Ar senojo turgaus pūlynys jau sprogo?

Senajame turguje STT paregūnų vykdytos kratos iš tikrųjų atskleidžia sistemines, vadybines, asmenines ir net politines šitos įstaigos problemas. „Senasis turgus“ šiandien yra Klaipėdos miesto valdžios politinį neįgalumą demonstruojantis socialinis, ekonominis ir urbanistinis pūlynys.
Šios miesto tarybos kadencijos metu bendrovė „Senasis turgus“ visuomet dirbo nuostolingai. Savivaldybė už savo turtą, kapitalą negaudavo jokių pajamų. Prieš porą metų Senasis turgus administravo Tilžės gatvėje esantį turgų, kuris generavo didžiules pajamas. Nepaisant Tilžės turgaus įplaukų, įmonė vistiek dirbo nuostolingai arba rodydavo „parodinį“ (labai mažą) pelną. Tilžės turgaus administravimą perėmus privačiai bendrovei, savivaldybės įmonei liko tik nuostoliai.
Turgaus veikla negali būti nuostolinga. To tiesiog neįmanoma. Negali nuostolingai dirbti įmonė, kuri už prekybos prekystalio dieną ima apie 50 litų. Už 3 kv metros prekybos ploto! Prekybos ploto kaina už 1 kvadratinį metrą siekia 400 litų per mėnesį. Už tokią sumą turgaus prekybininkai turėtų dirbti šildomose patalpose, būti vaišinami kava, ar net linksminami direktorės pasamdytos kaimo kapelos.
„Senojo turgaus“ konkurentas Naujasis turgus visais metais dirbo pelningai. Net ir kriziniais 2009. Šiemet ši įmonė savivaldybės biudžetui duos 300 tūks litų dividendų. Kur dar nekilnojamo turto, ir žemės mokesčiai. Bendrovė iš savo lėšų ketina statyti naują povilijoną ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tai visiškas kontrastas su „senuoju turgumi“, kurios direktorė iki šiol nesugebėjo susitvarkyti ir įsiteisinti jos teritorijoje esančių pastatų.
Senojo turgaus esminė problema yra tutgaus vadovė, kuri nesugeba, nemoka, o šiandien, greičiausiai, ir nebenori keistis. R.Kubilienė yra aplink save subūrė „gerklingų“ moteriškių kompaniją, kuri gerklėmis puola bet ką, kuris reikalauja, kad Senajame turguje būtų bent kažkiek tvarkos.
Senajame turguje iš tikrųjų reikia daugiau tvarkos. Pirmiausia jam reikia trupučio išskirtinumo. Tai nėra Tilžės turgus, kur prekiaujama kiniškais žemos kokybės batais ir liemenukais. Čia yra senamiesčio širdis. Šiandien rinkai verkdama reikalauja natūralių produktų, vietų, kur galėtų prekiauti smulkūs namudininkai ir amatininkai. Prisiminkime, kad didžioji dalis šiandieninių verslninkų savo karjerą pradėjo nuo Turgaus. Iš smulkių verslininkų dalis tapo stambiais. Ar šiandieninis „senasis turgus“ yra pasirengęs tapti mūsų naujosios kartos verslininkų kalve? Manau daugelis skaitytojų po tokio klausimo, turėjo nuleipti juokais.
Tam, kad pritraukti naujus pardavėjus, turgaus vadovybė negali sėdėti ir laukti. Jei ji taip darys, mes sulauksime tik kinietiškų batų ir liemenukų. Ji turi aktyviai ieškotis ir siūlytis. Ji turi sutvarkyti savo teritoriją, apsivalyti nuo kontrabandinių cigarečių pardavėjų. Į turgų būtina investuoti. Akyvaiuzdu, kad investicijoms reikalingų maždaug 15-20 milijonų litų, tikrai nenorėčiau, kad Senasis turgus būtų privatizuotas. Manau, kad duotuoju atveju reikia svarstyti du variantus arba ateina naujas turgaus direktorius su naujomis idėjomis arba turgaus valdymą reiktų patikėti privačiam investuotojui, kuris galėtų įdėti nurodytus pinigus mainais už teisę keliasdešimt metų valdyti šitą bendrovę.
Net ir koncesijos atveju, netekdama dividendų, mūsų savivaldybė neblogai išlošia: pirmiausia mes sulauksime maždaug 20 mln investicijų, mieste atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, mes gautumėme daugiau pajamų už parduotus patentus, sulauktumėme didesnio aktyvumo verslo toje senamiesčio dalyje. Nemanau, kad šioje įstaigoje mes turime ką prarasti. O laimėti mes galime viską.