Tikrasis paksoidų veidas

Šiandien „žinių radijuje“ pasirodė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos užsakytos reklamos, kuriose partija sau būdingu agresyviu stiliumi ginasi, nuo Vilniaus vicemerui E.Lementauskui metamų kaltinimų korupcija. Tose reklamose metamas šešėlis kažkokiems mistiniams konservatorių kurmiams, kurie bėgo skųstis partijos lyderiui A.Kubiliui, bet juos vis tiek pasieks Tvarkos ir teisingumo ranka.
Šioje istorijoje paksoidai elgėsi taip, kaip buvo įpratę elgtis Prezidento apkaltos metu: painioja sąvokas, kalba metaforomis, visus kaltina politiniu susidorojimu. Tą puikiai įrodo, kad ir „kurmio“ įvedimas. Specialiųjų tarnybų žargonu „kurimiu“ yra vadinamas agentas, kuris infiltruojamas į kitos valstybės žvalgybas ar kitas struktūras ir ten sąžiningai darbuojasi, kyla karjeros laiptais, nepalaiko ryšio su savo žvalgyba, kol pastaroji nenusprendžia jo suaktyvinti.
Kokiu Kurmiu galėjo būti konservatorius V.Urbonavičius, kuriam buvo pasiūlytas kyšis už perbėgimą į kitą stovyklą? Prieš pradėdami kalbėti su V.Urbonavičiumi, jie žinojo, kad jis yra TS narys, todėl bet kokie pasakyti žodžiai galėjo būti panaudoti prieš juos. Kaip tenka girdėti iš spaudos, tą V.Urbonavičius puikiai padarė. Šiuo atveju V.Urbonavičius imitavo nusikalstamos veiklos modelį ir atliko paprasčiausią slaptojo agento vaidmenį, kuris su jokiomis kurmių sąvokomis neturi nieko bendro.
Tvarkos ir teisingumo bandymai papirkti V.Urbonavičių rodo, kaip paksoidai yra apsvaigę nuo valdžios siekimo, kad savo pirkimo taikiniu pasirinko Vidą. Jį puikiai pažįstu, todėl vien pažiūrėjęs jam į veidą galiu garantuoti, kad už pinigus jis partijos niekada nekeis.
Korupcija egzistuoja visose valstybėse ir visose partijose. Niekas nėra šventi. Nesame šventi ir mes, konservatoriai, ką puikiai įrodo V.Balučio atvejis. Tačiau mūsų partija nuo paksoidų skiriasi tuo, kad Pakso atveju korupcija yra šios partijos strateginis tikslas, uždaviniai ir taktika. Dauguma asmenų, kuriems STT pastaruoju metu pareiškė įtarimus, pasitraukė iš politinių partijų, tarybos narių, tik ne E.Lementauskas. Jis ir toliau liko R.Pakso bendražygiu.
Aš nepažinojau Balučio asmeniškai ir nežinau kaip elgčiausi, jei korupcija būtų apkaltintas mano artimas partijos bičiulis, su kuriuo ne kartą esame „kad ir darę gramą“. Greičiausiai žmogiškai jį palaikysiu, tačiau raginsiu jį pasitraukti iš partijos valdančiųjų struktūrų, nes vienas žmogus negali kenkti visai partijai. Aš raginčiau tokį žmogų pasitraukti patį, nes jei partija jį laikė tada, kai jis buvo geras, partija negali jo atsižadėti tada, kai jis atsidūrė už grotų
Kaip tik E.Lementausko atveju „paksoidai“ rodo savo tikrąjį veidą: kaltina visus, neatsiriboja nuo savo partiečio ir neragina jo tai padaryti pačiam. E.Lementauskas galvoja, kad nieko blogo nepadarė, o žmonės yra kvailiai, todėl R.Paksu patikės dar kartą. Jau trečią. Mūsų laikymas kvailiais taip pat yra partijos „tvarka ir teisingumas“ vizitinė kortelė