nepagrįstai užkrauna darbu savivaldybės administracijos darbuotojų darbą ir apsunkina interesantų veiklą.
Prašau Jus, imtis priemonių ir užtikrinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje klaipeda.lt būtų skelbiama informacija apie visas Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamos viešąsias įstaigas ir akcines bendroves.
Pagarbiai,


Tarybos narys K.Gabšys

Gerų naujienų savaitė

Net pačiam keista, bet bevartydamas interneto portalus, mąstydamas apie nuveiktus darbus, mano sėkmes ir nesekmes, net nusistebėjau kokia gerų naujienų savaitė buvo mano bendražygiams, mūsų valstybei ir žinoma man asmeniškai.
1. Šiandien pirmą kartą nuo krizės pradžios pusės metų „Viliboras“ nukrito žemiau 7%. Paskutinį kartą Viliboras toks žemas buvo 2008 10 20. Turint omenyje, kad žmonės Lietuvoje paskolas litais dažniausiai turi pasiėmę su kintamomis palūkanomis, ši naujiena paliks vieną kitą atliekamą litą kišenėje.
2. Tranperancy International paskelbė, kad korupcijo suvokimo indekstas Lietuvoje pakilo nuo 4,7 iki 4,9 balo. Tai gera žinia, nes 5 balai rodo, kad valstybė laikoma persilaužusi ir pažabojusi korupciją. Priminsiu, kad socialdemokratas G.Kirkilas žadėjo atsistatysdinti jei korupcijos suvokimo indeksas 2008 metais nepadidės. A.Kubilius atsistatydinti nežadėjo, tačiau jam vadovaujant Vyriausybei Lietuvos valstybė tapo pajėgesnė kovoti su korupcija. Didesnis balas korupcijos suvokimo indekse, greičiausiai reiškia mažesnį „viliboro“ rodiklį.
3. Pirmadienį „Eurostatas“ pranešė, kad praėjusį ketvirtį Lietuvos ekonomika kilo geriausiai visoje Europos sąjungoje. „Verslo žinios“ pagaliau apvertė liežuvį ir pasakė, kad mūsų verslas galbūt geriausiai iš visų Baltijos šalių prisitaikė prie ekonominės krizės.
4. Šiandien mūsų frakcijos seniūnas Marius Usonis miesto tarybos sekretoriate užregistravo tarybos sprendimą, kuriame numatoma Klaipėdoje vėl sugrąžinti vieningą atsiskaitymo knygutę. Kitą ketvirtadienį šiuo klausimu diskutuos miesto taryba. Išsprendus kelias technines problemas atsiskaitymo dokumentai galėtų fukcionuoti jau nuo kitų metų sausio. Per metus gyventojų piniginėse nuo šio sprendimo turėtų likti maždaug nuo 30 iki 240 litų.
5. Trečiadienį kaip dėstytojas debiutavau egzaminuotojo rolėje. Atrodo aš ir studentai radome bendrą kalbą. Pažymiai svyravo tarp 8 ir 10. Pažymėtina į 10 kų pusę.
6. Pirmadienį paaiškėjo, kad Šilalės rajono viecemeras, konservatorius J.Gudauskas laimi pakartotinius rinkimus Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. Jei jis laimės ir antrame ture, tai bus geras ramstis A.Kubiliaus vyriausybei prieš kitų metų biudžetą.

Ne ką mažiau įdomu buvo ir Klaipėdos savivaldybėje, bet tai kol kas primena meškerių užmetimą. Apie tai kokio dydžio žuvys užkibs – lauks vėlesnis pokalbis.

Antikubilinis burbulas sprogo

Tikriausiai nieko nenustebinsiu, bet mūsų partijos viduje šiuo metu yra tam tikros įtampos. Mūsų partijos radikalų dėka vos nepavyko interpeliaciją švietimo ministrui Steponavičiui. Žibalo į radikalizmo ugnį įpylė „Baltijos tyrimų" paskelbta apklausa, kurioje A.Kubilius buvo paskelbtas nepopuliariausiu politiku, o populiariausiais Lietuvoje netikėtai „darbiečiai“.
Prisipažinsiu šie tyrimai man iš karto pasirodė įtartini. Pirmiausia dėl „Baltijos tyrimų“ reputacijos, po to dėl kitų dalykų. Sekmadienį vykę pakartotiniai rinkimai mano įtarinėjimus tik patvirtino. Rinkimų rezultatai Šalčininkuose visiškai neįdomūs, tačiau Šilutės-Šilalės rinkimų rezultatai įrodo, kad gandai apie A.Kubiliaus mirtį yra gerokai perdėti.
Šilalės rajone rinkimų pirmąjį ratą laimėjo TS-LKD kandidatas Šilalės rajono vicemeras Jonas Gudauskas. Jis dabar antrame ture susigrums su tvarkiečių atstovu. Keista, bet rinkimų favoritais pagal „apklausas“ laikytos Darbo partijos atstovė Laima Zemeckienė liko septinta – gavusi NET 4% BALSŲ :):):).
Nenoriu iš anksto šaudyti šampano, vienok galiu lažintis iš mažų sumų, kad J.Gudauskas laimės rinkimus į Seimą ir taip dar labiau sustiprins A.Kubilių ir visą vyriausybę. Taigi greičiausiai Vyriausybės pusėje jau bus vienu parlamentaru daugiau. J.Gudauskas iš tikro bus geras Vyriausybės pagalbininkas – būdamas a.a. Zitos Lazdauskienės ištikimu mokiniu supranta, kad tik komanda laimi, nes tie, kurie nedirbo komandoje, Z.Lazdauskienės komandoje ilgai nelikdavo. J.Gudauskas kuris laikas buvo Šilalės šilumos tinklų direktorius, todėl turėtų puikiai žinoti, kad ne mitingais, o darbu yra pasiekiama, kad per žiemą žmonės nesušaltų.
Šie rinkimai taip pat parodo vieną universalią tiesą – žmonės nėra kvailiai, kaip kai kurie politikai bando tokiais laikyti. Galime kaip nori vertinti A.Kubiliaus veiklą, tačiau žmonės žino, kad šiandien niekas nepadarys niekaip kitaip. Ir jokiu būdu nepadarys geriau. Todėl esu įsitikinęs, kad A.Kubiliaus žemiausias reitingas yra iš tos pačios srities kaip ir darbiečių populiarumas. Tai žmonės pademonstravo Šilalėje geriau nei įmanoma.
J.Gudauskas rinkimuose nekalė prie kryžiaus nuosavos partijos už „pernelyg dideles išlaidas automobiliams, jis nelakstė į prieš nuosavą Vyriausybę nukreiptus Čilinsko mitingus. Jis nepasakojo apie milijonus verslui vystyti, bet žmonės už jį balsavo. Ir tikiu, balsuos po dviejų savaičių
Kodėl neišsipildė apklausų prognozės? Šilalės specifika? Taip ir ne. Kiek Šilalė prisimena Z.Lazdauskienės nuopelnus, tiek Šilutėje jie nėra žinomi. J.Gudausko nuopelnai, na kaip minėjau, jis buvo komandos žmogus ir, kiek prisimenu, solo partijų nelabai griežė. Šiuose rinkimuose pirmame ture laimėjo sveikas protas. Vidurio rinkėjas aiškiai suvokia, kad alternatyvos A.Kubiliui nėra. Ir nutarė jam padėti. Tai, kad šiandien A.Kubilius neturi alternatyvos nesupranta tik „politiniame burbule“ užsižaidusi opozicija ir saujelė mūsų partijos radikalų.

Su kreiviu prieš statybų reguliavimą

Vieną drėgną vakarą bandžiau pliusais ir minusais įvertinti mūsų vyriausybės narius, bandymas skirti įvardinti geriausią ministrų kabineto narį. Premjeras A.Kubilius iš šio konkurso buvo pašalintas, nes jis yra atsakingas už visą Vyriausybės darbą. Mano improvizuotą konkursą laimėjo ūkio ministras D.Kreivys.
Šį savaitgalį užsukau į sveitainę www.skatinimoplanas.lt , kur įsitikinau, kad šis prizas nebuvo duotas be reikalo. Man labiausiai patiko ūkio ministerijos parengtas investicijų ir teritorijų planavimo įstatymo pataisos, kurios leis laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose objektus statyti pagal supaprastintas planavimo procedūras. Pagal ūkio ministerijos parengtus siūlymus, visus reikiamus statybos leidimus būtų galima gauti per vieną mėnesį, vietoje seniau buvusių 2-3 metų.
Projektui jau pritarės Vyriausybės ir jis tuoj atsidurs Seime. Ir tai bus labai svarbi parama mūsų šaliai žengiant iš ekonominės krizės ir mažinant korupciją statybų sektoriuje. Iš tikrųjų reiklavimas rengti didelės apimties detaliuosius planus, juos svarstyti su bendruomene, teritorijose, kurios jau seniai yra įvardinamos kaip pramoninės paskirties, yra tuščias laiko švaistymas ir energijos aukojimas. Dar nekalbėsime apie finansines sąnaudas.
Ūkio ministrui norėčiau taip pat patarti ir atkreipti dėmesį į kitą nelogišką įstatymo spragą, kuris reguliuoja inididualių gyvenamųjų namų statybą priemiesčiuose. Šiandien mūsų valstybėje galioja idiotiška tvarka, kai ūkininkams yra leidžiama savo žemėje statytis namą be detalaus plano. Šiuo atveju aš pykstu ne dėl ūkininkų, tačiau dėl to, kad tūkstančiai miesto gyventojų dėl to privalo dirbtinai tapti ūkininkais. Detalusis planas yra visuomenės dalyvavimo užtikrinimo statybų planavimo procese, instrumentas. Jis turėtų priklausyti nuo statomo objekto ir nuo statybų teritorijos jautrumo, o ne nuo to ar objekto savininkas baigė Bezdonių žemės ūkio mokyklą.
Keista, kad mūsų valstybė dirbtinai didina dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių, dirbtinai mažina vidutinį ūkio dydį, o žemės ūkio mokyklų mokytojai yra priversti dėstyti žemės ūkio pagrindus asmenims, kurie 9 arų sklype laisvame nuo pastatyto namo, geriausiu atveju auginsis sau užkandą.
Tokio teisinio nonsenso likvidavimas gal minimaliai, tačiau padės greičiau atsigauti inidividualių namų statyboms, o žemės ūkio mokyklų dėstytojai galės skatinti kaimo plėtrą, kooperaciją, padėti pasiimti ES pinigus realiems, o ne popieriniams ūkininkams.
Istoriją apie popierinius ūkininkus pirmadienį pasakosiu savo studentams, kalbėdamas apie valstybės sektoriaus korupcija. Krupcija yra valstybės sektoriaus sugedimas ir nebūtinai ji turi sietis su kyšininkavimu. Valstybė, reikalaujanti perteklinių dokumentų, niekam nereikalingų kursų, pažymėjimų ir licenzijų yra koruptuota. Nes napagrįstai švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Per tokiais valstybės reguliavimo džiungles turėtų „prasinešti“ D.Kreivio reformų kirvis.

„KOALICIJA SU KONSERVATORIAIS, BE N.PUTEIKIO – GANDAI IR FANTAZIJOS“

PAREI ŠKIMAS


Spaudos puslapiuose pasirodžiusi informacija apie galimas naujas valdančiosios koalicijos kombinacijas, kuriose dalyvautų konservatoriai be Puteikio, yra neparemta jokiais faktais ir laikytina gandais bei fantazijomis.
Apgailestauju, kad žurnalistai apie tai nepaklausė TS frakcijos miesto taryboje seniūno Mariaus Usonio ir anoniminius „pasvarstymus“, pateikė kaip naujieną. Tokios mintys galėjo kilti todėl, kad pasikeitus Tėvynės sąjungos Klaipėdos miesto taryboje vadovybei, frakcijos veikla tapo dalykiškesnė, orientuota į rezultato siekimą ir yra naudinga tiek Tėvynės sąjungos rinkėjams, tiek visai Klaipėdai.
Tėvynės sąjungos frakcija yra konstruktyvioje opozicijoje dabartinės miesto tarybos daugumos atžvilgiu. N.Puteikis yra frakcijos narys ir frakcija netoleruos jokios skaldytojiškos veiklos TS frakcijos atžvilgiu.
Frakcija pastebi, kad pastaruoju metu, dalis valdančiosios koalicijos narių, vietoje atsakingos politikos, renkasi populizmo ir pigaus politikavimo kelią. Tai trukdo priimti reikalingus miestui sprendimus. TS atstovai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už miesto valdymą, jei tokie pasiūlymai būtų. Tačiau galimuose junginiuose dalyvaus arba visa frakcija arba nei vienas jos narys.

Mūsų frakcijos dėka - 4ha sklypas liks miestui.

4 hektarai miesto žemės liks miestui.

Princinga daugumos Tėvynės sąjungos frakcijos narių laikysena padėjo priimti teisingą sprendimą Klaipėdos miesto II vandenvietės uždarymo klausimu. Frakcijos žiniose Nr. 2 buvo minima, kad TS frakcija balandžio mėnesį pareikalavo detaliau pagrįsti vandens poreikį Klaipėdoje.

AB "Klaipėdos vanduo" vadovybė pateikė galimybių studiją, kurią išsistudijavęs frakcijos seniūnas, inžinierius Marius Usonis, konstatavo, kad poreikio išlaikyti II vandenvietę iš tikrųjų nėra.

Tėvynės sąjunga eidama į savivaldybių rinkimus buvo pasižadėjusi užtikrinti žemiausias komunalinių paslaugų kainas Lietuvoje, o to neįmanoma pasiekti, neleidžiant įmonei efektyviai organizuoti vandens tiekimo proceso. Kita vertus visuomenė pagrįstai galėjo baimintis, kad vandenvietė bus uždaroma tik dėl Ryšininkų gatvėje esančio 4 ha. žemės sklypo. Frakcija primygtinai reikalavo, kad AB "Klaipėdos vanduo" negalėtų parduoti ar kitaip perleisti šioje teritorijoje esančio nekilnojamo turto. Kai reikiami pakeitimai buvo užtikrinti frakcijos nariai K.Gabšys, P.V.Mickus, E.Odebrecht, M.Usonis balsavo už šį sprendimo projektą.

Uždarius II vandenvietę, AB"Klaipėdos vanduo" galės sutaupyti maždaug 100 tūks litų. Taryba pasiliko galimybę, vandenvietės teritoriją perimti savo žinion ir naudoti miestiečių poreikiams patenkinti.

Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys "Įvykdėme svarbiausią miestiečiams duotą įsipareigojimą".

Iš Klaipėdos miesto tarybos narių sudaryta darbo grupė po 2 metų baigė atlikti užduotį ir ketvirtadienį pristatė du variantus, kurie leistų klaipėdiečiams už paslaugas atsiskaityti pigiau, naudojant vieną banko operaciją.

Idėjas vadinamosios vieningosios atsiskaitymo knygutės sistemai įdiegti pateikė dvi bendrovės: UAB "Aservis" ir UAB "Litas prie lito".

Pirmoji įmonė paslaugą pavadino bendra sąskaita: vartotojo sutikimu operatorius surinktų sąskaitas iš paslaugų teikėjų, jas atspausdintų viename dokumente ir pateiktų savo klientui apmokėti.

Tad žmogui nereikėtų nieko skaičiuoti, jis gautų galutinę sąskaitą ir, nuėjęs į banką ar naudodamasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, atliktų vieną bankinę operaciją.

UAB "Litas prie lito" sistema veiktų kiek kitaip: būtų naudojamasi popierine knygute. Įmonės atstovai tikino, kad yra pasiruošę aptarnauti ir VST knygutę bei kurti naują atsiskaitymo dokumentą. Vartotojas pats turėtų užpildyti atskiras eilutes, tačiau atliekant pinigų pervedimą vėl būtų naudojama tik viena bankinė operacija. Ši bendrovė taip pat yra sukūrusi veikiančią elektroninę atsiskaitymų sistemą.

Dabar galimi operatoriai veda derybas su paslaugų teikėjais, bankais, reikia išspręsti kai kuriuos teisinius niuansus.

Minėtoji darbo grupė vieningai balsavo už siūlomą naujovę klaipėdiečiams ir konstatavo, kad bet kokiu atveju paslaugos kainuotų pigiau. Darbo grupės vadovas Marius Usonis buvo įgaliotas formalias darbo grupės išvadas pristatyti miesto Tarybai.

Darbo grupės vadovas M. Usonis neslėpė džiaugsmo, kad pavyko įgyvendinti svarbiausią klaipėdiečiams duotą įsipareigojimą. "Mes ėjome į rinkimus, žadėdami patogumą atsiskaitymuose. Tėvynės sąjunga sakė, kad galima, mūsų oponentai sakė, kad negalima. Šiandien mes visi vieningai konstatavome, kad tai padaryti galima. Tai buvo esminis šios darbo grupės laimėjimas" ,- apie darbo grupės rezultatus pasakojo Marius Usonis.

Darbo grupės posėdyje dalyvavę benrovių "Aservisas" ir "Litas prie lito" atstovai tikino, kad pirmosios galimybės atsiskaityti pagal naujus atsiskaitymo dokumentus atsiras nuo Naujųjų metų.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/nuomones/kam-dirba-administracijos-direktorius-244917
Klausimas, kam dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nėra priekabių ieškojimas ar pigus politikavimas. Ekonominės krizės metu – tai miesto išgyvenimo garantija. Kai trūksta pinigų, kai reikia daryti reformas, miesto valdymas yra pervedamas į "rankinį režimą", ir vadovo pareigos jau tampa ne vien tik parašėlius dėti ir gerą algą imti. Kai tik mieste ėmė rodytis pirmieji krizės ženklai, miesto taryboje ėmė dygti klausimai, kam gali dirbti administracijos direktorius.

Pirmiausiai aišku, kad savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius nėra mero R.Taraškevičiaus komandos žaidėjas. Jei administracijos direktorius būtų buvęs mero komandos žaidėjas, jis nebūtų sulaužęs savo ir mero džentelmenų susitarimo, kad į sausio 1 dieną savivaldybės administracijoje esančias tuščias vietas nebūtų priimta naujų darbuotojų. Džentelmenų susitarimas buvo sulaužytas 8 kartus.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba jį delegavusiems socialdemokratams. Kiekvieną posėdį socialdemokratų frakcija "maudo" kiekvieną administracijos direktoriaus parašu patvirtintą reformų iniciatyvą. Socialdemokratų balsais buvo atmesta iniciatyva apmokestinti sporto mokyklas lankančius vaikus. Socialdemokratų frakcija žviegė, kai jų deleguotas administracijos direktorius "skerdė" vaikų ir jaunimo klubus bei "Aušros" teatrą. Administracijos direktoriaus parašu buvo teikiamas sprendimas sujungti Kultūrų komunikacijų centrą ir Dailės parodų rūmus. Socialdemokratų frakcija prieš šį sprendimą kariavo kaip V.Čiapajevas prieš baltuosius. Dabar artėja miesto bibliotekos reforma ir čia jau socialdemokratai kasa kultūrinio Manerheimo liniją, ties kuria ketina sustabdyti savo paties deleguoto administracijos direktoriaus reformų tanką. Šitos situacijos rimtumą (arba komiškumą) įrodo tai, kad administracijos direktorius gali atsisakyti dėti parašą ir be jo sprendimas nebus teikiamas tarybai. Būtų gerai, jei direktorius, prieš dėdamas parašą ir teikdamas tokius sprendimus tarybai, bent apytikriai pasiteirautų savo frakcijos nuomonės.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba miestui. Negaliu įsivaizduoti, kaip galima žinoti apie mažinamą biudžetą balandį, o administracijos aparato mažinimą pradėti tik spalį. Ar gali miesto patriotas ir geras vadovas gruodžio mėnesį visus savivaldybės administracijos darbuotojus palikti be atlyginimo? Ar gali gerai dirbantis vadovas nevykdyti miesto tarybos pavedimo ir beveik keturis mėnesius neinformuoti tarybos apie priimtas biudžeto taupymo priemones? Gal direktorius penkis mėnesius nieko nedarė, leisdamas įvykiams tekėti savo vaga?

Jei administracijos direktorius nesutaria su meru, jei jis nesitaria ir nesutaria su jį delegavusia socialdemokratų frakcija, nevykdo tarybos sprendimų, o visus savo pavaldinius gruodį paliks be atlyginimų, gal kas nors pasakys bent vieną argumentą, kodėl Klaipėdai iš viso reikalingas toks administracijos direktorius.

Šiandien avarijoje ties Pajūralio kaimu, tragiškai žuvo mūsų partijos kolegė, TS-LKD
Šilalės skyriaus pirmininkė Zita Lazdauskienė.
Mūsų atmintyje Zita išliks valstybės tarnautojo, politiko pavyzdžiu. Iš jos mes turėsime mokytis atsidavimo bendruomenei, jautrumo, ir politinės išminties.
Atilsio jos sielai, stiprybės visiems jos artimiesiems, Šilalės skyriaus nariams ir visiems ją pažinojusiems!

Pagarbiai ir liūdnai,

Kęstutis Gabšys

Karo metai reikalauja karo kabineto

Labai įdomu ir netikėta kolegų socialdemokratų Klaipėdos skyriaus internetinėje svetainėje pastebėti profesoriaus V.Laurėno pasvarstymus apie tai, kaip socialdemokratams laimėti artėjančius savivaldybės rinkimus. Nors uostamiesčio socialdemokratai mano nuomonės neklausė, vienok manau galiu jiems duoti keletą naudingų patarimų.

Pirmiausia labai džiugu pastebėti, kad profesorius Laurėnas šaldo kolegų socialdemokratų kairumo nuostatas „kairumą derėtų demonstruoti per formuluojamas problemas, o ne per ideologinius šablonus“. Tai džiugi perspektyva, kad atsiribojant nuo „ūkininkavimo“ metodų taikymo, socialdemokratai nesugalvotų mestis į kitą niekam nereikalingą kraštutinumą – knyginį socialdemokratizmą. Iš tikro paanntrindmas profesoriui noriu pasakyti, kad ideologija yra kuriama ir grūdinama ne auditorijose nagrinėjant Locką, Burke, Marxą Gidensą ar Cristolą, tačiau su oponentais kovojant miesto tarybos posėdžiuose ar internetinių socialinių tinklų puslapiuose.

Kita vertus niekaip nenoriu sutikti su profesoriaus teiginiu esą neoliberalinis ekonomikos modelis patyrė nesekmę. Teiginiu „liberalusis „rinkos terorizmas“ bankrutavo, kad bendruomeniškumas turi galimybių būti viešųjų reikalų tvarkymo pagrindu“, gerbimas profesorius bando technokratinio „ūkininkavimo“ nesekmes suversti politinei dešinei. Bankrutavo ne neoliberalinis ekonomikos modelis, tačiau bankrutavo neatsakingas valstybės vyrų viešųjų finansų tvarkomas modelis, kuris buvo paremtas besaikiu privačių asmenų, namų ūkių ir vyriausybės skolinimusi. Ideologinė viešųjų finansų tvarkymo takoskyra turėjo būti mokesčių ir skolinimosi dilemoje. Kairė turėjo prisiminti, kad norint turėti didesnį viešąjį sektorių, būtina didinti mokesčius. Dešinė turėjo suprasti, kad norint mažinti mokesčius, būtina karpyti viešasias paslaugas. Tuo tarpu valdžia abiejose Atlanto pusėse bandė eiti abiem keliais iš karto: plėsti viešasias paslaugas ir mažinti mokesčius, lėšų skirtumą dengiant besaikėmis paskolomis. Kur čia neoliberalizmas ir kur čia jo bankrotas?

Man labai norėtųsi, kad prie galimų socialdemokratų pergalės savivaldos rinkimuose prielaidų, būtų paminėtas ir politinės atsakomybės klausimas. Karo stovis reikalauja karo kabineto. Sausra džiuglėse, reikalauja sausros paliaubų. Ekonominė krizė politines partijas padalina į tas, kurios suvokia politinę atsakomybę ir dėl visuomenės gerovės padeda į šalį trumpalaikes politines kalkuliaciaja. Žinoma yra partijos, kurios tos atsakomybės nesuvokia.

TS-LKD frakcija mano, kad Klaipėdos miestui reikia ekonominio karo kabineto. Mes negalime ramiai rengtis rinkimams, nes sprendimų reikia čia ir dabar. Jų negalima atidėti 2011 metams. Mūsų miesto ekonominio karo kabineto svarbiausias uždavinys yra savivaldybės viešųjų paslaugų reforma. Kaip miestiečiams, mes galime efektyviai ir taupiai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tai mes įgyvendinsime, valstybės ekonomikai pradėjus kilti, mes galėsime padidinti viešųjų paslaugų kiekį. Jei viešųjų paslaugų nesuefektyvinsime, ekonominio kilimo metu gautas papildomas pajamas, mes išvaistysime neefektyviai veikiančiam viešajam sektoriui.

Perfrazuojant krikščioniškus pamokymus, tos partijos, kurios suvokia atsakomybę prieš visuomenę bus pakviestos stoti Viešpaties Dievo dešinėje. Norėčiau tikėti, kad toje dšinėje bus ir Klaipėdos socdemai. V.Laurėno rašinys rezervuoto optimizmo tam tikrai suteikia.

Ko mane mokė Vaitiekus

Senais neatmenamais laikais, kai nusprendžiau įsigyti papildomą specialybę, įstojau į Klaipėdos auktesniąją žemės ūkio mokyklą. Ten teko krimsti žemės ūkio buhalterijos ir ekonomikos mokslus. Ekonomiką mums dėstė šaunus geraširdis dėstytojas pavarde Vaitiekus.
Šį dėstytoją prisimenu dėl jo mums įkaltos anklodės teorijos, kuria jis populiariai bandė paiaškinti makroekonomikos esmę. Pasak dr.Vaitiekaus anklodės teorijos, mūsų ekonominiai pasirinkimai labai primena porelę, kuri šaltą žiemos naktį bando susišildyti po jaunuoliška kaldra. Vos tik vienas bando užsitemti anklodę ant kojų, kitam ima šalti krūtinę. Vos vienas bando prisidengti šoną, kitam pradeda šalti kojos.
Labai gaila, kad tokios elementarios gyvenimiškos išminties, dar neišmastė mūsų komentatoriai ir politikieriai populistai. Tai įrodo vis nesiliaujančios diskusijos apie mūsų viešuosius finansus. Arba, teisingiau pasakius, tų diskusijų parodija.
Aš esu konservatorius ir visuomet maniau ir manysiu, kad valstybės uždavinys yra taupiai leisti kiekvieną valstybės litą, kad kuo mažesniais mokesčiais, būtų pasiūlyta kuo daugiau paslaugų. Kiek pažįstu mūsų premjerą esu įsitikinęs, kad panašaus požiūrio laikosi ir A.Kubilius. Ir tikrai suvokiu, kad mokesčius jis kelia ne iš sadistinio malonumo.
Mes galime nekelti Sodros mokesčių. Tiesiog tokiu atveju reikia pasakyti tiesiai, kad pensijas reikės mažinti dar daugiau. Gal verslas ir nebankrutuos dėl dėl pakeltų mokesčių, jis bankrutuos todėl, kad parduotuvės bus dar tuštesnės. Visi, kurie sako, kad mažesni mokesčiai, esą padins pajamas, kalba pusę tiesos, kuri yra baisesnė už melą. Ekonomikos teorija sako aiškiai – mažesni mokesčiai duos naudą ilguoju laikotarpiu t.y. po 3-6 metų.
Keista, kad tie patys, kurie siūlo mažinti mokesčius, aršiai puola tuos pačius biudžeto karpymus, nes taip mažinamos to pačio biudežto pajamos Jie sako, kad valstybė turi taupyti. Sutinku, valstybė privalo taupyti. Iš solidarumo. Bet makroekonominiu požiūriu, būtent išlaidavimas didintų tos pačios valstybės pajamas.
Aš sutinku, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tai reikia daryti todėl, kad kuo taupiau leisti valstybės pinigus. Bet tokiu atveju, vėl sukąskime dantis ir nedejuokime dėl išaugusios bedarbystės ir eilinį mėnesį sumažėjusio vidaus vartojimo.Nėra algų, nėra pirkininių. Nėra pirkinių, nėra biudžeto pajamų.
Valstybė gali skolintis, bet skolinimosi maišas nėra didelis. O palūkanos baisios. Jei skolinamės, tokiu atveju reikia prisiminti: skolinamės svetimus, atiduoti reikia savus. Jei mes manome, kad valstybė turi nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų, tokiu atveju raginu pamiršti bet kokią paramą verslui ir bet kokią paskolą verslui. Visi bankai, visus valstybės pinigus tiesiog sukiš į vyriausybės obligacijas, o verslas paskolas matys kaip savo ausis.
Diskusija dėl valstybės finansų turi būti. Turi būti sąžininga. Partija x sako, mes manome, kad mokesčių didinti negalima, reikia mažinti išlaidas. Partija y sako, mes manome išlaidų mažinti negalima, reikia didinti mokesčius. Tada diskusija bus logiška ir sąžininga. Gal būt A.Kubiliaus vyriausybę galima lupti už tai, kad ji bando daryti viską. Ir didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Bet tokiu atveju reikia būti sąžiningiems ir pasakyti vieną sprendimą.
Sekant Vaitiekaus kaldros analogija, Kubilius bando kas kelias minutes truputį pašildyti šoną, truputį kojas truputį krūtinę, vildamasis kaip nors pratemti naktį. Visi, kurie reikalauja ieškoti „kitų sprendimų, net nebandydami pasiūlyti apčiuopiamų alternatyvų, kaldros analogijos atveju, siūlo vidury nakties keltis iš lovos ir pusnuogiams bėgti į lauką ieškoti kitos kaldros. Liaudiška kalba sakant, elgtis kaip kokiems lunatikams...

Su Mokytojo diena

Mieli mokytojai,
Leiskite pasveikinti Jus Mokytojo dienos proga.
Jūs dirbate sunkų, bet labai garbingą darbą.
Kas gali būti geriau nei:
Kasdien eiti pas mokinius;
Gyventi jų probloemomis;
Mokytis iš jų ir kartu su jais;
Mylėti juos taip, kai mylime savo vaikus;
Kasdien pradėti nuo to, ką jie moka;
Tyliai džiaugtis KAI MOKINIAI,
ĮVYKDĘ UŽDUOTIS, PASAKYS: “MES VISKĄ PADARĖME PATYS”!

Ar Klaipėdoje yra pageidaujama gamyba?

Trečiadienį parašiau laišką Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui, prašydamas jo inicijuoti tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų sumažintas žemės nuomos tarifas už valstybinės žemės nuomą, kuri naudojama gamybos ir sandėliavimo veiklai.Š.m. sausio mėnesio 30 ąją dieną priimtame tarybos sprendime Nr. T2 – 35 gamybai ir sandėliavimu skirtiems žemės sklypams buvo nustatytas 3% tarifas, kuris daugiau nei 10 kartų viršija komercinės ir gyvenamosios paskirties valstybinės žemės nuomos tarifus, siekiančius atinkamai 0,3 ir 0,1 procento.Konservatorių frakcija Klaipėdos miesto taryboje visada nebuvo abejinga verslo problemoms. Tai jau ne pirma tokia mano iniciatyva. Pirmiausia buvau parengęs tarybos sprendimo projektą, kuriuo visos uostamiesčio lauko kavinės buvo atleistos nuo rinkliavo mokesčio. Vasaros pabaigoje parašiau laišką tarybos nariams, siūlydamas suteikti galimybę NT vystytojams nekilnojamo turto mokesčius susimokėti neparduotais butais. Esu įsitikinęs, kad „gamybos ir sandėliavimo veiklai naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 3%, yra ekonomiškai nepagrįstas ir klaidingas. Esamu ekonominio sunkmečio laikotarpiu miestui nedera pramonei nustatyti daugiau nei 10 kartų didesnio mokesčio tarifo, negu komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės sklypams.raginu miesto merą iniciuoti sprendimo projekto rengimą ir nustatyti ekonomiškai pagrįstą tarifą, kuris galėtų siekti 0,3 %. Taip verslo bendruomenei būtų pasiųstas signalas, kad gamybos ir logistikos įmonės yra laukiamos Klaipėdos mieste. Miesto meras savo rezoliucija galėtų šį darbą padaryti daug greičiau, nei tai daryčiau asmeniškai savo iniciatyva.

Esame geriausi iš geriausių

Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia visuomeninė taryba visame Klaipėdos mieste. Tie, kas su tuo nesutinka, galime eiti į kiemą „išsiaiškinti“. Taip turi būti, nes idėją kurti visuomenines tarybas prie savivaldybių pasiūlė Lijot‘as. Jaunimo reikalų tarybos kurėsi iš apačios, todėl jos yra veiksmingos ir efektyvios. Jaunimo reikalų taryba buvo reikalinga ne savivaldybės valdininkams, bet jaunimui, todėl ji gerai veikia.
Kolegos iš Kauno teigia, kad Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia jaunimo reikalų taryba Lietuvoje. Tai yra didžiulis įvertinimas, Tačiau žinau, kad mes galime daugiau Kur glūdėjo pasisekimo grūdas, kuris leido jaunimo reikalų tarybai sekmingai dirbti?

Struktūrinis darbas ir strateginis planavimas
Tik susirinkę į pirmuosius posėdžius, mes visi sutarėme, kad būtini reguliarūs susirinkimai, posėdžių protokolai, sprendimų priėmimo kontrolė ir jų viešinimas. Daug darbo mes skyrėme diskusijoms dėl KJRT strateginio plano ir prioritetų atskiriems kalendoriniams metams. Taryba yra atsiradusi nuo žodžio tartis, todėl tariantis visi geriau suprantame kolegų mintis ir idėjas.
Tarybos sprendimai viešinami jaunimo lyderių elektroninio pašto konferencijose, bei Klaipėdos jaunimo elektroninio pašto konferencijoje, kuri vienija daugiau nei 400 narių. Atidarytas jaunimo reikalų tarybos puslapis „Facebooke“.
Jaunimo reikalų tarybos nariai aktyviai dalyvauja mokymuose, konferencijose ir kituose renginiuose.

Darnus darbas
Jaunimo reikalų taryboje susiklostė draugiški ir darbiniai santykiai tarp jaunimo reikalų tarybos ir jaunimo reikalų koordinatoriaus. Tai leidžia jaunimo koordinatoriui pasitarti svarbiais savo veiklos klausimais, o Jaunimo reikalų tarybai įvairiapusiai dalyvauti įgyvendinant jaunimo politiką Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Žinoma, jaunimo reikalų koordinatorius yra jaunimo reikalų tarybos ašis. Kitaip būti negali. Jis juk dirba savo darbą profesionaliai - 8 valandas per parą, 5 (o kartais ir 7) dienas per savaitę. Esu tikras absoliuti dauguma tarybos narių pasitiki ir vertina koordinatoriaus darbą, todėl manau jis gali ramiai pasitarti, paprašyti pagalbos ar patarimo, nerizikuodamas, kad tai kažkokiu būdu pakens jo autoritetui.
Dirbdamas jaunimo reikalų tarybos pirmininku, stengiausi kiek įmanydamas:
1. Padėti jaunimo reikalų tarybos koordinatoriui dirbti savo darbą
2. Gesinti smulkias įtampas ir kivirčiukus, kad jie netaptų didelių konfliktų priežastimi
3. Atstovauti jaunimo reikalus politiniuose lygmeniuose, kur dėl savo statuso jaunimo reikalų koordinatorius to padaryti negali.

Pakilimas nuo pinigų skirstytojo lygmens kai, taryba visa savo sudėtimi nedalyvauj lėšų skirstyme. Užtekdavo tik deleguotų mūsų atstovų. Tai leido išvengti bereikalingų emocijų ir susitelkti ties jaunimo politikos formavimu.


Man nepaprastai džiugu, kad per praėjusią kadenciją pavyko nuveikti tiek daug gerų dalykų:

Jaunimo centras
Jaunimo reikalų taryba sutartinai ėmėsi svarbaus projekto ir 2009 metais savivaldybės administracija ES struktūrinių fondų pagalba Naujakiemio suaugusiųjų mokykloje atidarys Atviros erdvės jaunimo centrą. Tai bus pirmas Klaipėdos miesto savivaldybės objektas, kuris orientuosis išimtinai į jaunimo poreikius.

Patalpos apskritajam stalui
Centro atsiradimas taip pat turėtų išspręsti itin opią jaunimo organizacijų patalpų stygiaus problemą. Šalia atviros erdvės jaunimo centro prisiglaus ir “Apskritasis stalas, kurio patalpomis galės naudotis ir kitos jaunimo organizacijos. Žiūrėsime ar aktyvus jaunimas sugebės aktyviau pasiūlyti kažką mažiau motyvuotam, neasocijuotam jaunimui.

Verslumo skatinimo programa
Klaipėdos miesto savivaldybėje turėjo prasidėti ir jaunimo verslumo skatinimo programa. Tam reikalui dar 2008 metais buvo skirti pinigai savivaldybės biudžete, parengta rėmimo tvarka, surastas projekto administratorius. Deja, į šį projektą pirmiausia ir smogė prasidėjęs sunkmetis.

Iššūkiai
Šios kadendijos jaunimo reikalų tarybai liko dirbti maždaug pusantrų metų. Tai trumpas laikotarpis, bet per jį reikės nuveikti tikrai daug.
Jaunimo reikalų taryba likusiu savo kadencijos laikotarpiu didžiausią dėmesį ketina skirti:

moksleivių savivaldos atkūrimui

„Apskritasis stalas“ veiklai struktūrizuoti.

Jaunimo reikalų tarybos darbo viešinimui.
Šis ruduo mūsų jaunimo reikalų tarybai sukūrė dar vieną išūkį. Jaunimo reikalų tarybos narė Jurgita Choromanskytė Klaipėdos jaunimą ir darbą miesto taryboje pakeitė į karjerą Europarlamente. Šį rudenį mūsų laukia jau antrasis persiformavimas. Tai dar kartą patvirtina tendenciją, kad dėl ypatingo jaunimo profesinio, akademinio ir asmeninio mobilumo, reikia trumpinti jaunimo reikalų tarybos kadenciją.
Kartu naujų narių keitimus mes persižirėsime jaunimo reikalų tarybos nuostatus ir pasitarsime ar su miesto taryba ar teisingi savivaldybės struktūrinių padalinių atstovai šiandien yra delguoti į jaunimo reikalų tarybą.
Jau antri metai faktiškai vadovaudamas jaunimo reikalų tarybai patyriau kaip persiformavo jaunimo reikalų taryba. Atėję nauji žmonės buvo kitokie, bet nesakau, kad buvo blogesni. Šiandien jaunimo reikalų taryboje dirba jauni, motyvuoti, profesionalūs savivaldybės darbuotojai ir aktyvūs, atsakingi ir visuomeniški jaunimo organizacijų atstovai.
Atnaujinę savo struktūras, susipažinę su naujais nariais mes, Klaipėdos jaunimo reikalų taryba, esu įsitikinęs ir toliau sėkmingai tęsime savo misiją:
BŪTI GERIAUSIAM TARP GERIAUSIŲ.
Ši misija nėra lengva Nėra į ką lygiuotis, o eiti pirmyn visvien reikia.

Išmokų skandalas - prasta muilo opera

Jau geri metai Klaipėdos miesto savivaldybėje verda tokio pačio seklumo aistros, kaip ir pigiame Lotynų amerikos seriale. Vietoje pokalbių apie miesto ateitį, reikalingus sprendimus, tarybos nariai vienas kitą daužo “vokeliais”. Šitas „skandalas“nenaudingas niekam. Tai miesto politinės sistemos gaisras, kurį reikia, o ne prie jo šildytis rankas, įsivaizduojant apie menamai kylančius populiarumo reitingus. Miesto taryba bandė gesinti šį gaisrą, solidariai susimažindama išmokas, tačiau tuoj pat į ugnį įpylė benzino, kai nusiėmė pabaudą už posėdžių nalankymą.
Niekaip nėra suprantama, kodėl miesto meras R.Tarškevičius neparodo lyderystės ir toms nesąmonėms leidžia toliau tęstis. Tiek asmeniškai jam, tiek daugumai valdančiosios koalicijos narių, siūliau logišką, paprastą ir efektyvų problemų sprendimą. Buvau net gi parengęs tuo klausimu tarybos sprendimo juodraštį, kurį reikėjo tik truputį pašlifuoti ir suderinti.
Mano siūlomas sprendimų projektas rėmėsi keturiomis tiesomis, kurios puikiai pažaboja tarybos narių norus piktnaudžiauti mokesčių mokėtojų sąskaita. Pirmiausia reikia sutikti, kad išmokos už kanceliarines prekes ir kitas tarybos veiklos išlaidas yra ne tarybos narių, o miestiečių pinigai ir juos reikia leisti taupiai. Ir būtinai reikia už tas lėšas atsiskaityti.
Klaipėdiečiai taip pat turėtų suprasti, kad tarybos nariai už darbą savivaldybės taryboje negauna užmokesčio, tačiau patiria tam tikras išlaidas. Jei už darbą nėra atlyginima, nėra labai protinga ir moralu reikalauti tarybos nariui už šitą veiklą dar ir primokėti iš savo kišenės. Dera prisiminti ir tai, kad išlaidų kompensavimas leidžia mažiau turtingiems žmonėms taip pat dalyvauti miesto tarybos darbe. Kitaip miesto taryba bus turtingų žmonių klubas, o tai nebūtų labai gerai.
Reikia nepamiršti ir neperlenkti išlaidų kontroliavimo lazdos. Kokia nauda bus mokesčių mokėtojams, jei kontroliuodami išlaidų teisėtumą, mes išleisime daugiau klaipėdiečių pinigų? Mano parengtame sprendime buvo siūloma tarybos nariams pildyti išlaidų lenteles ir kartą per ketvirtį jas, kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, pristatyti savivaldybei. Padarytas išlaidas paprasčiausiai paviešinti, paliekant tautos išrinktiesiems apie išlaidų pagrįstumą teisintis rinkėjams ir žiniasklaidai.
Taip pat ko skubiau būtina vėl grąžinti finansines sankcijas už posėdžių nelankymą. Žinoma galima teisintis, kad tarybos narys gali negalėti nueiti į posėdį, tačiau po to sąžiningai atplušėti susitikimuose su rinkėjais. Šitas pasiteisinimas gal ir būtų logiškas, tačiau būtent tarybos ir komitetų posėdžiai yra pagriendinė tarybos nario veiklos forma ir sunkiai įsivaizduoju kokia bendruomenei būtų nauda ir po miestą lakstančio tarybos nario, kuris po to „pamiršta“ rinkėjų rūpesčius ginti ir dėl jų kovoti posėdžių salėje.
Jau šita daugiau nei metus trunkanti žemo lygio muilo opera man yra nesuprantama, o jos pagrindinių „režisierių“ veikla netgi nusikalstama. Kaip reikia kolegoms tarybos nariams nemylėti savo gimtojo miesto, kad leisti miesto tarybai skaldytis tokio žemo lygio psiaudodiskusijomis.

Pasiūlymas uostamiesčio statytojams – mokestį sumokėti butais

Vakar parašiau laišką miesto merui ir tarybos nariams, kuriame pakviečiau pasiūlyti Klaipėdos m. butų statytojams leisti nekilnojamo turto mokestį susimokėti natūra: t.y. neparduotais butais. Mūsų savivaldybei katastrofiškai trūksta socialinio būsto. Esu įsitikinęs, kad šis sandoris yra naudingas abiem pusėms - ir savivalbei ir statytojams. Apie šią mano iniciatyvą rašė dienraštis Klaipėda. Parašė labai objektyviai ir nelabai turiu ką daugiau pridurti. Todėl žemiau pridedu laiško tekstą. Šiandien telefonu kalbėjau su meru R.Taraškevičiumi. Sutarėme artimiausiu metu susitikti ir detaliau aptarti šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybes.

Klaipėdos miesto merui,
Klaipėdos m. Tarybos nariams

2009-08-25 Nr.


KVIETIMAS
DĖL PAGALBOS SUTEIKIMO NEKILNOJAMO TURTO VYSTYTOJAMS

Gerbiamas mere,
Gerbiami tarybos nariai,

Šiuo ekonominio sunkmečio sąlygose, noriu paraginti Klaipėdos miesto tarybą pagelbėti sunkius laikus išgyvenančius nekilnojamo turto vystytojus, konkrečiau gyvenamųjų namų statytojus. Ekonominio klestėjimo laikais šis verslo segmentas iš savo veiklos gavo gerą pelną ir privalėtų priisimti galimas rinkos svyravimų rizikas. Tačiau atėjus sisteminei krizei visame sektoriuje, ieškoti kaltų ir atsakingų nėra tinkamas laikas.
Vadovaudamiesi teisingumo ir viešojo intereso pirmumo principu, mes taip pat turėtumėme pasiųsti žinią visų rūšių verslo atstovams, kad miesto savivaldybė neteiks lengvatų, be sąlygų. Pademonstruodami paramą ir solidarumą su sunkius laikus šiandien išgyvenančiais nekilnojamo turto vystytojais, siūlau inicijuoti miesto tarybos sprendimą ir leisti nekilnojamo turto mokestį sumokėti neparduotais butais, kurie papildytų savivaldybės socialinio būsto fondą.
Kviečiu Klaipėdos miesto merą inicijuoti tokio tarybos sprendimo projektą, o tarybos narius pritarti tokiai iniciatyvai.

Su pagarba


Tarybos narys K.Gabšys

Blogiausia, kad gali nesikeisti niekas

Šiandien mane kamantinėjo Vakarų ekspreso reporteris Denisas Nikitenka. Jis bandė išklausinėti manęs, kas miesto taryboje bus įdomaus artėjantį rudens sezoną. Klausinėjo ar Klaipėdos konservatoriai nesirengia eiti į valdančiją daugumą.

Mano atsakymai buvo lakoniški, tačiau išsamūs ir labai konkretūs. Aš bijau, kad ateinatį rudens sezoną neatsitiks nieko. Ir tai yra baisiausia miesto tarybai, miestiečiams ir visam miestui.

Esamos konfigūracijos politinė dauguma šiandien save suvalgė ir nebėra pasirengusi valdyti miesto. Ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Esamos konfigūracijos valdžia nesugeba suprasti ilgalaikių Klaipėdos problemų, supratusi jas – siūlo netinkamus sprendimus. Net jei priimami teisingi sprendimai, teisingoms problemoms spręsti, neveiksnus savivaldybės administracijos direktorius neturi valios ir gebėjimų šitų sprendimų įgyvendinti.

Žiniasklaida jau rašė kaip išpūstas savivaldybės aparatas. Du mėnesiai praėjo nuo to kai tapo aišku, kad administraciją reikės mažinti. Dėl A.Každailevičiaus neveiklumo praėjus dviem mėnesiam apie administracijos reformą vis dar tebėra tik kalbama.

A.Každailevičius jau du mėnesius ignoruoja tarybos protokolinį pavedimą kas mėnesį informuoti tarybos narius apie biudžeto būklę ir priimtas priemones biudžeto mažinimui užtikrinti. Administracijos direktorius, taip įžuliai ignoruojantis tarybos sprendimus yra jau nebe savivadybės vadovas, o tik viso labo beveidis administracijos klerkų ruporas.

Kai užduodi sau klausimus ir kai matai tokią situaciją, tenka užduoti sau klausimą: ar moralu sėdėti yra už pečiaus ir be perstojo kritikuoti. Mūsų frakcija bandė būti konstruktyvia opozicija. Mes palaikėme neformaliojo ugdymo reformą, siūlėme savo idėjas biudžeto išlaidoms mažinti. Galų gale aiškiai ir nedviprasimiškai parėmėme biudžeto mažinimą, nors ir turėjome tam tikrų sąlygų ir tam tikrų pastabų.
Deja daugiau mes padaryti nieko negalime. Nebent politinė situacija mieste pasikeistų.

Kaštų ir naudos metodika

Neseniai, pakliuvo man į rankas knygutė apie kovą su korupcija miesto valdyme. Knygutė plona, parašyta kolegijos studentui, praktikui. Knygutėje beveik tik patarimai su pavyzdžiais kaip jie veikia. Viso pasaulio mietuose, po viešųjų pirkimų ir savivaldybės darbuotojų kyšininkavimo, žymiausias korupcijos židinys glūdi miesto plėtros, teritorijų planavimo ir gatvių tiesimo bei tvarkymo srityse.
Su šiomis negerovėmis visi specialistai siūlo kovoti pritaikius primityviai paprastą sistemą- visus savivaldybės tarybos sprendimus gatvių tiesimo, teritorijų planavimo ir miesto plėtros srityse priiminėti laikantis kaštų-naudos principo.Šis principas yra tiek primityvus, kad nūdienos mūsų politinis Klaipėdos elitas nesugeba jo suprasti ir visiškai nesugeba jų pritaikyti praktikoje. Dar keisčiau, kad visi mūsų miesto kovotojai su korupcija ir tie, kurie laksto ant baltų arklių ir tuos, kuriuos kadaise vežiojo milicijos „volgomis“ šio sprendimo net nebando siūlyti.
Kaštų –naudos principas yra būdas sustiprinti savivaldybės institucijų atsakomybę, tam, kad miesto plėtra vyktų tose srityse, kurios kuo mažesnėmis sąnaudomis, maksimaliai padidintų gerovę kuo didesniam skaičiui žmonių.
Pinigų visada trūko ir trūks, todėl visuomet reikia rinktis kokias nors alternatyvas. Visais atvejais lieka atviras klausimas ar kokiam nors projektui nebuvo uždegta žalia šviesa, vien tik todėl, kad kur nors šalimais skypą turi aukštas savivaldybės valdininkas.
Projekto vykdymo kaštus mes paskaičiuojame, tvirtindami projekto biudžetą ar sąmatas. Šiuo metu trūksta tik naudos paskaičiavimo. Naudos paskaičiavimas taip pat nėra raketų mokslas ir nebūtina jo tokiu paversti. Skaičiuojant naudą reikia pamatuoti tik kelis kelis kriterijus:
1. Kiek žmonių naudosis padarytais patobulinimais.
2. Kiek daugiau pajamų mokesčio gautų savivaldybė dėl išaugusių nekilnojamo turto vertės ir pabrangusios žemės.
3. Kiek savivaldybė gautų daugiau pajamų jei dėl atliktų darbų jai pavyktų geriau parduoti šalia esantį savo žemės sklypą arba kokį nors nekilnojamą turtą.
4. Kiek pavyktų išvengti papildomų nuostolių, jei darbai būtų padaryti dabar, o ne po metų.
Iš projekto vykdymo išlaidų, atėmę 2-4 punkte mano įvardintą naudą ir ją padalinę iš naudos gavėjų skaičiaus, mes gausime kaštų ir naudos koeficientą, kuris ir turėtų lemti projekto vykdymo eiliškumą.
Prisipažinsiu man ši sistema patinka ir dėl kitų gerų dalykų. Joje puikiai galima rasti vietos ir bendruomeninei atsakomybei stiprinti. Štai pavyzdžiui Jūsų gyvenamoje gatvėje gyvena vos keli žmonės. Jūs negalite tikėtis, kad ji bus greitai suremontuota, kaštų-naudos koeficientas per mažas? Ką gi, bendruomenės prisidėjimas prie projekto vykdymo, sumažins projekto kaštus ir pastūmės jūsų projektą į eilės priekį. Jau gerus metus iš esmės kartoju, kad valdžia negali sėdėti ir laukti visuomenės iniciatyvų. Pirma reikia žengti bent vieną žingsnį pirmyn ir išsiplauti bent vieną ausį.

Iniciatyva baudžiama

Tik pradėjęs dirbti miesto savivaldybės taryboje, gavau pirmąjį savo gyvenime kyšį. Tai buvo geltonos spalvos pagalvė-šuniukas. Ją pasiuvo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Kaipėdos lakštutė“ globotiniai, neįgalūs vaikai. Buvau nustębintas kaip kruopščiai buvo pasiūtos šitos pagalvės.
Dar labiau mane nustebino įstaigos direktorės žodžiai, kad ji šitas pagalves dalina iš dešinės į kairę. Mano supratimu jas reikėtų pardavinėti. Su ženklu, kad tai pagaminta neįgalaus žmogaus, įstaiga galėtų uždirbti taip jai reikalingų pinigų. Įstaigos vadovė man nesugebėjo paaiškinti kodėl ji to nedaro. Įstaigos vadovė yra puiki vadovė ir tikrai gerai išmano savo darbą. Kelis kartus stebėdamas biudžeto priėmimą, iš arti matęs biudžeto „nupjovimo“ aktą, šiandien galiu pasakyti, kad problemos esmė supuvusioje sistemoje, kurioje yra baudžiama už bet kokią iniciatyvą.
Iniciatyvos baudimo sistema yra atsiradusi todėl, kad mūsų miesto biudžete katastrofiškai trūksta pinigų, o mūsų miesto merui katastrofiškai trūksta noro kažką galvoti ir iš pagrindų keisti. Mūsų įstaigų vadovai nenori imtis papildomų iniciatyvų ir ieškoti papildomo įstaigos finansavimo, kadangi ant jų tuoj pat pakyla finansų skyriaus damoklo kardas. Finasavimą nukirpti mes esame labai greiti, o jį padidinti jau labai sunku. Tuo tarpu įstaigos vadovai nėra tikri, kad jų iniciatyva gautas finansavimas bus patikimas ir ilgalaikis. Dėl tos priežasties įstaigų vadovai ir nesiima atsakomybės ir geriau renkasi ubagišką, bet užtikrintą savivaldybės finansavimą.
Šitą situaciją galima keisti ir ją būtina keisti.
Jei manęs paklaustumėte ką galima padaryti, aš tuoj pat pasiūlyčiaus visas viešasias paslauga „krepšelizuoti“. Manau krepšelį puikiai galima paskaičiuoti ir išvesti finansinį jo dydį vienam mokiniui, vienam koncerto žiūrovui, vienai treniruotei. Nesakau, kad globos namų auklėtinis turi gauti vienodą sumą pinigų su vaikų ir jaunimo klubo lankytoju, nesakau, kad renovuotos mokyklos auklėtinis turi gauti tokią pačią sumą kaip ir kokios nors senamiesčio mokyklos moksleivis. Priverstinė lygiava irgi skatina moralinę degradaciją. Tačiau visuomenei visuomet gali (o ir turi) kilti klausimų kodėl vieno rankininko treniruotė mokesčių mokėtojams kainuoja tris kartus brangiau nei krepšininko. Gali būti, kad įstaigos vadovai tai sugebės argumentuotai paaiškinti.
Šioje vietoje įstaigos vadovas žinos savo įstaigos biudžetą, žinos, kad visi jo gauti pinigai bus jo įstaigos pinigai ir jie neprasmegs į beribę biudžeto skylę. Jei įstaigos išlaikymo kaštai pakils nežymiai, įstaigos vadovas pagalvos kaip akumuoliuoti pakilusias išlaidas. Jei išlaidos pakils žymiai, įstaigos vadovas turės eiti į savivaldybės komisiją, kuri po kaulelį išnarstys įstaigos veiklą ir privers įstaigos vadovą gerai pagalvoti prieš darant šį žingsnį kitą kartą.
Viešųjų paslaugų krepšelizavimas padės išspręsti ir reglamentavimo problemas. Vietoje diskusijų kiek ir kokių darbuotojų reikia, kaip dažnai reikia valyti įstaigos patalpas, mes spręsime iš tikrųjų strateginės reikšmės uždavinius. Kiek kokios paslaugos mes galime sau leisti pirkti.Žinoma gali atsirasti šio metodo kritikų. Sutinku ir šis metodas turi trūkumų. Vis dėl to manau visi sutiksite, kad įgyvendinus mano siūlomą, Klaipėdos miesto savivaldybėje iniciatyva nustos būti baudžiama.

Visi marš į Facebooką

Kompiuterių ir operacinių sistemų guru Bilas Gatesas nusprendė atsisakyti Facebooko. Naujiena žaibiškai apskriejo visą pasaulį. Bilas Gatesas išsigando per daug norinčių su juo draugauti. Kompiuterinio pasaulio analitikai tuoj pat nuvalė dulkes nuo savo klaviatūrų ir ėmė rašyti, kokie pokyčiai laukia kompiuterinio pasaulio.
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...

Jei labai nori - pavyksta

Europeada mane užliūliavo. Todėl nerašiau taip greitai. Nes, tai būtų ne renginio įvertinimas, o Grenados ispanų ansamblio muzikos aidai. Ispanų gitaristų septyniukė kas vakarą virpino “Taravos anikės” vėlyvų lankytojų širdis savo serenadomis. Jie mane sužavėjo tarsi nepilnametę gimnazistę.
Nesu meno kritikas, todėl nesiruošiu aptarinėti Europeados programos. Tai padarys kiti. Aš esu politikas, todėl galiu drąsiai teigti, kad Europeada yra pati geriausia injekcija verslui skatinti Klaipėdoje, kokią tik šio miesto savivaldybė padarė per pastaruosius aštuonerius metus.
Iki tol Europeadą vertinau skeptiškai, nes ją įsivaizdavau kaip Europos folkloro „jūros šventę“ - renginį, kuris bus įdomus tik jo dalyviams ir šio renginio aptarnavimo užsakymus gausiančioms verslo įmonėms. Europeados išskirtinis požymis buvo jos dalyvių aukštas lygis. Iš tikro, ne kiekvienas „folklorinis Minedas“ sugebėtų už dalyvavimą tokiame renginyje, susimokėti po 100 eurų.
Man buvo įdomu pasivaikščioti po Europeados tautodailės mugę ir nepamatyti joje tradicinių kiniškų beprasmybių, kurias vainikuoja dirbtiniai folijos perukai ir švytintys ragai. Pikti liežuviai po Klaipėdą neša gandus, kad miesto valdžia iškomandiravo kelis klerkus po visas įmanomas Lietuvos muges. Jie turėjo atrasti tikrus tautodailininkus ir jos pakviesti dalyvauti mugėje. Aš negaliu patikėti, kad taip buvo, nes jau gerus ketverius metus girdžiu „Jūros šventės“ direktorių pasakojant, kad tautodailės dirbinių mugės kokybės pakelti neleidžia netobuli viešųjų pirkimų įstatymai.
Visų klaipėdiečių vardu už gražią šventę noriu padėkoti Kultūros skyriaus vedėjai ir Socialinių reikalų departamento direktorei. Įsivaizduoju, kad šioms moterims buvo skaudu matyti linksmus klaipėdiečių veidus ir nematyti pačios šventės. Tai kažkas panaušaus į buvimą jaunąja savo pačios vestuvėse. Bet tokia yra tarnautojų dalia. Publikos pyktis kai nepavyksta ir neįvertinimas kai viskas gerai.
Europeada parodė, kad klaipėdiečiai sugeba vertinti kokybę. O kokybei pasiekti nereikia daug pinigų. Reikia tik daug ambicijos ir lašelio atsakingumo. Kaip tik tai, ko trūksta mūsų miestui jau gerus aštuonerius metus.Kai kurie politikuojantys verslininkai ragina visus klaipėdiečius susirinkti ir pasitarti ko reikia, kad kiekvieną savaitgalį Klaipėda būtų kaip per Europeadą. Nesuprantu kam reikia rinktis ir tuščiai kalbėti. Mums reikia elementariai kuo daugiau šurmulio ir kokybiškų renginių. O, kad tai įvyktų, reikia ambicingos miesto valdžios ir lašelio atsakomybės. Europeada parodė, kad jei labai nori, būtinai pavyksta.

Tavo žodis 1

Šiandien noriu pristatyti naują TS-LKD frakcijos Klaipėdos miesto taryboje iniciatyvą. Šia iniciatyva mes raginsime visus žmones kuo aktyviau dalyvauti miesto valdyme, o pirmiausia teisės aktų rengime.
Liepos mėnesį vykusiame tarybos posėdyje, kolegos miesto tarybos nariai, įsiklausė į mano raginimus ir kitam posėdžiui atidėjo miesto sanitarijos taisyklių svarstymą. Per tą laiką miesto ūkio ir socialinių reikalų komitetas turės padaryti jungtinį posėdį, kuriame bus galutinai sudėlioti visi taškai ant "i".
Miesto sanitarijos taisyklės yra labai svarbus ir fundamentalus dokumentas. Pagal jį Klaipėdoje bus nustatytas laikas, nuo kada iki kada galima butuose daryti remontus, bus reikalaujama atsisakyti garsinių apsaugos sirenų, uždrausta rūkyti tam tikrose miesto vietose.
Esu įsitikinęs, kad kartu galėtumėme tas taisykles padaryti geresnes, todėl raginu siūlyti savo pastabas.
Taisyklių aktualią redakciją galima pamatyti paspaudus šią nuorodą.
Pastabų ir pasiūlymų mūsų frakcija lauks elektroniniu paštu klaipeda[eta]tsajunga.lt

Kas dirbs ponu(-a) Rugsėjo 1-oji?

Mano nuomone liepos mėnesio tarybos svarbiausias klausimas yra padėtas pačiame gale, kai miesto tarybos nariams savivaldybės administracijos direktorius siūlo panaikinti Klaipėdos miesto švietimo ūkio grupę. Ši ūkio grupė buvo biudžetinė įstaiga, kuri organizuodavo stambesnio mąsto miesto švietimo įstaigų remontus.
Ši įstaiga dirba sunkų darbą, nes pinigų amžinai trūksta, o mūsų valdininkai labai dažnai surašo europinius reikalavimus pamiršdami, kad gyvename Lietuvos realybėje. Šios įstaigos darbas turi kur tobulėti, tačiau šiandien mieste yra įstaiga, o jos vadovė V.Gembutienė yra savotiška p. Rugsėjo pirmoji. Ji yra žmogus, kuris Klaipėdoje atsakingas, kad rugsėjo 1-ąją visos miesto mokyklos atsidarytų.
Šiandien šitą įstaigą ketina uždaryti, jos darbuotojus pervesti dirbti į savivaldybės administraciją, kur, grečiausiai, jie bus paskirstyti po administracijos skyrius. Trečiadienį vykusiame frakcijos vadovų pasitarime aš klausiau miesto mero, kas Klaipėdoje bus atsakingas jei rugsėjo 1-ąją kokia nors mokykla neatsidarys. Aš žinoma žinau, kad dėl to bus kaltas kruvinas ir nusikalstamas Taraškevičiaus rėžimas, tačiau norėtusi rasti ir kiek konkretesnį kaltininką.
Meras mano, kad V.Gembutienė ir toliau dirbs ponia rugsėjo ponia rugsėjo pirmąja, tačiau iš p. Gembutienės atėmę antspaudą, o jos darbuotojus išmėtę po skirtingus skyrius, mes iš jos tą atsakomybę atimsime ir ją užkrausime tam, kuris tą anspaudą laikys. Mūsų atveju tokiu „misteriu rugsėjo 1”, turėtų būti savivaldybės administracijos direktorius.
Nuo minties, kad administracijos direktorius būtų atsakingas už mokyklų atdarymą, mane jau pradeda imti nerimas. Pirmiausia administracijos direktorius yra žmogus užsiėmęs. Antra jis neturi jokios valios, ką nors priversti dirbti ir išmės tinka tik giltinei parvesti.
Kol mūsų frakcija negaus informacijos, kaip bus organizuotas mokyklų remontas ir pasiruošimas rugsėjo pirmajai, sprendimo dėl mokyklų ūkinės grupės reorganizavimo, nepalaikysime.

Sveikinimas Klaipėdos miesto merui jubiliejaus proga

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vardu noriu pasveikinti Jus šio gražaus asmeninio jubiliejaus proga. Noriu perduoti frakcijos vadovo Mariaus Usonio linkėjimus, kuris dėl asmeninių priežasčių negalėjo to padaryti asmeniškai.
Nepaisant mūsų politinių nesutarimų, karštų debatų posėdžių salėje, spaudos puslapiuose ir televizijos ekranuose, mes niekada neabejojome Jūsų atsidavimu miestui ir visuomeninei tarnystei.
Jūs beveik dvidešimt metų dirbate miesto taryboje, jau greitai aštuonerius metus būsite miesto meru. Mes visi čia esantys žinome, kad visuomenės dėmesys kartais vargina. Mes žinome, kad dėl visuomeninės tarnystės dažnai kenčia mūsų laisvalaikis ir kenčia mus mylintys žmonės.
Dėl to leiskite šią dieną leiskite palinkėti laimės, ištvermės ir sveikatos Jums ir Jus mylintiems žmonėms.

Nelaimės po vieną nevaikšto II

Praėjusiame rašinuke aš įvardinau keletą svarbiausių mūsų miesto nevyriausybinių organizacijų problemų. Šiandien būtų teisinga įvardinti būdus, kaip tas problemas galima išspręsti.Galite kaltinti mane, kad noriu valstybę paversti aukle, tačiau manau, kad valstybė gali, turi ir net privalo pasakyti kokios problemos kamuoja nevyriausybiness organizacijas. Valstybė turi teisę pasakyti su kokio tipo nevyriausybinėmis organizacijomis ji norėtų turėti reikalų. Konservatyvioji svajonių Klaipėda tiki visuomenės saviorganizacijos jėga ir neketina nurodinėti kokios organizacijos turi būti. Tiesiog mes atsakingai pasakysime, kad su organizacijomis, neatitinkančiomis atsakingos nevyriausybinės organizacijos standartų, mums nepakeliui.Mes tikime, kad Klaipėdos miestui reikia ne bet kokių, tačiau stiprių, pilietiškai atsakingų, visuomenės interesams tarnaujančių, savanorišku darbu grįstų organizacijų. Stiprumas, pilietinis atsakingumas, savanoriškumas negimsta ir nėra puoselėjamas savivaldybės teikiamais grantais. Ąžuolai šiltnamiuose neauga.Šiandien mes turime atsakingų, stiprių organizacijų. Ir naudodamiesi viešųjų pirkimų metodu, įtrauksime jas į nuolatinę partnerystę su savivaldybės administracija. Kartu mes nepamiršime priminti, kad jos privalo tarnauti visuomenei, todėl jų finansavimas iš savivaldybės biudžeto negali siekti 30 visų organizacijos metinių pajamų.Mes griežtai ir negailestingai pjausime visas lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, autoriniams honorarams ir kitiems apmokėjimams. Savanoriškumas yra savanoriškumas, todėl, kad už jį nemokama. Organizacijos galės įdarbinti savo žmones, mokėti jiems atlyginimus ar autorinius užmokesčius, tačiau ne iš savivaldybės pinigų. Organizacijoms bus sunku,tačiau būtent sunkmetis nepaprastai skatina žmonių iniciatyvą.Esu įsitikinęs, kad savivaldybė neturi jokios teisės remti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų reklaminių kampanijų spaudoje, televizijose,informaciniuose stenduose, internetinių puslapių kūrimo ir jų pildymo (išskyrus hostingo paslaugas). Visa tai organizacijos privalo pasidaryti savo iniciatyva. Konservatyviojoje Klaipėdoje mes neremsime mažai efektyvių organizacijų vykdomų „visuomenės informavimo kampanijų“, ypač tokių, kur tonomis brukami lankstukai net nereikalaujant įrodyti ar jie išviso turėjo bent minimalų poveikį.Konservatyvijio Klaipėda nepaliks naujų ir smulkių nevyriausybinių organizacijų be dėmesio. Mes remsime NVO iniciatyvas, kuriose dalyvautų smulkios nevyriausybinės organizacijos. Mes neparodijuosime konkursų ir neversime nevyriausybinių organizacijų konkuruoti su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Mes neparodijuosime konkursų, kuriuose mažos NVO turės grumtis su „Carito“ vykdoma maisto intervencinio dalinimo programa. Galų gale nevyriausybinė organizacija iš kurios savivaldybė perka paslaugą, neturėtų dalyvauti smulkių iniciatyvų konkursuose.Esu įsitikinęs, kad reikalaudami atsakomybės iš Nevyriausybinių organizacijų, atsakingi nevyriausybinėms organizacijoms turime būti ir mes. Mes įleisime nevyriausybines organizacijas į miesto švietimo ir kultūros įstaigas, kurios šeštadieniais ir sekmadieniais yra begėdiškai užrakinamos. Mes taip pat peržiūrėsime ir visuomeninių tarybų būklę ir deleguosime joms daugiau galių spręsti savo srities problemas. Tačiau noriu priminti, kad nors nelaimės po vieną nevaikšto, tačiau ir miniomis nelaimės taip pat nevaikšto. Dėl tos priežasties visuomeninių tarybų būklę aptarsiu vėliau.

Nelaimės po vieną nevaikšto

Šiandieninis Klaipėdos miesto gyvenimas parodo, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Jei mūsų miestas nori pasikeisti, mūsų miesto valdžia privalės imtis sunkių ir atsakingų reformų. Meras R.Taraškevičius aštuonerius metus šių problemų nesprendė. Arba manė, kad joms išspręsti tiesiog reikia skirti daugiau pinigų.
Šiandien, kai mūsų miestas ir šalis pergyvena ekonominio netikrumo ir nestabilumo laikotarpį, mums kaip niekada yra reikalinga stipri ir atsakinga visuomenė. Visuomenė, kuri padėtų žmogui, kuri jį apgintų arba atvirkščiai, pajungtų bendram labui. Geroje ir atsakingoje visuomenėje žmogus niekada nebūna paliktas vienui vienas prieš merą, savivaldybę ar net visą valstybę.
Nevyriausybinės organizacijos yra tokios stiprios ir atsakingos visuomenės branduolys. Su giliu liūdesiu tenka konstatuoti faktą, kad šiandien mūsų mieste nevyriausybinis sektorius iš esmės vegetuoja.
Nuo nepriklausomybės pradžios į Lietuvą atėjus trečiojo sektoriaus idėjoms, valdžia išmoko, kad reikia NVO užsisauginti sau kaip lygų partnerį. Tai reikia daryti „projektiniais finansavimais“ dalijant pinigus. Pageidautina kuo didesnius pinigus.
Kartu su „trečiuoju sektoriumi“ į Lietuvą atėjo ir skėtinių organizacijų idėjos. Taip kūrėsi Jaunimo organizacijų Apskritasis stalas“ (organizacija, kuriai man teko garbė vadovauti), pensininkų sąjungų sąjunga, o taip pat Nevyriausybinių organizacijų paramos ir informacijos centras.
Mūsų miesto valdžia mąstė iš esmės progresyviai ir pasiskaičiusi užsienines knygeles net žengė kitą žingsnį – ėmė pirkti nevyriausybinių organizacijų paslaugas. Taip organizacijos gavo nuolatinį ekonominį pagrindą, nepriklausomą nuo eilinių biudžeto skersvėjų.
Ne ką mažiau nuo savivaldybinės vadžios, nevyriausybianiam sektoriui gyvenimą lengvino ir centrinė valdžia. Prieš dešimt metų NVO sąskaityba iš esmės niekuo nesiskyrė nuo akcinės bendrovės sąskaitybos. Taigi reikalavo organizacijai išlaikyti nuosavą buhalterį. Šiandien NVO apskaita yra lengva ir suprantama, kad ją tvarkyti gali kiekvienas kruopštenis miestelėnas. O kur dar galimybė organizacijoms susirinkti 2% t.y. nepriklausomą finansavimo šaltinį, kuris padaro visuomenines organizacijas tikrai visuomeninėmis.
Bet kažkas nutiko organizacijoms ir visam „trečiajam sektoriui“. Šiandien visos skėtinės organizacijos Klaipėdoje kelia aibes problemų. NIC esantis Tiltų gatvėje, praktiškai neegzistuoja ir pastaruosius trejus metus labiau garsėja nuolatiniais vietinių gyventojų skundais dėl vakarais ten vykstančių orgijų ir kaimynų užliejimų, negu dėl savo vykdomos veiklos. „Apskrtasis stalas“ beveik dvejus metus nesugeba surasti galų savo buhalterinėse knygose. Dauguma matomų ir kiek krutančių pensininkų organizacijų beveik vienu balsu keikia pensinkų organizacijų organizacijos vadovą už jo būdą ir veiklos stilių.
Projektiniai pinigai taip išpaikino organizacijas, kad dalis iš jų savo veiklos prasme ir telaiko projektų rašymą ir jų teikimą savivaldybei finansuoti. Dalyvauju vertinant tokius projektus ir galiu pasakyti, kad kartais kyla klausimas ar kas met tvirtindamas savivaldybės biudžeto eilutes, skirtas NVO iniciatyvų rėmimui, nenusižengiu esminiam savo kaip politiko veiklos priesakui - taupiai leisti pinigus, kuriuos sunkiai uždirbo ir mokesčių pavidalu mums sunešė visi klaipėdiečiai.
Suprantu, kad organizacija nori turėti bent vieną etatinį darbuotoją, kuris padėtų teisingai organizuoti veiklą, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl tokį darbutoją turėtų turėti organizacija, kuri vienija viso labo tik 15 žmonių.
Suprantu, kad organizacija gali norėti apie save paskaityti vietos laikraštyje ir suprantu, kad gali nesugebėti įtikinti laikraščio, kad turi juos dominančią istoriją, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl mokesčių mokėtojai turėtų skirti pinigus vienos iš organizacijų savireklamai.
Galų gale lieka atviri klausimai kam reikia pirkti paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų (ir kokios tai yra nevyriausybinės organizacijos), jei savivaldybės biudžetinės įstaigos sugeba tokią paslaugą padaryti net šiek tiek pigiau.
Lieka ne mažiau klausimų apie savivaldybės finansuojamų projektų naudą. Jau trečius metus aš skirstau pinigus nevyriasybinėms organizacijoms, tačiau nežinau ką gero jos už tuos pinigus nuveikė.
Šis mano rašinys yra labai problemiškas, tačiau iš prigimties esu optimistas. Ir tikiu, kad šį tą galima pakeisti. Mano išdėstyti faktai rodo problemas „trečiajame sektoriuje“ ir tą situaciją, kurioje mes esame. Nežinodami kur esame, nežinodami kur norime būti, mes nežinosime kaip ten patekti. Apie kelius iš visuomeninės krizės skaitykite, bus kitame rašinyje.

Su Klaipėdos meru aptarti būdai „sugrąžinti vieningąją atsiskaitymo knygutę“

Liepos 9-ąją dieną Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto tarybos vadovai Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys susitiko su uostamiesčio meru Rimantu Taraškevičiumi, kuriame aptarė paskutiniuosius štrichus ilgoje vieningos atsiskaitymo knygutės grąžinimo epopėjoje.
Priminsime, kad vieningos atsiskaitymo knygutės sugrąžinimas buvo esminė TS rinkimų sąrašo lyderio Mariaus Usonio, nuostata ir svarbiausias klaipėdiečiams duotas įsipareigojimas. Jo įgyvendinimas užtruko, nes šiam procesui priešinosi Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės.
Dar 2007 metais Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sukūrė darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti galimybę atsiskaitymus sugrąžinti į vieningą atiskaitymo dokumentą. Darbo grupei vadovavo Marius Usonis, joje dalyvavo TS frakcijos atstovas Kęstutis Gabšys.
Darbo grupės vadovas M.Usonis ir K.Gabšys mano, kad geriausi darbo grupės veiklą vainikuotų Klaipėdos miesto tarybos sprendimas, kuriame tarybos nariai pareikštų pritarimą darbo grupės išvadoms ir paragintų savivaldybės įmones naudingomis sąlygomis dalyvauti šiame projekte.
Meras R.Taraškevičius uždavė kelis klausimus, susijusius su „atsiskaitymo dokumento“ funkcionavimu ir pritarė idėjai, kad darbo grupės pastangos turėtų būti patvirtinto tarybos sprendimu. Abi pusės sutarė, kad tai galėtų būti padaryta rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje.

Smulkių sprendimų dienos.

Šiandien diena buvo skirta smulkiems sprendimams. Savaitgalį bandžiau dviračiu pasivažinėti nuo savo namų Baltijos prospekte link miesto centro. Gelionė gavosi tikrai nebloga. Dviračių takai, nuleisti šaligtaviai, švilpiantis vėjalis, kuris numuša karštį.
Pirmąją kelionės metu problemą pastebėjau Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje, kur reikėjo sustoti prie raudono šviesoforo signalo. Kažkas savaitgaliais uždaro eismą Tiltų gatve, tačiau nepasirūpina išjungti šviesoforo.
Galite manimi tikėti, galite ne, tačiau aš kantriai pralaukiau kol užsidegė žalia šviesa. Link Danės gatvės judėjau jau naujai paklotu grindiniu, tačiau jau įdėmiai tyrinėdamas aplinką. Atgimimo ir Tiltų gatvės sankryžoje esantis šviesoforas atrodė dar nelogiškiau. Kai eismas Tiltų gatve uždarytas, viena Danės gatvės atkarpa yra vienos krypties eismas, šviesoforas buvo taip pat naudingas kaip ir mirusiam smilkalai.
Šį pirmadienį savivaldybės administracijos direktoriui parašiau paklausimą, kuriame paprašiau išnagrinėti galimybes ir savaitgaliais išjungti šviesoforus Turgaus gatvėje ir Atgimimo aikštėje. Taip pat parašiau ir kitą paklausimą dėl švietimo įstaigų veiklos, kuriame paprašiau detalesnės informacijos švietimo organizavimo klausimais.

Kur stabdis, o kur akseleratorius?

Kai kurie kolegos miesto politikai, mane pradėjo vadinti liberalu, nes gerus tris mėnesius iš manęs išgirsta žodžių junginį už laisvę ir atsakomybę. Kiti teigia, kad kalbėdamas apie miestiečių laisves, laužiuosi pro atviras duris, nes miestiečių laisvės yra apgintos taip gerai, kaip niekada dar nebuvo ginamos.
Labai gaila, kad dauguma mūsų miesto valdžios atstovų maišo „valdymo pėdalus“, ir ten kur reikia spausti laisvės pėdalus, jie spaudžia menamos atsakomybės pėdalą. Kada ateina laikas atsakomybei, jie visomis jėgomis užgula laisvės akseleratorių. Geriausiai šitą veiklą, tai, kaip mūsų miesto valdžia tvarko viešųjų paslaugų teikimą Klaipėdoje.
280 milijonų litų, 70% miesto biudžeto yra išleidžiama švietimui. Skirdami tokius pasakiškus pinigus, mes nesugebame užsitikrinti gero rezultato. 2008 metais paskelbtame Lietuvos mokyklų reitinge, geriausia Klaipėdos miesto gimnazija sugebėjo nusileisti Alytaus rajono Krokialaukio kaimo vidurinei mokyklai. Kokioms mokykloms nusileidžia prastesnės Klaipėdos mokyklos, duomenų neturiu. Miesto valdžia nesidomi kaip dirba mūsų miesto biudžetinės įstaigos, nes mano, kad įstaigų direktoriai yra savo darbo profesionalai ir jų veiklos tikrinimas gali juos pažeminti. Gal tai reiškia, kad mūsų įstaigų direktoriai yra laisvi savo veiksmuose?
Ne, nereiškia. Mes nepasakome įstaigų direktoriams: „Štai pinigai, kuriuos mes galime mokėti. Leisk juos protingai ir užtikrink gerą ir kokybišką paslaugą. Tu juk savo srities profesionalas. Man teko dirbti darbo grupėje, kuri rengė vaikų ir jaunimo klubų reformos planą. Toje darbo grupėje mes beveik valandą ginčyjomės ar miesto jaunimo centrui reikia pusės etato kostiumininkui. Šiame rašinuke nevardinsiu motyvų už prieš. Diskusiją po valandos teko nutraukti man. Pasakiau, kad ginčytis valandą dėl pusės etato kostiumininko yra per didelė prabanga. Direktorius juk geriau žino“. Visi sutiko, kad valandą ginčytis dėl kostiumininko etato yra per didelė prabanga. Diskusija buvo baigta, bet etato Jaunimo centro direktoriui niekas nedavė.
Man, seniai buvo pikta žiūrint kaip smulkmeniškai mes reguliuojame mūsų biudžetinių įstaigų darbą, kaip jų vadovus ir specialistus terorizuojame planais ir ataskaitomis, tačiau niekaip nepaklausiame ir nepareikalaujame atsakomybės tai kaip sekėsi juos įgyvendinti.
Mes reikalausime Klaipėdos miesto viešoje sektoriaus reformos. Reformos, kuri įteisintų įstaigų vadovų atsakomybę prieš miesto bendruomenę už atliekamus darbus, bet atpailaiduotų nuo perdėto popierizmo ir reglamentavimo. Įstaigų vadovai turi gauti biudžeto finansavimą aiškius veiklos tikslus ir galimybę finansus naudoti pakankamai laisvai. Jei mokyklai nereikia elektriko, tačiau reikia staliaus, tegul įstaigos vadovas samdo stalių. Jei mokyklos vadovas galvoja, kad jam nereikia elektriko, o geriau samdyti paslaugų teikimo firmą – mes pasakysime: „pirmyn, tu esi atsakingas už savo veiklos rezultatą, todėl ne man aiškinti kiek, kokių darbininkų tau reikia ir kiek tu jiems mokėsi“.
Konservatyviojoje Klaipėdoje su mumis dirbti bus sunku, nes mes reikalausime aukštos darbo kokybės ir asmeninės, profesinės ir bendruomeninės atsakomybės. Tačiau reikalaudami atsakomybės, mes pasitikėsime tais profesionalais, kurie tą darbą dirbs. Ir jei jie su šiuo darbu susidoros, įstaigų vadovai bus paskatinti. Kaip ir jų komandos nariai.
Mes netikime, kad miestą įmanoma vairuoti vien tik su stabdžiu ar vien tik su akseleratoriumi

Daugiau paslaugų už mažiau pinigų (mano kalba miesto tarybos posėdyje)

Šį savo pasisakymą noriu pradėti literatūriniu pasažu. Senais laikais, vietą kur šiandien yra Šiauliai, buvo užgulęs baisus juodas debesis. Būsimuosius Šiaulius išgelbėjo moteris, kuri atspėjo debesies vardą. Ši moteris buvo politikė – ji padarė tai, ką šiandien nesugeba padaryti dalis tarybos narių - drąsiai pasako tiesą.
Šis biudžeto projektas yra tiesos įvardinimas. Mūsų miestas yra ekonominiame sunkmetyje. Tėvynės sąjungos frakcija apie tai kalbėjo gerus pusantrų metų. Džiugu, kad bent šiandien valdantieji padarė išvadas. Geriau vėliau, negu niekada!
Deja, reikia pripažinti, kad tai tėra pradžia ir tik vėlesni administracijos žingsniai parodys ar valdžia sugebėjo priimti atsakomybę ir parodyti drąsą. Drąsą įvardinti problemą.
Mes mažiname šitą biudžetą, ne todėl kad to nori vysiausybė ir Seimas, netgi ne todėl, kad nesurenkame mokesčių!
Mes mažiname biudžetą, nes turime įvykdyti svarbiausia mūsų miestiečiams duotą priesaiką : už jų sunkiai uždirbtus pinigus, suteikti klaipėdiečiams kuo daugiau kokybiškų paslaugų.
Gerbiami kolegos,
Krizė ateis ir praeis. Bet mes privalome nuolata reikalauti iš mūsų viešųjų įstaigų, biudžetinių organizacijų ir savivaldybės administracijos, padaryti daugiau už mažesnius pinigus. Jei mūsų ekonomika pradės kilti, o mes būsime reformavę savo paslaugų teikimą, galėsime įžengti į naują paslaugų plėtros etapą. Jei savo paslaugų sektoriaus nereformuosime, į ekonominės plėtros etapą įžengsime su archajišku savivaldybės paslaugų sektoriumi.
Tėvynės sąjungos frakcija Klaipėdos miesto taryboje yra konstruktyvi opozicija: mes dalyvavome darbo grupės veikloje. Teikėme pasiūlymus, didžioji dalis jų atgulė į šį projektą. Aš galėjau pasiūlyti kitų sprendimų, bet šiandien tikrai ne laikas derėtis.
Šiandien, patvirtinus biudžeto projektą, laukia dar vienas žingsnis, prižiūrėti kaip jis bus įvykdytas.
Jei miesto valdžia pasakos apie valstybės politiką, ji pasiųs signalą žemiau stovintiems įstaigų vadovams, kad reikia ne taupyti ir keisti netinkamus įpročius, bet tiesiog pralaukti sunkmetį, kol vėl sugrįš besaikio lėbavimo laikai. Tada, šiandieninis sprendimas mažinti biudžetą bus beprasmis.
Mes palaikysime šiandieninį sprendimą su viltimi, kad mums neteks gailėtis šito savo poelgio.

Siūlau lauko kavines atleisti nuo vietinės rinkliavos

Šiandien Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vardu įregistravau alternatyvinį tarybos sprendimo projektą, kuriame siūloma 2009 metais atleisti Klaipėdoje veikiančias lauko kavines, nuo savivaldybės vietinės rinkliavos. Administracijos teikiama projekte numatoma lauko kavines apmokestinti nuo 50 iki 300 litų mėnesiniu mokesčiu, priklausomai nuo lauko kavinės užimamo ploto.
Manau, kad šiandieninėmis sąlygomis, mes turėtumėme skatinti verslą, ieškoti naujų veiklos formų. Verslininkai kavinėms aptarnauti turės samdyti daugiau žmonių, darbo gaus lauko baldų gamintojai. Galiausiai verslininkas neatidarinės lauko kavinės vienam sezonui, todėl tarybos biudžetas atsigriebs kitais metais“.
Dėl ekonominio sunkmečio lauko kavinės nuo vietinių rinkliavų yra atleistos Kauno, o Vilniuje ši rinkliava yra gerokai sumažinta.

Už laisvę ir atsakomybę

Bemaž pusmetį, pabaigęs savo kasdienius darbus, galvojau ko trūksta mūsų miesto politiniame gyvenime ir ką reikėtų jame keisti. Šiandieninė mūsų miesto valdžia gal ir neblogai įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus, tačiau nuo to miestas nei kiek neįgauna žavesio ir patrauklumo. Manau tikrai yra kvaila galvoti, kad vietoje Danės krantinių, pastačius naują plaukimo baseiną, mūsų gyvenimas tuoj pat pasisuks 180 laipsnių. Tai tėra techniniai sprendimai, kurie dar neužtikrina ilgalaikio klestėjimo.
Kiek aš bebandžiau jungti ir grupuoti sprendimus, reikalingus miesto vystymuisi užtikrinti, visi mano siūlymai susivedė į laisvės ir atsakomybės derinį. Būtent laisvės ir atsakomybės derinys yra ta problema, kurios nepręsdami, mes ir toliau gyvensime stagnuojančiame mieste. Negalima teigti, kad mūsų mieste maža yra laisvės ar kad visiškai neliko atsakomybės. Bėda yra tai, kad šios dvi vertybės mūsų mieste kartu nevaikšto.
Mūsų miesto valdandieji nori, kad miestiečiai patys valytų savo daugiabučių namų kiemus (t.y. priisimtų atsakomybę), tačiau nenori žemės aplink namus atiduoti jų nuosavybėn (t.y. suteikti laisvės jiems tuose sklypuose tvarkytis).
Miesto valdantieji nori, kad mieste veiktų nevyriausybinės organizacijos, tačiau net ir nupirkusios iš jų paslaugas, nesugeba užtikrinti jų tvaraus finansavimo. Baisiausia yra tai, kad valdžia puikiai žino, jog organizacija teikia paslaugas tris-keturis kartus pigiau nei jas teiktų jų pačių įkurta biudžetinė įstaiga.
Mūsų miesto valdžia puikiai gina „teises“ asmenų, kurie į namus tempia šiukšles, teises laisvai prekiauti alkoholiu, bet taip pat lengva ranka uždraudžia klaipėdiečiams maudytis sutemus ir bet kuriuose vandens telkiniuose išskyrus Baltijos jūrą.
Tikrai nevardinsiu daugiau valdžios „nuodėmių“, tik pridėsiu, kad toksai valdžios požiūris į miestiečius, suformavo tokį patį miestiečių požiūrį į valdžią. Aštuonerius metus miesto valdžia lengva ranka švaistė pinigus kaip išmaldą jas dalindama nevyriausybinėms organizacijoms, kad šiandien daug Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų pamiršo apie savo įsipareigojimus visuomenei ir visą savo veiklos prasmę regi, tik savivaldybės pinigų įsisavinime.
Manau, mums visiems reikėtų pradėti dirbti kitaip. Ir priimdami bet kokius sprendimus paklausti savęs ar tai gina piliečių laisves ir skatina jų atsakomybę. Atsakomybę ne prieš valdžią. Atsakomybę prieš save ir savo bendruomenę.  

Kodėl žmonių laisves turi ginti… tik konservatoriai

Šiandien nusprendžiau baigti savo darbų ciklą, kurie gulėjo “ant dūšios”, bet nebuvo išguldyti ant popieriaus dėl mano kompiuterio “ligos”. Šiandien nuo manęs klius abiejų mosčių liberalams: uotamiestį valdantiems Liberalcentristams ir partneriams opozicijoje-liberalų sąjūdžiui.
Praėjusiame tarybos posėdyje šių abejų partijų narių balsais, uostamiesčio taryba priiėmė Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles. Šiose taisyklėse miesto politikai, vienu ypu visus klaipėdiečius pavertė vaikais ir uždrauė tai, kas buvo neatsiejama klaipėdiečių gyvenimo būdo ir klaipėdietiškų laisvių tradicija.
Pagal šias taisykles, yra uždrausta miesto paplūdymiuose maudytis tamsiu paros metu. Naktinės maudynės yra neatsiejama klaipėdietiško gyvenimo būdo dalis, nuo tada, kai sovietiniai pasieniečiai nustojo naktimis arti pliažus ir šaudyti į vandenį brendančiuosius. Net šias taisykles rengęs miesto viešosios tvarkos skyriaus vedėjas (LiCS narys) Marius Poimanskis nepaneigė, kad pats tai yra daręs. Visiškai nesuprantu, kodėl maudynes vakare staiga prireikė padaryti administracinės teisės pažeidimu.
Jei nebūtų to gana, tie patys politikai patvirtino ir nuostatą, kad mums draudžiama lipti į bet kokius vandens telkinius, kurie nėra paskelbti paplūdymiais. Tokio barbariško draudimo nebuvo net gūdžiais stalinistiniais laikais. Aš galiu suvokti, kad negalima maudytis prie uosto kanale, galėčiau suprasti, kad negalima maudytis Danės upėje, miesto centre. Sutinku, kad Trinyčių tvenkinyje maudytis būtų kvaila, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl lipti į Trinyčių tvenkinį yra nusikalstama.Visi šitie „nusikaltimai“ šiandien bus baudžiami bauda iki šimto litų. Aš nieko kito negaliu tikėtis iš liberalcentristų – ko norėti iš marginalinės kelis procentus rinkėjų pasitikėjimą pelniusios partijos. Tačiau kas gali pasakyti, kodėl į Klaipėdietiškos laisvės traciją kojas nusivalė liberalų sąjūdis?

Lakštingala negali nečiulbėti

Dėl kompiuterinės technikos gedimų negalėjau išspausdinti savo kalbos, skirtos Klaipėdos miesto mero ataskaitai įvertinti. Neturiu kalbos teksto, o ir įrašas iš oficialaus savivaldybės posėdžių įrašo archyvo. Kokybė tikrai nepavydėtina. Vis vien linkiu malonaus pasiklausymo
Galiu pasakyti tik tiek, kad mano kalboje minimų argumentų meras R.Taraškevičius nesugebėjo nuginčyti. Vienintelis jo mestas komentaras buvo "Lakštingala negali nečiulbėti". Ačiū, gerbiamas mere, už komplimentą!

Mano komentaras miesto taryboje apie mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaitą.

Dar ne pagal išgales II

Praėjusiame rašinyje apatariau mūsų miesto biudeto mažinimo ypatumus, kuriuos mūsų lauks artimiausiame miesto tarybos posėdyje. Šiandien išdėstysiu savo poziciją dėl kito biudeto mažinimo baubo t.y. uostamiesčio biudetinių įstaigų ir savivaldybės administracijos darbuotojų išėjimo kelių savaičių trukmės „solidarumo atostogų“.
Artimiausiame posėdyje 4,9% bus sumažintas savivaldybės administracijos atlyginimų fondas. Socialinių įstaigų darbo užmokesčio fondas mažės kukliau – vos 2,9%. Kultūros įstaigos atlyginimų fondo mažinimas panašės į socialinių įstaigų, o švietimo įstaigoms atlyginimų mažinimas bus arčiau admisntracijos darbuotojų atlyginimų rodiklio.
Bent jau mano nuomone šis darbo užmokesčiui skirtų pinigų mažinimas, privalo paskatinti įstaigų vadovus, atidžiau peržiūrėti savo įstaigos etatų sąrašus. Labai gaila, bet dauguma įstaigų vadovų, šios problemos nesupranta ir darbo užmokesčio mažinimą, ketina spręsti savo darbuotojus išleisdami kelių savaičių trukmės nemokamų „solidarumo atostogų“. „Solidarumo atostogos“ yra pavojingos tuo, kad jos neskatina problemų sprendimo. Ekonominis sunkmetis aišku baigsis, tačiau į galobalinės ekonomikos pakilimo fazę mūsų miesto viešasis sektorius ateis su prieštvanines organizacine struktūra ir brežneviniais darbo organizavimo principais.
Labai gaila, kad per septynerius ekonominio klestėjimo metus, mes taip begėdiškai išvaistėme klaipėdiečių mums suneštus pinigus ir už juos nesugebėjome klaipėdiečiams suteikti aukščiausios kokybės paslaugų.
Suprantu, kad bedarbystė šiandien yra didelė, tačiau tikrai galvoju, kad daug humaniškiau būtų iš darbo paleisti kelis procentus darbuotojų, negu versti atostogauti visus biudžetininkus - daugumai kurių beviltiškai tiksi procentai už paimtas paskolas. Galų gale dauguma darbuotojų yra tėvai, o vaikų juk nemokamų atostogų neišleisime.
Šis atlyginimų fondo mažinimas bus esamos valdžios lyderystės išbandymas. Ar užteks merui, administracijos direktoriaus valios priimti sunkius bet būtinus sprendimus? Ar užteks valios miestą priversti gyventi pagal išgales?

Dar ne pagal išgales

Po neilgos pertraukėlės, susijusios su kompiuterių gedimu, grįžau į eterį, norėdamas pasidalintis savo mintimis apie numatomą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto mažinimą. Prieš porą mėnesių Seimas priėmė patikslintą valstytybės ir savivaldybės biudžetą, pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo savo išlaidas sumažinti maždaug 15 milijonų litų.
Klaipėdos miesto meras tam reikalui buvo sudaręs darbo grupę, kuri turėjo numatyti biudžeto mažinimo kryptis. Pirmadienį darbo grupės nariams buvo pateiktas pirminis variantas, kaip atrodytų sumažintas savivaldybės biudžetas. Jį peržiūrėjęs galiu pasakyti, kad tai geras žingsnis į priekį, tačiau labai labai tolimo kelio pradžia.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad dalis planuotų darbų, bus perkelta į kitas finansavimo eilutes, taigi iš vieno švarkelio kišenės, bus perkelti į kito šarko kišenę. Taip nutiko beveik vienam milijonui litų, kurie buvo numatyti arenos projektavimui. Vietoje savivaldybės biudžeto, darbus apmokėsime iš tam reikalui paimtos paskolos. Toks pats likimas laukia ir miesto fontanų – 35 tūkstančius biudžete sutaupysime, tačiau fontanų išlaikymą pavesime KRATC-ui, kuris gyvena iš tų pačių piliečių mokamos šiukšlių rinkliavos. Savivaldybė taip pat iki minimumo sumažino lėšas mokyklų kapitaliniam remontui, tačiau tikisi gauti daugiau pinigų iš vyriausybės. Du šimtus tūkstančių litų savivaldybė galvoja sutaupyti, nemokėdama už dabar atliekamą administracijos funkcijų auditą. Auditas jau padarytas, o jo vykdytojams ketinama mokėti laimėjus ES paramos konkursą.
Dalis sprendimų turės taip vadinamas „socialines pasekmes“ t.y. bus atsisakyta tam tikrų savivaldybės vykdomų programų. Pirmieji, kas pajaus būsimą tapymą, bus Vaiteliuose sodus turintys asmenys. Autobuso maršrutas į Vaitelius nebeteks visuomeninio būtinumo statuso ir reisų kiekis bus sumažintas arba pabranginti bilietai.
Savivaldybė taip pat dėl taupymo atsisakys kelių svarbių, tačiau esamomis sąlygomis nebūtinų darbų: neketiname mokėti už Smiltynės detalųjį planą, vidinės miškotvarkos projektą, altenatyvaus transporto galimybių studiją, korupcijos žemėlapį, savivaldybės kultūros paveldo vertimo dokumentacijos rengimą.
Dėl pakitusių ekonominių sąlygų teks pasispausti V.Čepinskio kolektyvui „Camerata Klaipėda“, turizmo informacijos centrui, Kalėdinių renginių organizatoriams, benamių gyvūnų gaudytojams, Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboms ir keistomis akcijomis pagarsėjusiam Visuomenės sveikatos biurui.
Skaudžiai kentės ir visų savivaldybės įstaigų atlyginimų fondas. Dėl šių pinigėlių turėtų užvirti politinės aistros, kurios turėtų parodyti ar mūsų miesto merui ir administracijos direktoriui užteks ryžto imtis ilgalaikių reformų, ar miestas ir toliau mukdysis vietoje.Apie batalijas susijusias su atlyginimų reforma, parašysiu kitą kartą. Šiandien, vertindamas, pateiktus siūlymus galiu pasakyti, kad tai yra solidus žingsnis į priekį. Ar ryšimės judėti toliau parodys laikas.