Kai durnius pradeda melstis

Liaudyje yra gajus posakis, kad išmokius durnių melstis, jis būtinai pramuš sau galvą. Mes Klaipėdos miesto valdininkus išmokėme rengti tarybos sprendimus, dabar patys sau pramušinėjame galvą. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje buvo teikiamas sprendimo projektas „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jo perdavimo biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai“. Šiuo sprendimu mes iš vyriausybės perėmėme 56 vnt. maišelių (medvilninių) knygoms, kurių vieneto kaina 3,65 Lt (su PVM), bendra įsigijimo kaina 204,40 Lt (su PVM).
Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka rengė projektą, kuriuo skatino skaitymą. Tuos maišelius padalino savivaldybių bibliotekoms, idant jos šiuos maišelius išdalintų savo skaitytojams.Maišeliai buvo išdalinti, dabar juos reikia buhalteriškai „apdoroti“. Maišeliai yra turtas trumpalaikis, greitai sunaudojamas, todėl užteko surašyti nurašymo aktą, kuriame trys žmonės galėjo surašyti, kad maišeliai išdalinti ir tiek žinių.
Tačiau mūsuose Vilniuje yra pakankamai daug kvailių, kurie norėjo parengti vyriausybės nutarimą, o mūsų savivaldybėse yra dar daugiau kvailių, kurie tuoj puolė šį nutarimą rengti. Mūsų miesto savivaldybė nesugeba susiskaičiuoti kiek turi turto, neturi laiko kiekvieną turto vienetą užregistruoti registrų centre. Tačiau tai netrukdo savivaldybės turto skyriui geras kelias dienas lakstyti po savivaldybės koridorius tam, kad būtų priimtas 204 litų vertės turtas.
Šį nutarimą rengė turto skyrius, vizavo juristai, kalbos tvarkytoja, raštvedybos specialistas. Po to šį sprendimą užtvirtino turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas, profilinio departamento vadovas. Tada sprendimo projektas gulė ant administracijos direktoriaus stalo, kuris parengtą nutarimą nešė miesto merui. Šis liepė juos apsvarstyti profiliniam komitetui, kuris rinkosi ir rimtu veidu buvo priverstas šį klausimą „išžiūrėti“.
Iš pradžių galvojau, kad turto skyrius nežinojo, kad šis turtas yra trumpalaikis. Žinojo, nes taip nutarime ir parašė – trumpalaikį turtą. Man nelenda į galvą joks kitas paaiškinimas: biblioteka panorėjo apsidrausti ir paprašė mūsų padaryti kvailystę, o mes nieko negalvodami įsibėgėję trenkėme galvą į sieną...