Mieste nėra teatro, o mes statome areną

Penktadienį mūsų miesto tarybos posėdyje buvo tvirtinamos miesto biudžetinių įstaigų veiklos ataskaitos. Taip jau supuolė, kad dauguma miesto biudžetinių įstaigų atsiskaitė šį mėnesį ir jų ataskaitas klausėme specialiame komiteto posėdyje. Ataskaitos eilinį kartą pademonstravo, kad mūsų miesto socialinė sistema laikosi ant griūties ribos.
Mūsų miesto kultūros įstaigos laikosi iš bėdos, nes juos nuolatos prižiūrėjo budri socialinio departamento direktorės N.Laužikienės akis. Joms bent užteko pinigų einamojo remonto darbams. Savo ruožtu kultūros darbuotojai yra aiškiai „sustatyti į savo lentynėles“ ir tik vienintelė „prestižinė“ miesto koncertų salė gali reikalauti sau išskirtinio dėmesio. Tačiau šios įstaigos vadovei šis išskirtinis dėmesys netrukto teikti vidutinį produktą, kuris įdomus yra tik salės direktorei ir siauram ratui. Kitos kultūros įstaigos, net ir gavusios mažesnį finansavimą, žino, kad neturi teisės reikalauti daugiau.
Apie padėtį miesto socialinėse įstaigose jau esu kalbėjęs ne kartą. Niekas iš esmės nepasikeitė. Įstaigas palieka apie 30 procentų socialinių darbuotojų, kurie negali dirbti tokiomis blogomis sąlygomis. Aišku tik viena, kad dėl biudžeto politikos ypatybių jos bent turi sutvarkytą infrastruktūrą.
Mūsų miesto sportas yra visiško posūnio vietoje. Mokyklų sporto salės yra užrakintos, dėl praėjusią kadenciją įvykdyto saliamoniško sprendimo, mokyklų saugą atiduoti privačioms bendrovėms. Sargų nebeliko, mokyklų vakaruškų ir sporto varžybų taip pat.
„Neprestižnių sporto šakų atstovai skundžiasi, kaip sunku į jų sekcijas prisikviesti sportuoti jaunuolių, o ir jų sveikata pradeda nebeblizgėti. Problemos norinčių sportuoti nejaučia tik krepšininkai. Jie tik bijo, kad nuo kamuolių keliamos vibracijos gali sugriūti 1972 metais pastatyta ir nuo to laiko neremontuota sporto salė.
Apie futbolininkų, rankininkų, dviratininkų darbo sąlygas reikia tik pasvajoti. Jų sąlygų gerinimu bus galima užsiimti tik 2012 metais, kai baigsime statyti areną. Mero komanda savo rinkiminiuose lankstukuose gyrėsi, kad pastatys dar du baseinus. Realybė yra tokia, kad 12 metų jau neveikia Paryžiaus komunos gatvėje esantis plaukimo baseinas ir tuoj gali sugriūti Daukanto gatvėje esantis Gintaro sporto baseinas. Apie tai, kad neįmanoma laimėti pergalių neturint 50 metrų plaukimo baseino, manau nereikia ir aiškinti. Iš visų sportininkų labiausiai džiaugiasi Žalgirio rūmų direktorius, nes jo pastatą kapitališkai suremontavo dar prieš tai kai valdančiųjų fantazijose uždainavo kranai didžiosios arenos statybai.
Kai apie situaciją šiose sferose papasakojau vienai gerai pažįstamai, ji taikliai pastebėjo: Mieste nėra nei vieno teatro, o mes statome areną.