Pusiau pilnas ar pusiau tuščias?

Tinklaraštis "Teigiamai LT" išspausdino tarptautinės agentūros „Pew Global Attitudes Project“ atlikta apklausą Europoje bei JAV. Tinklaraštis yra nustebęs, kad vos 17 proc. lietuvių linkę savo tikslų gyvenime laisvai siekti be valstybės įsikišimo, likusieji nori aktyvaus valstybės vaidmens.
"Jei tik tokia maža visuomenės dalis mano, kad visko siekti reikia savo rankomis, ar tai yra gerai? Ar nebūtų pats laikas nusisukti nuo valdžios malonės ir dirbti bei užsidirbti patiems, o dėl visų sėkmių ir nesėkmių kaltę prisiimti sau?" , - klausia tinklaraščio skaitytojai.

Mane šitas rezultatas nenuliūdino ir nenustebino. Pasakysiu daugiau, jis net šiek tiek pradžiugino. Net 17 % lietuvių mano, kad jie, o ne valstybė yra jų laimės kalviai. Tai nėra sena filosofinė diskusija apie stiklinės pilnumą.

Pirmiausia tokių žmonių miestuose yra daugiau. Antra, Klaipėdoje tokių žmonių yra daugiau nei kituose Lietuvos miestuose.

Trečia - šitie žmonės neturi jos atstovaujančios politinės partijos. Tai labai aktualu artėjant savivaldybių rinkimams. Gal metas daugumai partijų nustoti begėdiškai "tratinti" miestiečių pinigus.

Ketvirta pats klausimas suformuluotas nebuvo labai gerai. Net asmeniškai aš nebūčiau tarp tų 17% Ar aš sutinku su LRI siūlomu pensijų "kastravimo" mechanizmu? Ne, ne ir dar kartą ne. Ar aš manau, kad valstybė yra blogis, blogis ir tik blogis? Ne, ne ir ne.

Nepaisant valstybės vykdytų programų nesėkmių, buvusių ir būsimų ateityje, nepaisant valstybės aparato nerangumo, tingumo ir visokių kitokių ydų, manau, kad valstybės uždavinys yra nepalikti nei vieno numirti iš bado.

Vis dėl to nereiškia, kad mūsų valstybė turi būti didelė ir raji. Vis dėl to, jei į rašinio pradžioje minimą klausimą Jūsų atsakymas pateko tarp minimų 17 man bus didelė garbė Jus atstovauti

Klaipėdoje jaunimas rengiasi savivaldos rinkimams

A.Bilotatė
Klaipėdoje prasidėjo pirmasis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jaunimo bendruomenės politinės mokyklos paskaitų ciklas „Pasirengimas savivaldos rinkimams“. Sausio 30 d. gausų susirinkusių jaunųjų politikų iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Skuodo pasveikino TS-LKD Vakarų regiono vadybininkė Rasa Petrauskienė. Sveikinimo žodį tarė ir pasidalijo savo pastebėjimais apie politiką savivaldoje Klaipėdos miesto tarybos nariai: Eugenija Odebrecht, Vytautas Mickus, Naglis Puteikis. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jaunimo bendruomenės pirmininkė Agnė Bilotaitė apžvelgė politinę Lietuvos ir TS-LKD padėtį, pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi ir palinkėjo sėkmės jauniesiems politikams.

Paskaitos lektorius Klaipėdos miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys dėstė apie vietos savivaldą, jos raidą ir vaidmenį, savivaldybės valdžios organus, biudžetą ir jo formavimo principus, skirtumus tarp Seimo ir miesto tarybos ir kt. Po kavos pertraukos vyko „simuliacinis“ tarybos darbas. Visi taip įsijautė į savo roles, kad nepastebėjo, kaip greitai prabėgo skirtas laikas. Dalyviai aktyviai dalyvavo „simuliacijos“ aptarime, dalijosi savo patirtomis emocijomis. „Ši paskaita buvo labai naudinga ir mes su nekantrumu jau laukiame kitų šio ciklo paskaitų,“ – sakė kretingiškis Nerijus Tertelis.

Prasidėję Klaipėdoje, mokymai persikels į kitus regionus: paskaitų ciklas tęsis vasario 13 d. - Kaune, vasario 27 d. - Šiauliuose, kovo 6 d. – Panevėžyje, kovo 20 d. – Vilniuje.

Visi marš į Facebooką

Kompiuterių ir operacinių sistemų guru Bilas Gatesas nusprendė atsisakyti Facebooko. Naujiena žaibiškai apskriejo visą pasaulį. Bilas Gatesas išsigando per daug norinčių su juo draugauti. Kompiuterinio pasaulio analitikai tuoj pat nuvalė dulkes nuo savo klaviatūrų ir ėmė rašyti, kokie pokyčiai laukia kompiuterinio pasaulio.
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...

Palydėjome humanistinės urbanistikos Tėvą

Pirmadienį palaidojome didį klaipėdietį, miesto garbės pilietį Gytį Alfredą Tiškų. Miesto laikraščiuose buvo patalpinta daug informacijos apie šio žmogaus nuopelnus ir vidmenį, kuriant miesto veidą.
Daugelis žmonių minėjo tris svarbiausius velionio darbus: jo suprojektuotus pastatus, raudonos plytos grąžinimą į Klaipėdos architektūrą ir visos architektūros mokyklos sukūrimą. Mano atmintyje velionis G.Tiškus liks kaip didžiausias Klaipėdos miesto humanistinės urbanistikos gynėjas, puoselėtojas ir kūrėjas.
Sovietinės standartizacijos laikais, reikėjo kovoti, kad Klaipėdoje neatsirastų tipinės “trečiosios statybininkų gatvės”. Būdamas netipiniu architektu Gytis sugebėjo tipinius sovietinius projektus paversti žydinčiomis urbanistinėmis šventovėmis.
Pažiūrėkime į miesto vaizdą važiuodami nuo miesto centro Taikos prospektu. Miesto skiriamoji riba yra Paryžiaus komunos gatvė. Vienoje yra tipinės chruščiovkės, kitoje pradėti statyti naujo tipo namai. Ši urbanistinė linija parodo, kada į Klaipėdą atvažiavo dirbti G.Tiškus.
Aš (o kartu ir Klaipėdoje augę mano kartos žmonės) G.A.Tiškų prisiminsime dėl šių, nuotraukose matomų kalnelių. Šie kalneliai neatsirado savaime. Vykstant naujoms statyboms, pamatams kasamą gruntą išveždavo. Gyčiui atėjo idėja iš šio grunto supilti kalnelius. Dėl šio sprendimo mes turime būti dėkingi architektui už linksmybes kaip iškrisdavo pirmasis sniegas.
Tai buvo paprastas sprendimas, bet jis galėjo gimti galvoje tik to, kuris rūpinosi ne kvadratiniais metrais ir aukštais, tačiau tais, kurie tuose namuose gyvens.
Gyčio asmenyje Klaipėda neteko savo miesto Tėvo, Tėvynės sąjunga neteko ištikimo bendražygio, o žmonija neteko tiesiog vieno Žmogaus. Tegul Kūrėjas būna jam atlaidus ir už visus jo nuveiktus darbus suteikia jam dalį Dangaus karalystėje.

In memoria. Architektas Alfredas Gytis Tiškus

Anapilin išėjo Alfredas Gytis Tiškus.Netekome ne tik Architekto ir Žmogaus. Išeidamas jis išsinešė dalį Klaipėdos istorijos. Būtent Alfredui Gyčiui Tiškui mes turime būti dėkingi už Klaipėdą, tokią Klaipėdą, kokią dabar matome.Klaipėda neteko tikro savojo miesto patrioto ir piliečio iš didžiosios raidės, visą laiką kovojusio už tai, kad mūsų miestas turėtų savo architektūrą, savitą veidą, stilių, ir išsiskirtų iš kitų Lietuvos miestų. Neteko architekto, kurio dėka į Klaipėdos architektūrą grįžo vizitine mūsų miesto kortele tapusi raudona klinkerio plyta. Dabar nuolatos minimas ir keletos klaipėdiečių architektų, didžioji dalis kurių – Gyčio mokiniai,- kartų puoselėjamas “Klaipėdos stiliaus“ terminas - tai A.G.Tiškaus daugelio metų intensyvios veiklos rezultatas. Už Klaipėdos miesto architektūrinio stiliaus kūrimą ir formavimą bei naujos klaipėdietiškos architektūros mokyklos sukūrimą pernai Architektui suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.Klaipėdos – ir visos Lietuvos – architektų bendruomenė neteko kolegos, kurį drąsiai galėjo vadinti savo gildijos sąžine. Architektas nuolat ir nuosekliai kovojo už humanistinę urbanistiką. Iki palikdamas mus Gytis nuolat primindavo kolegoms, jog privalu projektuoti žmogui, o ne užsakovui, atkreipti dėmesį į viešąsias erdves, žaliuosius plotus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų judėjimo zonas- į visą tai, kas humanizuoja gyvenamąją ir viešąją aplinką. Klaipėdos bei Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos narys A. G. Tiškus – vienas iš nedaugelio mūsų šalies architektų, apdovanotų auksiniu Architektūros riterio ordinu.Klaipėdos akademinė bendruomenė neteko dvi dešimtis metų Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinių komunikacijų katedroje studentus ne tik architektūros paslapčių, bet ir darbštumo, kuriuo pats garsėjo, mokiusio docento. A. G. Tiškus gimė 1934 metų birželio 24 dieną Šiauliuose. 1953 m. Baigė Klaipėdos I-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto statybos fakultetą. 1959 įgijęs inžinieriaus architekto kvalifikaciją iki 1961 metų dirbo Kretingos rajono vyriausiuoju architektu. Nuo 1961 iki 1998 metų dirbo Miestų statybos ir projektavimo instituto Klaipėdos skyriuje architektu, skyriaus viršininku (1962 – 1965), projektų vyriausiuoju architektu. Nuo 1962 m. - Architektų sąjungos narys.1973 m. architektui suteikta TSRS Ministrų Tarybos premija.1984 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio Architekto garbės vardas.Nuo 1988 – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinių komunikacijų katedros dėstytojas, nuo 1991 m. – docentas. 2004 m. Apdovanotas Architektų sąjungos auksiniu „Architektūros riterio“ ordinu. A. G. Tiškus yra surengęs tris personalines grafikos ir pastelės parodas.Nuo 1961 metų sukurti ,svarbiausiais paties Architekto įvardinti, projektai: pirmieji gyvenamieji kvartalai Klaipėdoje nuo Sausio 15-osios gatvės; visuomeninis prekybinis centras „Vaidila“, už kurį Architektas gavo TSRS ministrų tarybos premiją, mylimiausiu projektu vadinta kavinė Palangoje „Vaidilutė“; prekybos centras „Pempininkai“, Neringos vykdomojo komiteto pastatas Nidoje, „Vaikų pasaulio“ prekybos centras, Lengvosios atletikos maniežas, viešbutis „Pamarys“; prekybos centras „Debrecenas“, šermeninės Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Žvejų poilsio namai Palangoje, statybininkų sporto salė Klaipėdoje; parduotuvės „Saturnas“, „Šilas“ Klaipėdoje, gyvenamasis kvartalas Juodkrantėje; surenkamų pietinės Klaipėdos dalies gyvenamųjų namų fasadai; viešbutis „Klaipėda“, prekybos centras „Vingis“.
Su Klaipėdos miesto Garbės piliečiu architektu Alfredu Gyčiu Tiškumi galima atsisveikinti šeštadadienį nuo 15 valandos jo projektuotos šermeninės Joniškės g. didžiojoje salėje.
Pakutinėn kelionėn Architektas bus išlydimas pirmadienį 12 valandą.
Karstas išnešamas 13 valandą.
Šventos mišios už Alfredą Gytį Tiškų bus aukojamos sekmadienį 18 val. šv. Kazimiero bažnyčioje....
Prieš iškeliaudamas Architektas perdavė prašymą: „Neneškite man vainikų. Atneškite baltų gėlių“...

Visi sėdim, visi klausom, vis negirdim,

Mūsų kolegos dešiniajame partiniame flange šiandien suorganizavo konferenciją „Žiniasklaida prieš rinkimus kas ką suvaldys?“ prisipažinsiu šioje konferencijoje sugebėjau pabūti tik iki kavos pertraukos.
Vertingiausią pranešimą šioje temoje pateikė KU docentas, mano dėstytojas Saulius Šiliauskas. Jis perpasakojo savo kolegės VDU dėstytojos disertaciją apie žiniasklaidos poveikį rinkimams. Šio pranešimo reziumė yra tokia: žiniasklaida veikia, ypač tuos, kurie nėra apsisprendę arba jų apsisprendimas nėra tvirtas. O rinkimų rezultatai yra priklausomi nuo pinigų. 2004 m. Seimo rinkimus laimėjusios šešios partijos rinkimuose išleido daugiausiai pinigų. Man tiesa pasakius liko nelabai aišku, kur yra priežastinis, o kur pasekminis ryšis. Ar laiminti partija turėjo daugiau pinigų, ar partija laimėjo todėl, kad daug tų pinigų išleido žiniasklaidai?
Vienas žiniasklaidos grandas atstovas pasakojo, kad žiniasklaida jokių žmonių orientacijų neveikė, neveikia ir neveiks. Tai yra tik esąs kai kurių politikų liguistos fantazijos vaisius. Vėliau tas pats žiniasklaidos grandas paaiškino, kad valstybininkų klano iš viso nėra, tai tų pačių politikų tokios pačios liguistos fantazijos. Žiniasklaidai (bent jau jo atstovaujamai) jokių rinkiminių pinigų nereikia, nes tai sudaro tik 1% jų biudžeto. Tiesa gerbiamas žiniasklaidos grandas pamiršo paminėti, kad visos vyriausybinės žinybos jo koncernui per metus palieka apie 20 milijonų litų (jo pačio žodžiais tariant apie 20 % jų metinio biudžeto).
Žurnalistų profsąjungos vadas pasakojo, kad niekam nereikia nepriklausomos žiniasklaidos. Politikams ir verslininkams reikia žiniasklaidos, kuri jiems dirbtų, žiniasklaidai reikia, kad jiems mokėtų. Jis siūlė politikams nevaikščioti į šou laidas, nepirkti žiniasklaidoje užsakomųjų straipsnių. Mintys yra nepaprastai racionalios, tik dažnai pamirštama, kad pramoginės laidos yra likusios vienintelės mūsų didžiausius reitingus turinčiose televizijose.
Mūsų miesto tarybos opozicijos lyderis atrodo jau apsisprendė ir iš žurnalisto, PRščiko, valdininko ir politiko nusprendė tapti politiku ir aiškiai įvardino bent jau vieną problemą. Šiandien žiniasklaidos valdžia necenzūruoja. Žiniasklaidą šiandien cenzūruoja pinigai. Žinoma dideli pinigai cenzūruoja ir politikus. Nes pinigai yra reikalingi gerai informacijai apie save pateikti.
Taip mes ir sėdėjome porą valandų ir klausėmės. Visi kalbėjome ta pačia kalba, visi kalbėjome apie tą patį, o išsiskirstėme su savo nuomonėmis. Taip ir nesupratę kur yra paslėpta Koščėjaus adata.
Mano patirtis santykiuose su žiniasklaida rodo, kad kiekvienas iš mūsų turi dirbti savo darbą, moderniai sakant atlikti savo misiją. Žiniasklaida privalo informuoti, teikti ekspertinę informaciją, mes (politikai) privalome ginti savo rinkėjus, verslas privalo pigiai pagaminti ir brangiai parduoti. Kai mes pradedame kaitaliotis pareigomis, vieno garsaus personažo profesoriaus Preobraženskio žodžiais „Mūsų galvose prasideda razrucha“.

Pilietiškumo apdovanoimus priėmė su juodu kaspinu

2008 vasario 16 komisijos ir miestiečių parinktiems nominantams „Už pilietiškumą" buvo įteiktos Klaipėdos miesto vėliavos. Jas asmeniškai įteike pats Klaipėdos miesto meras. „Už kovą prieš miesto paveldo niokojimą" ji buvo įteikiama ir Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nariui Dainiui Elertui. Atsižvelgdamas į tai, kad šia nominacija klaipėdiečių buvo pažymėta minėtos grupės veikla 2006 –2008 m. nuspręsta priimti šią Klaipedos m. vėliavą. Tačiau atsižvelgus į įteikusį vėliavą Klaipėdos m. mero asmenį, ji buvo priimta rankose laikant juodą šilko kaspiną. Priimta vėliava simbolizuoja – viltį, juodas kaspinas – gedulą dėl Klaipėdoje esančios kulturos paveldo padėties ir Klaipedos m. šeimininko požiūrio į jį. 2007 m. „Paveldo dienų" išvakarėse Klaipėdos m. meras R. Taraškevičiusbuz sprendimus paskatinusius aukštuminiais pastatais suniokoti Klaipėdos istorinę miesto dalį, įteisinančius apartamentų – viesbučio statybas ant seniausios Klaipėdos bažnyčios liekanų ir žymiausių klaipėdiečių kapų bei kt. buvo nominuotas „2006 – 2007 m. Klaipėdos vandalu". Šiuo metu laukiama įvairiu Valstybės institucijų atsakymo dėl LR Konstitucijos bei kitų LR teisės aktų pažeidinėjimo Klaipėdos m. mero ir Klaipėdos m. savivaldybės sprendimais.
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės pareiškimas

Sąžinės pergalė prieš pilvą

Praėjusį mėnesį dienraštis „Vakarų Ekspersas“ paskelbė konkursą, kuriame kvietė išrinkti metų šviesuolius. Šiuo metu (2007-12-06 19.50) yra skelbiami šio konkurso rezultatai.
Man, kaip konservatoriui ypač džiugu dėl dviejų laimėtojų. Metų šviesuoliu „Vakarų ekspreso skaitytojai“ išrinko istoriką Dainių Elertą. „Garbės Klaipėdiečio“ nominacijoje laimėjo muzijinkas ir visuomenininkas Dionizas Varkalis.
Šiuos žmones aš gerbiu pirmiausia už tai, kad jie atkreipė visuomenės dėmesį į paminklosaugos problemas Klaipėdoje. Taip, kaip mes naikiname savo paveldą ir Klaipėdą namas, po namo, verčiame negyvu stiklainių miestu, gali būti vadinama paprasčiausia barbarybe.
Svarbiausia yra tai, kad šiose dviejose nominacijose laimėjome mes, klaipėdiečiai. Tai buvo mūsų sąžinės pergalė, prieš pilvą. Metų klaipėdiečiu tapo ne žmogus „dirbantis“ savo darbą Bent jau šiose nominacijose „metų žmonėmis“ tapo tie, kurie nepasitenkina gerai atliktu savo kasdieniu darbu ar profesiniais pasiekimais, tačiau atlikę savo tiesiogines pareigas žengia dar vieną žinigsnelį pirmyn.
Taip mes visi po truputį judame į „Dievo karalystę“. Taip mes visi tą „Dievo karalystę“, kuriame čia: mūsų šeimose, bendruomenėse, mūsų gimtojoje Klaipėdoje.

Evaldas Jurkevičius - metų Klaipėdietis

Savo internetinio dienoraščio lankytojus maloniai prašau atsiliepti į mano kvietimą ir dienraštyje "Vakarų ekspresas" paskelbtuose Metų "Klaipėdiečio" rinkimuose paremti mano gero pažįstamo Evaldo Jurkevičiaus kandidatūrą.

Su Evaldu aš susipažinau prieš porą metų, išgirdęs apie jo veiklą gelbstint vandalų ir visokių kitokių elementų siaubiamą uostamiesčio skulptūrų parką. Šį darbą Evaldas dirbo labai konservatoriškai, neaimanavo dėl "įstatymo spragų", tačiau naudojosis tais įstatymais, kurie buvo. Ir jo veikla ėmė duoti vaisių.

Vėliau jo kvietimu lankiausi "Smeltės individualių namų rajone, kurios bendruomenės pirmininku Jis yra. Ten pastebėjau, kad tarp uosto įmonių ir karinės flotilės esanti bendruomenė gražiai tvarkosi savo trobas, švenčia šventes ir rūpinasi vienas kitu. Šioje bendruomenėje yra daug aktyvių žmonių, tačiau bendruomenės lyderis ir organizatorius yra vienas.

"Smeltės" bendruomenė pasiūlė Evaldą Jurkevičių "Garbės klaipėdiečio" nominacijai. Prie šios akcijos nusprendžiau prisidėti ir aš.

Paspauskite šią nuorodą ir jūsų laiškelis automatiškai pasieks "Vakarų ekspresą".

Metų klaipėditis - Evaldas Jurkevičius.