Kelias į niekur

Praėjusią savaitę keli įtakingi Britanijos politiniai strategai ir komunikacijų konsultantai paragino premjerą G.Browną atsisakyti „neskoningos, neveiksmingos ir beviltiškos, klasių kovą akcentuojančios, priešrinkiminės kampanijos taktikos. Manoma, kad parlamentui baigiant 5 metų trukmės kadenciją, premjeras vis dažniau tokiu būdu puldinės savo politinius oponentus.
Per 12 valdymo metų britų visuomenei leiboristai yra truputį pabodę ir britai nori permainų. Permainas šioje šalyje simbolizuoja 44 metų opozicijos lyderis Davidas Cameronas. Per penkerius metus jis stipriai pakeitė konservatorių partiją, į aktyvesnę partinę veiklą įtraukdamas daugiau moterų ar tautinių bendrijų atstovų. Pati partija perdėliojo savo tečeristines nuostatas ir vis stipriau stumia leiboristus iš politinių debatų vidurio lauko. Cameronas lenkia premjerą savo iškalba, komandos disciplina, humoru ir kitomis, parlamento lyderiui reikalingomis, asmeninėmis savybėmis.
Konservatoriai kaltina G.Browną nekontroliavus NT burbulo, nesirūpinant pramonės plėtra, vis didesniu mokesčių sistemos komplikavimu, neadekvačiu reagavimu į ekonominę krizę, nesutvarkytais viešaisiais finansais, besaikėmis socialinėmis pašalpomis paikinant visuomenę.
Greičiausiai nematydamas kitos išeities premjeras ima konstruoti ir platinti žinią, kad D.Cameronas yra privačioje mokykloje besimokęs turčius, kurio politika bus naudinga tik tokiems patiems Etono koledžo absolventams. Mokslo sistema Britanijoje yra stipriai klasinė. Turtingųjų tėvų vaikai mokosi privačiose mokyklose. Mokslas juose kainuoja apvalią sumą. Net ir turint tokią sumą, į privačią mokyklą bus sunku patekti, jei joje nesimokė vaiko tėvai. Privačios mokyklos atestatas suteikia privalumų stojant į geriausius universitetus, kas suteikia tolesnių privalumų gaunant gerus darbo pasiūlymus. Konservatorių lyderis, dauguma tos partijos šašėlinio kabineto narių, parlamentarų yra tokių privačių mokyklų auklėtiniai. G.Brownas bando sužaisti visuomenės pavydo korta.
Būtent dėl socialinės nesantaikos kurstymo rinkimų analitikai ir paragino premjerą atsisakyti tokios retorikos. Kelis T.Blairo ministrus konsultavęs Polas Ričardsas (Paul Richards), tokią priešrinkiminę retoriką pavadino “neveiksminga, desperatiška ir neskoninga”. Jo manymu šita taktika nepadės pritraukti rinkėjų. Baisiausia, kad ši taktika gali nepataisomai sugadinti iniciatyvą ir veržlumą palaikančios leiboristų partijos įvaizdį”- premjero triuškinimą užbaigė P. Ričardsas
Buvęs konservatorių partijos strategas Charles Lewington pritaria kolegai iš kitos barikadų pusės, pridėdamas, kad tokia politika yra beprasmiška. Patys leiboristų ministrai savo tarpe turi pakankamai privačių mokyklų absolventų. Ch.Lewington taip pat pastebi, kad net ir baigę puikias vidurines mokyklas ir būdami pasakiškai turtingi, konservatorių šešėlinio kabineto nariai yra savo turtus labiau užsidirbę, nei tiesiog juos paveldėję. “Pažiūrėkime į sėkmingas kampanijas pasaulyje: Clintonas, Obama, Blairas. Jie kalbėjo apie galimybes, apie siekimus, jie norėjo sutelkti žmones bendram darbui. Ir tikrai nepuolė savo oponentų dėl to į kokias mokyklas juos nuvedė tėvai, kai jiems buvo 12 metų“.
Buvau priverstas padaryti didžiulį pasažą į Britanijos politiką. Man pikta, kai šiandien visuomenėje kurstoma socialinė įtampa. R.Paksas manė, kad yra dvi Lietuvos: viena sėkmės Lietuva, kita jo Lietuva. Keista, bet dauguma politikierių, lopatologų ir kitų ekspertų galvoja, kad Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Keista, bet taip galvoja ir dalis konservatorių. Mano Lietuva yra sekmės Lietuva. Nemanau, kad Pakso Lietuvą reikia sunaikinti. Pirmoji Lietuva visada laimi. Mūsų jau pakankamai daug. Mes jau stiprūs. Ir būsime dar stipresni, kai nebijosime savęs. Kai nebijosime pasakyti, kad esame sėkmės ir kūrybos žmonės. Kai nebijosime pasakyti, kad mes, o ne Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Kai pasakysime, kad be mūsų – kelias į niekur.