Mano kolega Palangoje Pranas Žeimys savo internetiniame tinklaraštyje pakėlė skandalingą faktą apie tai, kad Klaipėdos apskrities viršininkas ketina parduoti paskutinę Palangoje buvusią vaikų poilsio stovyklą.
Prisiminkime, kad Klaipėdoje buvo parduotos beveik visos buvusiosios pionierių stovyklos. Šiose vietose tuoj išdygs kotedžai ir SPA centrai, o mūsų vaikai jūrą matys per televizorių.
Jūsų dėmesiui siūlau pilną kolegos P.Žeimio tekstą.
"Kai STT agentai kratė liberalų demokratų atstovų Vilniuje namus ir darbo kabinetus, mūsų pajūrio vadovaujančias pareigas užimantys vertelgos iš naujo griebėsi senos aferos. Palangos žiniasklaida paskelbė skandalingą faktą, kad Klaipėdos apskrities viršininkas ketina parduoti „Kunigiškių“ vaikų stovyklą, esančią ant pačio jūros kranto. Tai yra paskutinė vaikų poilsio stovykla Palangoje.
Ši stovykla man yra brangi, nes būdamas meru, dėl jos jau teko susigrumti su visagaliu A.Brazausko vyriausybės kancleriu. 2002 lapkričio mėnesį gavau informaciją, kad vaikų stovyklą Kunigiškėse ketinama parduoti. Tokią iniciatyvą aršiai protegavo tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė V.Lukošienė, beja pati „susisukusi savo lizdą“ buvusioje vaikų poilsio stovykloje Giruliuose. Virš jos šiam spektakliui dirigavo tuometinis vyriausybės kancleris A.Z.Kaminskas.
Tuo metu valdžiusieji dar nebuvo visiškai praradę paskutiniųjų sąžinės likučių, todėl po surengtos spaudos konferencijos ir mano kreipimosi į apylinkės teismą, kompromisas buvo rastas ir dalis stovyklos teritorijos buvo perduota Palangos miesto savivaldybei. Ši stovyklavietė neteikė SPA paslaugų ir nebuvo keturių žvaigždučių klasės. Ši stovykla už kuklią kainą suteikė visos Lietuvos vaikams galimybę, bent savaitę pabūti prie jūros.
Artėjant rinkimams, kažkam vėl parūpo minėta stovykla. Teisingiau pasakius jos žemės sklypas. 2002 metais mano įtarimus, esą kažkam rūpi stovyklos teritorija, apskrities klerkai vadino nesąmonėmis. Šiandien Klaipėdos apskrities viršininkas atviru tekstu teigia, kad vaikų stovyklos šioje vietoje nebeliks. Už parduotą stovyklą „ nauja stovykla bus statoma kitoje vietoje, žinoma toliau nuo jūros“.
Tai yra visiškas melas. Jokios stovyklos niekada nebebus. Šiandien Palangoje apie tūkstantį žmonių vis dar laukia, kol jiems bus grąžinta žemė. Palangoje paprasčiausiai nebus laisvos valstybinės žemės. Už žemės grąžinimą atsakingas Klaipėdos apskrities viršininkas situaciją privalo žinoti, todėl tokiais pareiškimais jis visus mus laiko kvailiais.Keista, bet šiomis kalbomis patikėjo mūsų miesto valdžia. Tarybos posėdžio metu, mano kolegos užklausė vicemero R.Garolio apie stovyklos likimą. Vicemeras pakartojo tuos pačius apskrities viršininko argumentus: „stovykla nugyventa, ją reikia parduoti ir už gautus pinigus pastatyti naują stovyklą kur nors toliau nuo jūros“. Mano komandoje dirbę vicemerai net pakelti naktį žinodavo kiek palangiškių laukia eilėje atsiimti žemės. Netikiu, kad situacijos su žeme šiandieninis vicemeras nežino.
Klaipėdoje viena po kitos buvo parduotos vaikų poilsio stovyklos, kurios tuoj pat pavirto prabangių apartamentų ir uždarų kotedžų miesteliais. Blogai, kad dėl trupinio aukso, mes aukojame savo vaikų ateitį. Blogai, kai mūsų apskrities valdžia iš visos Lietuvos vaikų vagia jūrą. Blogai, kai miesto valdžia šitas vagystes dengia. Šiandien mes privalome būti budrūs – tokiais tempais „privatizuojant“ greitai mūsų valdžia parduos Birutės kalną ir Gintaro muziejų.“
Mano papildomi komentarai nereikalingi
2008-04-30
2008-04-28
Savaitgalis
Po ilgai trukusių darbinių savaitgalių, pagaliau išpuolė laisvesnės dienos. Matyt buvau labai nusipelnęs, nes išpuolę „nedarbiniai savaitgaliai“ buvo kaip niekada šilti ir saulėti. Verčiantys tikėti, kad pagaliau atėjo vasara.
Mano šeštadienis prasidėjo talka „Smeltės“ individualių namų bendruomenėje, kuriame kartu su dviem Tėvynės sąjungos kandidatais į Seimo narius Pranu Žeimiu ir Evaldu Jurkevičiumi, padedant keliasdešimčiai „Smeltės bendruomenės“ kaimynų Karinių jūrų pajėgų kariškių, savo „smogiamąją delegaciją“ atsiuntusio „Klaipėdos terminalo kolektyvo, per kelias valandas apėjome visą kvartą. Šiukšlių buvo labai mažai, todėl talka labiau priminė ne sunkų darbą, o malonią rytinę mankštą.
Šeštadienio popietę pratęsiau su draugais iškylaudamas gamtoje, savo kolektyviniame sode. Kol vyrai ant žarijų kepė mėsą, o moterys pjaustydamos užkandą dar visaip kaip vaikėsi po veją lakstančius vaikus. Man tuo tarpu teko užsiimti „šeimininko pareigomis“ ir bendrauti su metus manęs nemačiusiais sodo kaimynais. Bendravimas daugeliu atveju sukosi apie politiką. Žmonės manęs klausinėjo ar nepavargau, kaip einasi „ten valdžioje“, klausinėjo apie asmeninius ir politinius planus. Mano žvilgsnis matyt tiek atbuko nuo tarybos posėdžių salės ir būstinės, kad džiugu buvo matyti kiekvieną besikalantį daigelį ir inkiluose čiulbančius varnėnus.
Sekmadienio pavakarę, paskambinęs draugas, išsitempė mane pasivažinėti dviračiais. Dviratį buvau įsigijęs kažkur prieš keturis metus, norėdamas numesti svorio. Kaip dažnai būna, gerais norais pragaras grįstas. Po kelių nesėkmingų bandymų, nuolatinio dusulio, dviratis sėkmingai atgulė į rūsį.
Šiandien su džiugesiu galiu konstatuoti, kad mano sportinė forma tikrai nėra bloga. Atstumą nuo savo namų (Baltijos pr.) iki Simonaitytės gatvės, naujuoju dviračių taku, įveikėme beveik maksimaliu greičiu, per gana trumpą laiką. Kelionė atgal palei Taikos prospektą, buvo ne ką sunkesnė, nors ir pūtės priešinis vėjas.
Kelionės dviračiu irgi neapsiėjo be politikos - tiesa mažos, municipališkai ūkinės. Savo pastebėjimus apie tai, kaip Klaipėda yra dviračiams draugiškas miestas, dar aprašysiu. Šitas lengvas „apšilimas“ manyje išjudino didelį norą į darbą palėkti dviračiu. Suvokiu, kad visada to padaryti nepavyks. Reikės spręsti, kaip į darbą pasiimti kostiumą. Ir dar keletą smulkesnių problemų.
Galų gale šis aktyvus ir sportiškas savaitgalis, sunkiu akmeniu prislėgė mano sąžinę primindamas, mano sau duotą pažadą bent kartą per savaitę nueiti į sporto klubą. Tebūnie tai mano pasižadėjimas gegužės mėnesiui, kurio vykdymą kontroliuos šio dienoraščio skaitytojai. Visi tie, kurie ketina pradėti aktyviai sportuoti, man pavydėkite ir darykite išvadas. Visiems kurie sportuoja – iki susitikimo klubuose, aikštelėse ir dviračių takuose!
Mano šeštadienis prasidėjo talka „Smeltės“ individualių namų bendruomenėje, kuriame kartu su dviem Tėvynės sąjungos kandidatais į Seimo narius Pranu Žeimiu ir Evaldu Jurkevičiumi, padedant keliasdešimčiai „Smeltės bendruomenės“ kaimynų Karinių jūrų pajėgų kariškių, savo „smogiamąją delegaciją“ atsiuntusio „Klaipėdos terminalo kolektyvo, per kelias valandas apėjome visą kvartą. Šiukšlių buvo labai mažai, todėl talka labiau priminė ne sunkų darbą, o malonią rytinę mankštą.
Šeštadienio popietę pratęsiau su draugais iškylaudamas gamtoje, savo kolektyviniame sode. Kol vyrai ant žarijų kepė mėsą, o moterys pjaustydamos užkandą dar visaip kaip vaikėsi po veją lakstančius vaikus. Man tuo tarpu teko užsiimti „šeimininko pareigomis“ ir bendrauti su metus manęs nemačiusiais sodo kaimynais. Bendravimas daugeliu atveju sukosi apie politiką. Žmonės manęs klausinėjo ar nepavargau, kaip einasi „ten valdžioje“, klausinėjo apie asmeninius ir politinius planus. Mano žvilgsnis matyt tiek atbuko nuo tarybos posėdžių salės ir būstinės, kad džiugu buvo matyti kiekvieną besikalantį daigelį ir inkiluose čiulbančius varnėnus.
Sekmadienio pavakarę, paskambinęs draugas, išsitempė mane pasivažinėti dviračiais. Dviratį buvau įsigijęs kažkur prieš keturis metus, norėdamas numesti svorio. Kaip dažnai būna, gerais norais pragaras grįstas. Po kelių nesėkmingų bandymų, nuolatinio dusulio, dviratis sėkmingai atgulė į rūsį.
Šiandien su džiugesiu galiu konstatuoti, kad mano sportinė forma tikrai nėra bloga. Atstumą nuo savo namų (Baltijos pr.) iki Simonaitytės gatvės, naujuoju dviračių taku, įveikėme beveik maksimaliu greičiu, per gana trumpą laiką. Kelionė atgal palei Taikos prospektą, buvo ne ką sunkesnė, nors ir pūtės priešinis vėjas.
Kelionės dviračiu irgi neapsiėjo be politikos - tiesa mažos, municipališkai ūkinės. Savo pastebėjimus apie tai, kaip Klaipėda yra dviračiams draugiškas miestas, dar aprašysiu. Šitas lengvas „apšilimas“ manyje išjudino didelį norą į darbą palėkti dviračiu. Suvokiu, kad visada to padaryti nepavyks. Reikės spręsti, kaip į darbą pasiimti kostiumą. Ir dar keletą smulkesnių problemų.
Galų gale šis aktyvus ir sportiškas savaitgalis, sunkiu akmeniu prislėgė mano sąžinę primindamas, mano sau duotą pažadą bent kartą per savaitę nueiti į sporto klubą. Tebūnie tai mano pasižadėjimas gegužės mėnesiui, kurio vykdymą kontroliuos šio dienoraščio skaitytojai. Visi tie, kurie ketina pradėti aktyviai sportuoti, man pavydėkite ir darykite išvadas. Visiems kurie sportuoja – iki susitikimo klubuose, aikštelėse ir dviračių takuose!
2008-04-26
Tikrasis paksoidų veidas
Šiandien „žinių radijuje“ pasirodė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos užsakytos reklamos, kuriose partija sau būdingu agresyviu stiliumi ginasi, nuo Vilniaus vicemerui E.Lementauskui metamų kaltinimų korupcija. Tose reklamose metamas šešėlis kažkokiems mistiniams konservatorių kurmiams, kurie bėgo skųstis partijos lyderiui A.Kubiliui, bet juos vis tiek pasieks Tvarkos ir teisingumo ranka.
Šioje istorijoje paksoidai elgėsi taip, kaip buvo įpratę elgtis Prezidento apkaltos metu: painioja sąvokas, kalba metaforomis, visus kaltina politiniu susidorojimu. Tą puikiai įrodo, kad ir „kurmio“ įvedimas. Specialiųjų tarnybų žargonu „kurimiu“ yra vadinamas agentas, kuris infiltruojamas į kitos valstybės žvalgybas ar kitas struktūras ir ten sąžiningai darbuojasi, kyla karjeros laiptais, nepalaiko ryšio su savo žvalgyba, kol pastaroji nenusprendžia jo suaktyvinti.
Kokiu Kurmiu galėjo būti konservatorius V.Urbonavičius, kuriam buvo pasiūlytas kyšis už perbėgimą į kitą stovyklą? Prieš pradėdami kalbėti su V.Urbonavičiumi, jie žinojo, kad jis yra TS narys, todėl bet kokie pasakyti žodžiai galėjo būti panaudoti prieš juos. Kaip tenka girdėti iš spaudos, tą V.Urbonavičius puikiai padarė. Šiuo atveju V.Urbonavičius imitavo nusikalstamos veiklos modelį ir atliko paprasčiausią slaptojo agento vaidmenį, kuris su jokiomis kurmių sąvokomis neturi nieko bendro.
Tvarkos ir teisingumo bandymai papirkti V.Urbonavičių rodo, kaip paksoidai yra apsvaigę nuo valdžios siekimo, kad savo pirkimo taikiniu pasirinko Vidą. Jį puikiai pažįstu, todėl vien pažiūrėjęs jam į veidą galiu garantuoti, kad už pinigus jis partijos niekada nekeis.
Korupcija egzistuoja visose valstybėse ir visose partijose. Niekas nėra šventi. Nesame šventi ir mes, konservatoriai, ką puikiai įrodo V.Balučio atvejis. Tačiau mūsų partija nuo paksoidų skiriasi tuo, kad Pakso atveju korupcija yra šios partijos strateginis tikslas, uždaviniai ir taktika. Dauguma asmenų, kuriems STT pastaruoju metu pareiškė įtarimus, pasitraukė iš politinių partijų, tarybos narių, tik ne E.Lementauskas. Jis ir toliau liko R.Pakso bendražygiu.
Aš nepažinojau Balučio asmeniškai ir nežinau kaip elgčiausi, jei korupcija būtų apkaltintas mano artimas partijos bičiulis, su kuriuo ne kartą esame „kad ir darę gramą“. Greičiausiai žmogiškai jį palaikysiu, tačiau raginsiu jį pasitraukti iš partijos valdančiųjų struktūrų, nes vienas žmogus negali kenkti visai partijai. Aš raginčiau tokį žmogų pasitraukti patį, nes jei partija jį laikė tada, kai jis buvo geras, partija negali jo atsižadėti tada, kai jis atsidūrė už grotų
Kaip tik E.Lementausko atveju „paksoidai“ rodo savo tikrąjį veidą: kaltina visus, neatsiriboja nuo savo partiečio ir neragina jo tai padaryti pačiam. E.Lementauskas galvoja, kad nieko blogo nepadarė, o žmonės yra kvailiai, todėl R.Paksu patikės dar kartą. Jau trečią. Mūsų laikymas kvailiais taip pat yra partijos „tvarka ir teisingumas“ vizitinė kortelė
Šioje istorijoje paksoidai elgėsi taip, kaip buvo įpratę elgtis Prezidento apkaltos metu: painioja sąvokas, kalba metaforomis, visus kaltina politiniu susidorojimu. Tą puikiai įrodo, kad ir „kurmio“ įvedimas. Specialiųjų tarnybų žargonu „kurimiu“ yra vadinamas agentas, kuris infiltruojamas į kitos valstybės žvalgybas ar kitas struktūras ir ten sąžiningai darbuojasi, kyla karjeros laiptais, nepalaiko ryšio su savo žvalgyba, kol pastaroji nenusprendžia jo suaktyvinti.
Kokiu Kurmiu galėjo būti konservatorius V.Urbonavičius, kuriam buvo pasiūlytas kyšis už perbėgimą į kitą stovyklą? Prieš pradėdami kalbėti su V.Urbonavičiumi, jie žinojo, kad jis yra TS narys, todėl bet kokie pasakyti žodžiai galėjo būti panaudoti prieš juos. Kaip tenka girdėti iš spaudos, tą V.Urbonavičius puikiai padarė. Šiuo atveju V.Urbonavičius imitavo nusikalstamos veiklos modelį ir atliko paprasčiausią slaptojo agento vaidmenį, kuris su jokiomis kurmių sąvokomis neturi nieko bendro.
Tvarkos ir teisingumo bandymai papirkti V.Urbonavičių rodo, kaip paksoidai yra apsvaigę nuo valdžios siekimo, kad savo pirkimo taikiniu pasirinko Vidą. Jį puikiai pažįstu, todėl vien pažiūrėjęs jam į veidą galiu garantuoti, kad už pinigus jis partijos niekada nekeis.
Korupcija egzistuoja visose valstybėse ir visose partijose. Niekas nėra šventi. Nesame šventi ir mes, konservatoriai, ką puikiai įrodo V.Balučio atvejis. Tačiau mūsų partija nuo paksoidų skiriasi tuo, kad Pakso atveju korupcija yra šios partijos strateginis tikslas, uždaviniai ir taktika. Dauguma asmenų, kuriems STT pastaruoju metu pareiškė įtarimus, pasitraukė iš politinių partijų, tarybos narių, tik ne E.Lementauskas. Jis ir toliau liko R.Pakso bendražygiu.
Aš nepažinojau Balučio asmeniškai ir nežinau kaip elgčiausi, jei korupcija būtų apkaltintas mano artimas partijos bičiulis, su kuriuo ne kartą esame „kad ir darę gramą“. Greičiausiai žmogiškai jį palaikysiu, tačiau raginsiu jį pasitraukti iš partijos valdančiųjų struktūrų, nes vienas žmogus negali kenkti visai partijai. Aš raginčiau tokį žmogų pasitraukti patį, nes jei partija jį laikė tada, kai jis buvo geras, partija negali jo atsižadėti tada, kai jis atsidūrė už grotų
Kaip tik E.Lementausko atveju „paksoidai“ rodo savo tikrąjį veidą: kaltina visus, neatsiriboja nuo savo partiečio ir neragina jo tai padaryti pačiam. E.Lementauskas galvoja, kad nieko blogo nepadarė, o žmonės yra kvailiai, todėl R.Paksu patikės dar kartą. Jau trečią. Mūsų laikymas kvailiais taip pat yra partijos „tvarka ir teisingumas“ vizitinė kortelė
2008-04-24
Šlovė Pacevičiui,
Naujasis STT vadas Ž Pacevičius demonstruoja nepavydėtiną drąsą ir profesionalumą. Tik jam atėjus dirbti viena po kitos buvo atliktos kratos svarbiausiose Lietuvos savivaldybėse. Kratos ir areštai sekė tose savivaldybėse, kuriose klesti statybų verslas. Pirmiausia kliuvo Trakams, po to Kaunui, dabar STT erelis siaučia virš Vilniaus savivaldybės.
Kol kas STT erelis savo žvilgsnį yra nukreipęs į rytinę Lietuvos dalį, tačiau vargu bau ar mūsų kraštus jie turėtų aplenkti. Tūrbūt ne paslaptis, kad statybiniu požiūriu svarbiausios vakarų Lietuvos savivaldybės yra Klaipėda, Palanga ir Neringa.
STT Kauno apskrities viršininko pavaduotoją „stebėjo“ net keturis metus. Žinoma aš tikiuosi, kad Klaipėdą ši nelaimė aplenks. Ir visiškai nesuprantu, kodėl šiandien vykusiame tarybos posėdyje miesto meras R.Taraškevičius buvo labai jau prislėgtas.
Kol kas STT erelis savo žvilgsnį yra nukreipęs į rytinę Lietuvos dalį, tačiau vargu bau ar mūsų kraštus jie turėtų aplenkti. Tūrbūt ne paslaptis, kad statybiniu požiūriu svarbiausios vakarų Lietuvos savivaldybės yra Klaipėda, Palanga ir Neringa.
STT Kauno apskrities viršininko pavaduotoją „stebėjo“ net keturis metus. Žinoma aš tikiuosi, kad Klaipėdą ši nelaimė aplenks. Ir visiškai nesuprantu, kodėl šiandien vykusiame tarybos posėdyje miesto meras R.Taraškevičius buvo labai jau prislėgtas.
2008-04-22
Lūžio taškas
Mūsų valstybės šiuo metu išgyveno lūžio tašką. Maždaug tokį, kaip mes išgyvenome 1998. Tada rungėsi dvi srovės: vienos manė kurti nacionalistiniais pagrindais organizuotą bet jau Europietišką Lietuvą. Kiti siūlė su Europa nežaisti, geriau orientuotis į seniai patikrintą, mažesnės prekių kokybės tačiau daug talpesnę Rusijos rinką.
1999 rusofiliškoji ekonominė bazė „gavo per dantis“, dauguma įmonių bankrutavo, valstybė buvo priversta karpyti socialines garantijas, o mes visi su didžiuliu dėmesiu skaitydavome laikraščių pranešimus apie tai, kad viena ar kita įmonė pardavė kokią nors baldų partiją kokiai nors ES valstybei.
Įstojus Lietuvai į ES dar pasirodydavo kokių nors pagraudenimų, esą dėl blogo elgesio Maskva gali supykti, tačiau galutinai šį mitą išsklaidė didysis valstybininkas Antanas Valionis, kuris R.Pakso skandalo metu vieną po kito išsiuntė Rusijos diplomatus. Visi praradome iliuzijas, kad Rusija yra kitokia, kad kažkuo pasikeitė.
Būtent tuo laiku prasidėjo naujas „vidaus rinkos kilimo“ etapas, kuris pats sau formavo ir politinę sistemą. Valstybininkas Valionis ir valstybininkas Januška išsiuntinėjo rusų diplomatus ne todėl, kad degė meile Lietuvai, bet todėl, kad gynė savo „darželį“. Šitame A.Valionio ir A.Januškos darželyje gyvena 3,5 milijono žmonių. O nuo bet kokių pašalinių įtakų jis turi būti atribotas. „darželio savininkai“ gyveno iš masinės privatizacijos, ekonominio (butų statybos burbulo) reketo ir prekybos politine galia.
Šiandien Lietuva yra krizėje. Mes viską privatizavome, beveik paskirstėme ES paramą, ir butų rinkos burbulas pradėjo bliukšti. Mūsų darželio savininkams gali pritrūksta pinigų. Todėl ir graiboma viskas, kas galima: viešosios pirtys, parkai ir žalieji plotai. Deja viskas jau parduota. Dabar privalo ateiti laikas kūrimui.
Šiam savo rašiniu uždėsiu etiketę „Rotušė“, nors kalbėjau apie valstybės reikalus. Pabandykite atspėti kodėl...
1999 rusofiliškoji ekonominė bazė „gavo per dantis“, dauguma įmonių bankrutavo, valstybė buvo priversta karpyti socialines garantijas, o mes visi su didžiuliu dėmesiu skaitydavome laikraščių pranešimus apie tai, kad viena ar kita įmonė pardavė kokią nors baldų partiją kokiai nors ES valstybei.
Įstojus Lietuvai į ES dar pasirodydavo kokių nors pagraudenimų, esą dėl blogo elgesio Maskva gali supykti, tačiau galutinai šį mitą išsklaidė didysis valstybininkas Antanas Valionis, kuris R.Pakso skandalo metu vieną po kito išsiuntė Rusijos diplomatus. Visi praradome iliuzijas, kad Rusija yra kitokia, kad kažkuo pasikeitė.
Būtent tuo laiku prasidėjo naujas „vidaus rinkos kilimo“ etapas, kuris pats sau formavo ir politinę sistemą. Valstybininkas Valionis ir valstybininkas Januška išsiuntinėjo rusų diplomatus ne todėl, kad degė meile Lietuvai, bet todėl, kad gynė savo „darželį“. Šitame A.Valionio ir A.Januškos darželyje gyvena 3,5 milijono žmonių. O nuo bet kokių pašalinių įtakų jis turi būti atribotas. „darželio savininkai“ gyveno iš masinės privatizacijos, ekonominio (butų statybos burbulo) reketo ir prekybos politine galia.
Šiandien Lietuva yra krizėje. Mes viską privatizavome, beveik paskirstėme ES paramą, ir butų rinkos burbulas pradėjo bliukšti. Mūsų darželio savininkams gali pritrūksta pinigų. Todėl ir graiboma viskas, kas galima: viešosios pirtys, parkai ir žalieji plotai. Deja viskas jau parduota. Dabar privalo ateiti laikas kūrimui.
Šiam savo rašiniu uždėsiu etiketę „Rotušė“, nors kalbėjau apie valstybės reikalus. Pabandykite atspėti kodėl...
2008-04-19
Mieste nėra teatro, o mes statome areną
Penktadienį mūsų miesto tarybos posėdyje buvo tvirtinamos miesto biudžetinių įstaigų veiklos ataskaitos. Taip jau supuolė, kad dauguma miesto biudžetinių įstaigų atsiskaitė šį mėnesį ir jų ataskaitas klausėme specialiame komiteto posėdyje. Ataskaitos eilinį kartą pademonstravo, kad mūsų miesto socialinė sistema laikosi ant griūties ribos.
Mūsų miesto kultūros įstaigos laikosi iš bėdos, nes juos nuolatos prižiūrėjo budri socialinio departamento direktorės N.Laužikienės akis. Joms bent užteko pinigų einamojo remonto darbams. Savo ruožtu kultūros darbuotojai yra aiškiai „sustatyti į savo lentynėles“ ir tik vienintelė „prestižinė“ miesto koncertų salė gali reikalauti sau išskirtinio dėmesio. Tačiau šios įstaigos vadovei šis išskirtinis dėmesys netrukto teikti vidutinį produktą, kuris įdomus yra tik salės direktorei ir siauram ratui. Kitos kultūros įstaigos, net ir gavusios mažesnį finansavimą, žino, kad neturi teisės reikalauti daugiau.
Apie padėtį miesto socialinėse įstaigose jau esu kalbėjęs ne kartą. Niekas iš esmės nepasikeitė. Įstaigas palieka apie 30 procentų socialinių darbuotojų, kurie negali dirbti tokiomis blogomis sąlygomis. Aišku tik viena, kad dėl biudžeto politikos ypatybių jos bent turi sutvarkytą infrastruktūrą.
Mūsų miesto sportas yra visiško posūnio vietoje. Mokyklų sporto salės yra užrakintos, dėl praėjusią kadenciją įvykdyto saliamoniško sprendimo, mokyklų saugą atiduoti privačioms bendrovėms. Sargų nebeliko, mokyklų vakaruškų ir sporto varžybų taip pat.
„Neprestižnių sporto šakų atstovai skundžiasi, kaip sunku į jų sekcijas prisikviesti sportuoti jaunuolių, o ir jų sveikata pradeda nebeblizgėti. Problemos norinčių sportuoti nejaučia tik krepšininkai. Jie tik bijo, kad nuo kamuolių keliamos vibracijos gali sugriūti 1972 metais pastatyta ir nuo to laiko neremontuota sporto salė.
Apie futbolininkų, rankininkų, dviratininkų darbo sąlygas reikia tik pasvajoti. Jų sąlygų gerinimu bus galima užsiimti tik 2012 metais, kai baigsime statyti areną. Mero komanda savo rinkiminiuose lankstukuose gyrėsi, kad pastatys dar du baseinus. Realybė yra tokia, kad 12 metų jau neveikia Paryžiaus komunos gatvėje esantis plaukimo baseinas ir tuoj gali sugriūti Daukanto gatvėje esantis Gintaro sporto baseinas. Apie tai, kad neįmanoma laimėti pergalių neturint 50 metrų plaukimo baseino, manau nereikia ir aiškinti. Iš visų sportininkų labiausiai džiaugiasi Žalgirio rūmų direktorius, nes jo pastatą kapitališkai suremontavo dar prieš tai kai valdančiųjų fantazijose uždainavo kranai didžiosios arenos statybai.
Kai apie situaciją šiose sferose papasakojau vienai gerai pažįstamai, ji taikliai pastebėjo: Mieste nėra nei vieno teatro, o mes statome areną.
Mūsų miesto kultūros įstaigos laikosi iš bėdos, nes juos nuolatos prižiūrėjo budri socialinio departamento direktorės N.Laužikienės akis. Joms bent užteko pinigų einamojo remonto darbams. Savo ruožtu kultūros darbuotojai yra aiškiai „sustatyti į savo lentynėles“ ir tik vienintelė „prestižinė“ miesto koncertų salė gali reikalauti sau išskirtinio dėmesio. Tačiau šios įstaigos vadovei šis išskirtinis dėmesys netrukto teikti vidutinį produktą, kuris įdomus yra tik salės direktorei ir siauram ratui. Kitos kultūros įstaigos, net ir gavusios mažesnį finansavimą, žino, kad neturi teisės reikalauti daugiau.
Apie padėtį miesto socialinėse įstaigose jau esu kalbėjęs ne kartą. Niekas iš esmės nepasikeitė. Įstaigas palieka apie 30 procentų socialinių darbuotojų, kurie negali dirbti tokiomis blogomis sąlygomis. Aišku tik viena, kad dėl biudžeto politikos ypatybių jos bent turi sutvarkytą infrastruktūrą.
Mūsų miesto sportas yra visiško posūnio vietoje. Mokyklų sporto salės yra užrakintos, dėl praėjusią kadenciją įvykdyto saliamoniško sprendimo, mokyklų saugą atiduoti privačioms bendrovėms. Sargų nebeliko, mokyklų vakaruškų ir sporto varžybų taip pat.
„Neprestižnių sporto šakų atstovai skundžiasi, kaip sunku į jų sekcijas prisikviesti sportuoti jaunuolių, o ir jų sveikata pradeda nebeblizgėti. Problemos norinčių sportuoti nejaučia tik krepšininkai. Jie tik bijo, kad nuo kamuolių keliamos vibracijos gali sugriūti 1972 metais pastatyta ir nuo to laiko neremontuota sporto salė.
Apie futbolininkų, rankininkų, dviratininkų darbo sąlygas reikia tik pasvajoti. Jų sąlygų gerinimu bus galima užsiimti tik 2012 metais, kai baigsime statyti areną. Mero komanda savo rinkiminiuose lankstukuose gyrėsi, kad pastatys dar du baseinus. Realybė yra tokia, kad 12 metų jau neveikia Paryžiaus komunos gatvėje esantis plaukimo baseinas ir tuoj gali sugriūti Daukanto gatvėje esantis Gintaro sporto baseinas. Apie tai, kad neįmanoma laimėti pergalių neturint 50 metrų plaukimo baseino, manau nereikia ir aiškinti. Iš visų sportininkų labiausiai džiaugiasi Žalgirio rūmų direktorius, nes jo pastatą kapitališkai suremontavo dar prieš tai kai valdančiųjų fantazijose uždainavo kranai didžiosios arenos statybai.
Kai apie situaciją šiose sferose papasakojau vienai gerai pažįstamai, ji taikliai pastebėjo: Mieste nėra nei vieno teatro, o mes statome areną.
2008-04-15
Intruduction
Kęstutis Gabšys (born 31 May, 1978) is a Lithunian and Klaipėda city politician. He belongs to new generation of politician’s, who has very weak relation with soviet system.Gabšys has been involved in politics since ten years old. He campaigned for Sąjūdis movement candidate MS Zita Šličytė in first semi-free election in Soviet Union.When he become an adult person he joined Homeland union (Lithuanian conservatives) and Young conservative League (JKL). After year he received various positions in Homeland union Klaipėda branch.He was enlisted to conservatives candidate list in local elections at 2000, but ended in defeat. As well he was defeated in 2002 municipal election.During interim period between municipal elections he worked for various conservatives candidates in parliamentary elections, specializing in campaign management, public speaking and communication.In 2005 he joined a team with Naglis Puteikis, newly elected chairman of local conservatives and together they started a conservative rebuilding project in Klaipėda.Kęstutis Gabšys worked as campaign manager and spokesman for local conservative branch.During municipal elections in 2007 he was elected to Klaipėda city council.EducationIn 1996 Kęstutis Gabšys graduated M.Mažvydas secondary school in Klaipėda. After secondary school he entered a Klaipėda university and received B.A. degree in political science. During studies he decided to acquire new profession and he joined Klaipėda Agriculture College. After 4 years of external studies he received a degree in accounting and finance.In period between 2000 and 2002 he studied in Klaipėda University and received M.A. degree in Political theory.Political agendaIn city council Kęstutis is advocating for reforms in city administration, strong law enforcement ir local public life.Kęstutis Gabšys belongs to Roman Catholic ChurchHobbies and interestsKęstutis is interested in Western and Lithuanian classical literature and computers. He belongs to “bloger” community and consults people and corporations in internet communication
2008-04-14
Vykdome darbo žmonių priesakus.
Klaipėdos miesto valdžia įvykdė paskutinius darbo žmonių deputatų priesakus, kuriuos buvo nubraukusi, laikinai įsišaknijus Landsbergio diktatūra.
Kaip manote kodėl miesto meras taip pyko, kai buvo siūloma pakeisti vietą naujai planuojamai krepšinio arenai. Meras siuto kaip įnirtęs bulius ir kartojo, kad mirsęs, bet arenos iš Baltijos prospekto nepatrauksiąs. Visą šitą kilnų mero pykti, užsitraukėme todėl, kad taip miesto meras užbaigia dar a.a. Klaipėdos m. Vykdomojo komiteto pirmininko A.Žalio „pradėtus darbus“. Būtent A.Žalys ir buvo numatęs (ir pradėjęs) statyti naują krepšinio areną. Kad gyvenimas per dvidešimt metų truputį pasikeitė, mūsų meras kažkaip nepagalvojo.
Prieš dvi savaites mūsų miesto taryba nusprendė paimti 20 milijonų litų paskolą ir išasfaltuoti Rimkų gyvenvietės gatves. Rimkai žinoma nusipelnė asfalto, nes vis dar tebėra kaimas, nors mieste gyvena jau daugiau nei 10 metų.
Šioje istorijoje gražiausiai atrodo Rimkų gyvenvietės pakraštyje einanti Kraštinė gatvė, kurios ilgis apie kilometras. Ši gatvė tiesiama į laukuose esančius privačius sklypus, kurie net nėra paimti visuomenės reikmėms. Šis kelias eis per lauko viduryje telkšančią pelkę ir pasibaigs taip kaip prasidėjo, - viduryje lauko.
Ši „gatvė“ bus tiesiama remiantis darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo V.Greičiūno pasirašytu užsakymu, kuriame buvo numatyta Rimkuose statyti individualių namų kvartalą.
Tai, kad per 20 metų atsirado privati žemės nuosavybė, tai, kad Rimkų patrauklumą numušė šalia išdygusios (bet nieko neteršiančios) chemijos gamyklos, mūsų miesto „stretegai“ pamiršo pagalvoti.
Šios „Potiomkino“ gatvės vertė yra daugiau nei du milijonai litų. Maždaug tiek pinigų reikia, kad mūsų namų kiemuose šiemet būtų užlygintos visos duobės. Duobių šiemet niekas nelygins. 1988 darbo žmonėms duoti priesakai yra svarbiau.
Kaip manote kodėl miesto meras taip pyko, kai buvo siūloma pakeisti vietą naujai planuojamai krepšinio arenai. Meras siuto kaip įnirtęs bulius ir kartojo, kad mirsęs, bet arenos iš Baltijos prospekto nepatrauksiąs. Visą šitą kilnų mero pykti, užsitraukėme todėl, kad taip miesto meras užbaigia dar a.a. Klaipėdos m. Vykdomojo komiteto pirmininko A.Žalio „pradėtus darbus“. Būtent A.Žalys ir buvo numatęs (ir pradėjęs) statyti naują krepšinio areną. Kad gyvenimas per dvidešimt metų truputį pasikeitė, mūsų meras kažkaip nepagalvojo.
Prieš dvi savaites mūsų miesto taryba nusprendė paimti 20 milijonų litų paskolą ir išasfaltuoti Rimkų gyvenvietės gatves. Rimkai žinoma nusipelnė asfalto, nes vis dar tebėra kaimas, nors mieste gyvena jau daugiau nei 10 metų.
Šioje istorijoje gražiausiai atrodo Rimkų gyvenvietės pakraštyje einanti Kraštinė gatvė, kurios ilgis apie kilometras. Ši gatvė tiesiama į laukuose esančius privačius sklypus, kurie net nėra paimti visuomenės reikmėms. Šis kelias eis per lauko viduryje telkšančią pelkę ir pasibaigs taip kaip prasidėjo, - viduryje lauko.
Ši „gatvė“ bus tiesiama remiantis darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo V.Greičiūno pasirašytu užsakymu, kuriame buvo numatyta Rimkuose statyti individualių namų kvartalą.
Tai, kad per 20 metų atsirado privati žemės nuosavybė, tai, kad Rimkų patrauklumą numušė šalia išdygusios (bet nieko neteršiančios) chemijos gamyklos, mūsų miesto „stretegai“ pamiršo pagalvoti.
Šios „Potiomkino“ gatvės vertė yra daugiau nei du milijonai litų. Maždaug tiek pinigų reikia, kad mūsų namų kiemuose šiemet būtų užlygintos visos duobės. Duobių šiemet niekas nelygins. 1988 darbo žmonėms duoti priesakai yra svarbiau.
2008-04-11
Kaip mums prasimanyti pinigų?
Tam, kad kasmet visiems Lietuvos pedagogams atlyginimus pakeltumėme po 20 procentų, mūsų skylėtame valstybės biudžete, per keturis metus, reikia rasti apie 2 milijardus litų. Mūsų partija ilgai ir sunkiai laužo galvas kaip šį įsipareigojimą įvykdyti.
Viena bėda yra tame, kad niekas nenori kelti mokesčių. Atvirkščiai, mokesčių tarifas tik mažėja. Šiandien dienraštis „Verslo žinios“ pateikė protingą išvadą, jos kritikavo Vyriausybės dosniai dalijamus laisvadienius.
Kuo, kuo, bet darboholiku manęs nepavadinsi ir nuo darbo mirti tikrai neketinu. Aš esu už tai, kad Joninės būtų laisva diena. Tai nepaprastai gerai mūsų turizmo sektoriui. Tuo pačiu metu, niekaip nesuprantu, kodėl būtina perkėlinėti darbo dienas, jei šventinės dienos sutampa su išeiginėmis. Šioje istorijoje yra keisčiausias „Velykų“ šventės kompensavimas. Šventės, kuri ir yra numatyta švęsti būtent sekmadienį. Ir Nepriklausomybės priešaušryje antroji Velykų diena buvo numatyta tam, kad spėtumėme grįžti iš giminių lankymo. Kam reikalinga dar viena šventinė diena?
Pasiėmęs 2008 ųjų metų kalendorių pastebėjau, kad per metus dėl „švenčių kompensavimo“, mes gausime apie penkis papildomus laisvadienius. Vienas laisvadienis mūsų valstybės biudžetui nesuteikia 100 milijonų litų pajamų, o tai yra būtent tiek, kiek jų trūksta mokytojų algoms pakelti.
Dėl vieno laisvadienio mes nepagaminame prekių už 500 milijonų litų. Dauguma iš mūsų, kurių algos priklauso nuo išdirbio, dėl švenčių gaus mažesnes algas. Šios dienos yra naudingos tik valstybės tarnautojams, kurie gauna fiksuotas algas.
Dažniausiai per tokias šventes aš ir dauguma kitų lietuvių dirba. Tačiau kvailiausia yra tai, kad vieni dirba tada, kai kiti ne ir negalėdami dirbti normaliai iš pykčio vakare paprasčiausiai pasigeria.
Šiandien, kai mes aimanuojame, kad mūsų atlyginimai yra maži, visuomet prisiminkime tas papildomas penkias dienas. Jos yra mūsų papildoma alga. Pinigų mes turime net per daug.
Viena bėda yra tame, kad niekas nenori kelti mokesčių. Atvirkščiai, mokesčių tarifas tik mažėja. Šiandien dienraštis „Verslo žinios“ pateikė protingą išvadą, jos kritikavo Vyriausybės dosniai dalijamus laisvadienius.
Kuo, kuo, bet darboholiku manęs nepavadinsi ir nuo darbo mirti tikrai neketinu. Aš esu už tai, kad Joninės būtų laisva diena. Tai nepaprastai gerai mūsų turizmo sektoriui. Tuo pačiu metu, niekaip nesuprantu, kodėl būtina perkėlinėti darbo dienas, jei šventinės dienos sutampa su išeiginėmis. Šioje istorijoje yra keisčiausias „Velykų“ šventės kompensavimas. Šventės, kuri ir yra numatyta švęsti būtent sekmadienį. Ir Nepriklausomybės priešaušryje antroji Velykų diena buvo numatyta tam, kad spėtumėme grįžti iš giminių lankymo. Kam reikalinga dar viena šventinė diena?
Pasiėmęs 2008 ųjų metų kalendorių pastebėjau, kad per metus dėl „švenčių kompensavimo“, mes gausime apie penkis papildomus laisvadienius. Vienas laisvadienis mūsų valstybės biudžetui nesuteikia 100 milijonų litų pajamų, o tai yra būtent tiek, kiek jų trūksta mokytojų algoms pakelti.
Dėl vieno laisvadienio mes nepagaminame prekių už 500 milijonų litų. Dauguma iš mūsų, kurių algos priklauso nuo išdirbio, dėl švenčių gaus mažesnes algas. Šios dienos yra naudingos tik valstybės tarnautojams, kurie gauna fiksuotas algas.
Dažniausiai per tokias šventes aš ir dauguma kitų lietuvių dirba. Tačiau kvailiausia yra tai, kad vieni dirba tada, kai kiti ne ir negalėdami dirbti normaliai iš pykčio vakare paprasčiausiai pasigeria.
Šiandien, kai mes aimanuojame, kad mūsų atlyginimai yra maži, visuomet prisiminkime tas papildomas penkias dienas. Jos yra mūsų papildoma alga. Pinigų mes turime net per daug.
2008-04-09
Kai durnius pradeda melstis
Liaudyje yra gajus posakis, kad išmokius durnių melstis, jis būtinai pramuš sau galvą. Mes Klaipėdos miesto valdininkus išmokėme rengti tarybos sprendimus, dabar patys sau pramušinėjame galvą. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje buvo teikiamas sprendimo projektas „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ir jo perdavimo biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai“. Šiuo sprendimu mes iš vyriausybės perėmėme 56 vnt. maišelių (medvilninių) knygoms, kurių vieneto kaina 3,65 Lt (su PVM), bendra įsigijimo kaina 204,40 Lt (su PVM).
Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka rengė projektą, kuriuo skatino skaitymą. Tuos maišelius padalino savivaldybių bibliotekoms, idant jos šiuos maišelius išdalintų savo skaitytojams.Maišeliai buvo išdalinti, dabar juos reikia buhalteriškai „apdoroti“. Maišeliai yra turtas trumpalaikis, greitai sunaudojamas, todėl užteko surašyti nurašymo aktą, kuriame trys žmonės galėjo surašyti, kad maišeliai išdalinti ir tiek žinių.
Tačiau mūsuose Vilniuje yra pakankamai daug kvailių, kurie norėjo parengti vyriausybės nutarimą, o mūsų savivaldybėse yra dar daugiau kvailių, kurie tuoj puolė šį nutarimą rengti. Mūsų miesto savivaldybė nesugeba susiskaičiuoti kiek turi turto, neturi laiko kiekvieną turto vienetą užregistruoti registrų centre. Tačiau tai netrukdo savivaldybės turto skyriui geras kelias dienas lakstyti po savivaldybės koridorius tam, kad būtų priimtas 204 litų vertės turtas.
Šį nutarimą rengė turto skyrius, vizavo juristai, kalbos tvarkytoja, raštvedybos specialistas. Po to šį sprendimą užtvirtino turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas, profilinio departamento vadovas. Tada sprendimo projektas gulė ant administracijos direktoriaus stalo, kuris parengtą nutarimą nešė miesto merui. Šis liepė juos apsvarstyti profiliniam komitetui, kuris rinkosi ir rimtu veidu buvo priverstas šį klausimą „išžiūrėti“.
Iš pradžių galvojau, kad turto skyrius nežinojo, kad šis turtas yra trumpalaikis. Žinojo, nes taip nutarime ir parašė – trumpalaikį turtą. Man nelenda į galvą joks kitas paaiškinimas: biblioteka panorėjo apsidrausti ir paprašė mūsų padaryti kvailystę, o mes nieko negalvodami įsibėgėję trenkėme galvą į sieną...
Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka rengė projektą, kuriuo skatino skaitymą. Tuos maišelius padalino savivaldybių bibliotekoms, idant jos šiuos maišelius išdalintų savo skaitytojams.Maišeliai buvo išdalinti, dabar juos reikia buhalteriškai „apdoroti“. Maišeliai yra turtas trumpalaikis, greitai sunaudojamas, todėl užteko surašyti nurašymo aktą, kuriame trys žmonės galėjo surašyti, kad maišeliai išdalinti ir tiek žinių.
Tačiau mūsuose Vilniuje yra pakankamai daug kvailių, kurie norėjo parengti vyriausybės nutarimą, o mūsų savivaldybėse yra dar daugiau kvailių, kurie tuoj puolė šį nutarimą rengti. Mūsų miesto savivaldybė nesugeba susiskaičiuoti kiek turi turto, neturi laiko kiekvieną turto vienetą užregistruoti registrų centre. Tačiau tai netrukdo savivaldybės turto skyriui geras kelias dienas lakstyti po savivaldybės koridorius tam, kad būtų priimtas 204 litų vertės turtas.
Šį nutarimą rengė turto skyrius, vizavo juristai, kalbos tvarkytoja, raštvedybos specialistas. Po to šį sprendimą užtvirtino turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas, profilinio departamento vadovas. Tada sprendimo projektas gulė ant administracijos direktoriaus stalo, kuris parengtą nutarimą nešė miesto merui. Šis liepė juos apsvarstyti profiliniam komitetui, kuris rinkosi ir rimtu veidu buvo priverstas šį klausimą „išžiūrėti“.
Iš pradžių galvojau, kad turto skyrius nežinojo, kad šis turtas yra trumpalaikis. Žinojo, nes taip nutarime ir parašė – trumpalaikį turtą. Man nelenda į galvą joks kitas paaiškinimas: biblioteka panorėjo apsidrausti ir paprašė mūsų padaryti kvailystę, o mes nieko negalvodami įsibėgėję trenkėme galvą į sieną...
2008-04-03
Administracijos direktorius pateikė savo ataskaitas
Aš ilgai skaičiau šią direktoriaus ataskaitą. Skaičiau ją nuo pradžios iki galo, nuo galo iki pradžios. Po to pradėjau skaityti ataskaitą nuo vidurio iki pradžios ir nuo vidurio iki galo. Ginčytis su šia ataskaitą yra tas pats, kas ginčytis su teiginiu, kad administracija pradeda darbą aštuntą valandą.
Administracijos direktorius yra vertingas tiek, kiek sugeba pakilti nuo kasdienės veiklos. Kryptingos veiklos administracijos direktoriaus ataskaitoje aš ir pasigedau. Ataskaitos 27 puslapyje parašyta, kad 2007 metais surašė tik 60 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Įstatymai suteikia galimybę savivaldybės pareigūnams surašyti protokolus pagal 52 ATPK ir 10 savivaldybių tarybų patvirtintų taisyklių. Administracijos direktorius pripažįsta, kad problema egzistuoja, kad ją reikės spręsti, tačiau nepasakė kaip. Ar verta mums buvo priiminėti šias taisykles, jei nesivarginama kontroliuoti šių sprendimų įgyvendinimo
Administracijos direktorius pasakys, kad trūksta specialistų. Tai nėra tinkamas pasiteisinimas, kadangi buvo įvesta dokumentų apskaitos sistema „Avilys“, kuri verčia valstybės tarnautojus dirba dvigubą darbą. Tarnautojai šiandien yra paversti Avilio vergais. Jie turi tas pačias vizas surinkti ant popieriaus ir tas pačias surinkti „Avilyje“.
Klaipėdos miesto savivaldybėje šiandien realiai neveikia vieno langelio principas. Realiai mūsų mieste šešių langelių sistema. Dabar prisidėjo dar vienas – gyventojų deklaravimo langelis.
Administracijos direktoriui sunkiai sekėsi sutelkti savivaldybę bendram darbui, nes niekaip nesugebėjo paaiškinti kaip jam pasisekė organizuoti sąveiką tarp savo pavaduotojų. Iš ataskaitos nematyti kaip sekėsi drausminti nepaklusnius valstybės tarnautojus. Nežinome kiek atleista darbuotojų, kiek pareikšta papeikimų ir t.t. Nejaugi 300 klerkų dirbo be priekaištų?
Aš esu didelis britaniškojo parlamentarizmo šalininkas Ten valstybės vadovai, ministrai yra vertinami pagal tai, kaip jie sugeba pakilti nuo kasdienių reikalų ir rutinos.
Ši ataskaita parodo, kad ponas A.Každailevičius nesugebėjo savivaldybės administracijos nukreipti planinga linkme. Savivaldybės administracijos direktorius tapo beveidžiu administracijos ruporu.
Dėl šios priežasties šiai ataskaitai pritarti negalėsiu.
Administracijos direktorius yra vertingas tiek, kiek sugeba pakilti nuo kasdienės veiklos. Kryptingos veiklos administracijos direktoriaus ataskaitoje aš ir pasigedau. Ataskaitos 27 puslapyje parašyta, kad 2007 metais surašė tik 60 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Įstatymai suteikia galimybę savivaldybės pareigūnams surašyti protokolus pagal 52 ATPK ir 10 savivaldybių tarybų patvirtintų taisyklių. Administracijos direktorius pripažįsta, kad problema egzistuoja, kad ją reikės spręsti, tačiau nepasakė kaip. Ar verta mums buvo priiminėti šias taisykles, jei nesivarginama kontroliuoti šių sprendimų įgyvendinimo
Administracijos direktorius pasakys, kad trūksta specialistų. Tai nėra tinkamas pasiteisinimas, kadangi buvo įvesta dokumentų apskaitos sistema „Avilys“, kuri verčia valstybės tarnautojus dirba dvigubą darbą. Tarnautojai šiandien yra paversti Avilio vergais. Jie turi tas pačias vizas surinkti ant popieriaus ir tas pačias surinkti „Avilyje“.
Klaipėdos miesto savivaldybėje šiandien realiai neveikia vieno langelio principas. Realiai mūsų mieste šešių langelių sistema. Dabar prisidėjo dar vienas – gyventojų deklaravimo langelis.
Administracijos direktoriui sunkiai sekėsi sutelkti savivaldybę bendram darbui, nes niekaip nesugebėjo paaiškinti kaip jam pasisekė organizuoti sąveiką tarp savo pavaduotojų. Iš ataskaitos nematyti kaip sekėsi drausminti nepaklusnius valstybės tarnautojus. Nežinome kiek atleista darbuotojų, kiek pareikšta papeikimų ir t.t. Nejaugi 300 klerkų dirbo be priekaištų?
Aš esu didelis britaniškojo parlamentarizmo šalininkas Ten valstybės vadovai, ministrai yra vertinami pagal tai, kaip jie sugeba pakilti nuo kasdienių reikalų ir rutinos.
Ši ataskaita parodo, kad ponas A.Každailevičius nesugebėjo savivaldybės administracijos nukreipti planinga linkme. Savivaldybės administracijos direktorius tapo beveidžiu administracijos ruporu.
Dėl šios priežasties šiai ataskaitai pritarti negalėsiu.
2008-04-01
Balandžio pirmoji – profesinė šventė
Šiandien mes, viso pasaulio politikai, švenčiame savo profesinio solidarumo dieną. Šiandien niekaip nepavyko nieko apgauti. Matyt todėl, kad esu politikas, o žmonės, politikais iš principo netiki – nei balandžio 1-ąją, nei kitomis dienomis.
Šios šventės proga, ypatingai norėčiau pasveikinti miesto merą, su sėkmingai metus dalijamu pažadu esą tuoj, tuoj vyriausybė skirs pinigų ir finansuos Klaipėdos krantinių rekonstrukciją, išmušant juos iš Australijos atvežtais egzotiškais medžiais.Šiandien liūdniausia yra tai, kad melagių diena baigsis, tačiau nepasitikėjimas politikais ir toliau liks.
Šios šventės proga, ypatingai norėčiau pasveikinti miesto merą, su sėkmingai metus dalijamu pažadu esą tuoj, tuoj vyriausybė skirs pinigų ir finansuos Klaipėdos krantinių rekonstrukciją, išmušant juos iš Australijos atvežtais egzotiškais medžiais.Šiandien liūdniausia yra tai, kad melagių diena baigsis, tačiau nepasitikėjimas politikais ir toliau liks.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
