Daugiabučių kiemai. Misija įmanoma

Ilgus metus Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemai atrodė kaip Augėjo arklidės. Visos partijos, 2007-aisiais kandidatavusios į savivaldybės tarybą, žadėjo būti tais herakliais, kurie tas arklides iškuops.

Kaip kritiškai bevertinčiau šiandieninę miesto valdžią, galiu pasakyti, kad tam tikri darbai šiuo klausimu yra padaryti. Tačiau jokie daugiabučių namų sutvarkymo klausimai nepajudės į priekį tol, kol visoje Klaipėdoje nebus parengti ir patvirtinti senųjų daugiabučių kvartalų detalieji planai. Nėra kvartalinių detaliųjų planų, nebus žaliųjų plotų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.

Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, buvo patvirtintas tik vienas toks kvartalinis detalusis planas. Kaip tik toje vietoje, kur gyvenu. Teritorijoje tarp Šilutės pl., Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos prospekto. Dar vienas kvartalinis detalusis planas buvo rengiamas. Šiandien daugiau nei 2/3 Klaipėdos miesto daugiabučių namų kvartalų jau turi pradėtus rengti arba derinimo stadijoje esančius detaliuosius planus.

Spalio mėnesį vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo pritarta tarybos sprendimui iš ES fondų pasiimti 300 tūkstančių litų ir pradėti daugiabučių kvartalų planavimo procedūras jau visoje Klaipėdoje.

2007 metais teiravausi savivaldybės tarnautojų, kiek kainuotų pradėti įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus. Konkrečiu atveju – daugiabučių namų kiemuose praplėsti mašinų stovėjimo aikšteles. To meto kainomis mašinų stovėjimo vietų praplėtimas viename kvartale būtų kainavęs apie 50 milijonų litų. Net tais laikais tai būtų didelė kaina. Šiandien statybos darbų kainos atpigo, tačiau sumenko savivaldybės biudžeto įplaukos. Ratas vis vien užsidarė.

Artėjant savivaldos rinkimams daug politikų seks pasakas apie tai, kaip jie sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles ir „bus organizuojamos ekskursijos iš kitų miestų, kad visi galėtų įsitikinti, kaip gerai Klaipėdoje tvarkomi daugiabučių namų kiemai“. Tokią atvykstamojo turizmo formą 2006 metais žadėjo viena šiuo metu uostamiestyje valdžioje esanti partija.

Aš esu įsitikinęs, kad proveržio šitoje srityje nebus, kol vietoje tiesos politikai seks rinkėjams pasakas. Tiesa yra sunki ir skausminga, bet ji išlaisvina. Mes nesutvarkysime (ir nepradėsime tvarkyti) daugiabučių namų kiemų tol, kol galvosime, kad tai turime daryti iš vargano savivaldybės biudžeto.

Norint daugiabučių kiemuose daugiau komforto, padarę ten detaliuosius planus, turėsime sukurti įrankius, kaip leisti žmonėms, norintiems susitvarkyti gerovę, tai padaryti patiems. Negalime kaltinti jų, kad nededa savo pinigų į automobilių stovėjimo vietų plėtrą, jei po to, įdėjusiems pinigus, nebus užtikrinta teisė rezervuoti stovėjimo vietą.

Kaip tai padaryti, yra kelios galimybės. Savivaldybė galėtų įrengti vietas ir jas parduoti aukcione. Galima būtų naujosiose automobilių statymo vietose stovėjimą apmokestinti. Galima aukciono būdu parduoti teisę privačiai bendrovei įrengti automobilio stovėjimo vietas, o po to leisti jas parduoti arba rinkti už tai mokestį. Galima dar kitaip pasiūlyti aplinkinių namų gyventojams rezervuoti teisę statyti automobilį konkrečioje vietoje, paliekant teisę jam pačiam tą stovėjimo vietą įsirengti.

Galima pykti ant manęs, kad naujas automobilių stovėjimo aikšteles galės įsirengti tik tie, kurie turės pinigų. Šiuo atveju reikėtų paklausti ir kitaip: ar teisinga būtų tai, kad mano automobilio stovėjimo aikštelė būtų įrengta už dviratininko mokamus mokesčius? Be to, geriau žmonėms duoti galimybę susitvarkyti savo gerovę, nei palikti situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. Savivaldybė negali būti šuo ant šieno. Pati nedaryti nieko ir neleisti daryti to norintiems. Jei mes, politikai, nustosime meluoti sau ir klaipėdiečiams, galėsime pasakyti: misija įmanoma!