Tam, kad kasmet visiems Lietuvos pedagogams atlyginimus pakeltumėme po 20 procentų, mūsų skylėtame valstybės biudžete, per keturis metus, reikia rasti apie 2 milijardus litų. Mūsų partija ilgai ir sunkiai laužo galvas kaip šį įsipareigojimą įvykdyti.
Viena bėda yra tame, kad niekas nenori kelti mokesčių. Atvirkščiai, mokesčių tarifas tik mažėja. Šiandien dienraštis „Verslo žinios“ pateikė protingą išvadą, jos kritikavo Vyriausybės dosniai dalijamus laisvadienius.
Kuo, kuo, bet darboholiku manęs nepavadinsi ir nuo darbo mirti tikrai neketinu. Aš esu už tai, kad Joninės būtų laisva diena. Tai nepaprastai gerai mūsų turizmo sektoriui. Tuo pačiu metu, niekaip nesuprantu, kodėl būtina perkėlinėti darbo dienas, jei šventinės dienos sutampa su išeiginėmis. Šioje istorijoje yra keisčiausias „Velykų“ šventės kompensavimas. Šventės, kuri ir yra numatyta švęsti būtent sekmadienį. Ir Nepriklausomybės priešaušryje antroji Velykų diena buvo numatyta tam, kad spėtumėme grįžti iš giminių lankymo. Kam reikalinga dar viena šventinė diena?
Pasiėmęs 2008 ųjų metų kalendorių pastebėjau, kad per metus dėl „švenčių kompensavimo“, mes gausime apie penkis papildomus laisvadienius. Vienas laisvadienis mūsų valstybės biudžetui nesuteikia 100 milijonų litų pajamų, o tai yra būtent tiek, kiek jų trūksta mokytojų algoms pakelti.
Dėl vieno laisvadienio mes nepagaminame prekių už 500 milijonų litų. Dauguma iš mūsų, kurių algos priklauso nuo išdirbio, dėl švenčių gaus mažesnes algas. Šios dienos yra naudingos tik valstybės tarnautojams, kurie gauna fiksuotas algas.
Dažniausiai per tokias šventes aš ir dauguma kitų lietuvių dirba. Tačiau kvailiausia yra tai, kad vieni dirba tada, kai kiti ne ir negalėdami dirbti normaliai iš pykčio vakare paprasčiausiai pasigeria.
Šiandien, kai mes aimanuojame, kad mūsų atlyginimai yra maži, visuomet prisiminkime tas papildomas penkias dienas. Jos yra mūsų papildoma alga. Pinigų mes turime net per daug.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
Ponas Kęstuti, ar ne per drąsiai čia užsimojote į laisvadienius. Aš esu beveik sąžiningas valstybės tarnautojas, ariu nuo 8.30~17 val., jei įskaičiuosime 4 kavos pertraukėles ir 1 pietų pertrauką. Negi aš nenusipelnau vienos papildomos nedarbo dienos kartą į 2 mėnesius? Aš beveik dirbu už beveik algą. Nenuvertinkit mūsų, neišdeks - laisvos dienos mums būtinos ir nepanaikinamos. Nepakenktų dar kelios.
Ne veltui gerb. Prezidentas taip skubiai pasirašė priimto įstatymo pataisas - jis puikiai supranta tautos poreikius.
Mus vienija ne tik alus ir pergalės , bet ir laisvadieniai!
pons Kestutis yra pakliuves i kapitalizmo zabangas. Zmonems reikia pramogu ir zaidimu, o po to darbo. As manau, kad laisvadieniai kaip tik yra skirti apmastymams (prie butelio, bendruomenineje dvasioje) kaip skatinti Lietuvos ekonomikos augima, pletoti smulku ir vidutini versla, kokias pajamas gali duoti Lietuvos gyventojams seselines ekonomikos pletojimas ir pan. Mokescius reikia mazinti vienareiksmiskai, ypac alkoholiui, nes jeigu butu sumazintas akcizas zmones per sventes galetu daugiau suvartoti alkoholio, o tai labai pagyvintu valstybes ekonomika. Vienu zodziu viskas cia susije. Laisvalaikis yra ilgalaike valstybes strategija. Zmonems, kurie nori dirbti ilgaisiais savaitgaliais galetu buti organizuojamos ivairios visuomenines talkos, kad isvengtu psichologinio diskomforto. O ziurint filosofiskai, tobulejimo pagrindine varomoji jega - tingejimas, virstantis i prasmingus apmastymus ir vedantis i nacionaline pazanga.
Rašyti komentarą