Vykdome darbo žmonių priesakus.

Klaipėdos miesto valdžia įvykdė paskutinius darbo žmonių deputatų priesakus, kuriuos buvo nubraukusi, laikinai įsišaknijus Landsbergio diktatūra.
Kaip manote kodėl miesto meras taip pyko, kai buvo siūloma pakeisti vietą naujai planuojamai krepšinio arenai. Meras siuto kaip įnirtęs bulius ir kartojo, kad mirsęs, bet arenos iš Baltijos prospekto nepatrauksiąs. Visą šitą kilnų mero pykti, užsitraukėme todėl, kad taip miesto meras užbaigia dar a.a. Klaipėdos m. Vykdomojo komiteto pirmininko A.Žalio „pradėtus darbus“. Būtent A.Žalys ir buvo numatęs (ir pradėjęs) statyti naują krepšinio areną. Kad gyvenimas per dvidešimt metų truputį pasikeitė, mūsų meras kažkaip nepagalvojo.
Prieš dvi savaites mūsų miesto taryba nusprendė paimti 20 milijonų litų paskolą ir išasfaltuoti Rimkų gyvenvietės gatves. Rimkai žinoma nusipelnė asfalto, nes vis dar tebėra kaimas, nors mieste gyvena jau daugiau nei 10 metų.
Šioje istorijoje gražiausiai atrodo Rimkų gyvenvietės pakraštyje einanti Kraštinė gatvė, kurios ilgis apie kilometras. Ši gatvė tiesiama į laukuose esančius privačius sklypus, kurie net nėra paimti visuomenės reikmėms. Šis kelias eis per lauko viduryje telkšančią pelkę ir pasibaigs taip kaip prasidėjo, - viduryje lauko.
Ši „gatvė“ bus tiesiama remiantis darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo V.Greičiūno pasirašytu užsakymu, kuriame buvo numatyta Rimkuose statyti individualių namų kvartalą.
Tai, kad per 20 metų atsirado privati žemės nuosavybė, tai, kad Rimkų patrauklumą numušė šalia išdygusios (bet nieko neteršiančios) chemijos gamyklos, mūsų miesto „stretegai“ pamiršo pagalvoti.
Šios „Potiomkino“ gatvės vertė yra daugiau nei du milijonai litų. Maždaug tiek pinigų reikia, kad mūsų namų kiemuose šiemet būtų užlygintos visos duobės. Duobių šiemet niekas nelygins. 1988 darbo žmonėms duoti priesakai yra svarbiau.