Klaipėdos miesto taryba nusprendė pradėti karą su Sveikatos ministerija. Ministerija pasiūlė pasikeisti ligoninėmis. Iš mūsų pasiimti Universitetinę ligoninę, mums atiduoti Apskrities ligoninę. Meras R.Taraškevičius nusprendė sau pasilaikyti abi ligonines. Tai jis padarė net rizikuodamas tuo, kad Klaipėdoje gali būti nebeteikiamos sudėtingos 3 lygmens medicinos paslaugos. R.Taraškevičiaus įsipareigojimai Universitetinės ligoninės vadovui buvo didesni ir svarbesni už klaipėdiečių interesus.
Man šie du sprendimai nepatiko. Jie griauna medicinos reformas Vakarų Lietuvoje. Jie naikina konkurenciją, kuri yra pažangos variklis. Jie atima mums galimybę rinktis. Jie atima galimybę rinktis slaugytojoms ir gydytojams. Mes kuriame monopoliją, o tai reiškia, kad Klaipėdiečiai sveikatos apsaugos srityje tampa vergais.
Deja mano kolegos į tokius argumentus neatsižvelgė. Kolega Greičiūnas, Simonavičiūtė ir Bražinskas manė, kad monopolijos kūrimas bus tik į naudą. Tai išgirdęs netekau žado ir pasakiau, kad šioje miesto taryboje likau paskutiniu liberalu, kuriam dar rūpi klaipėdiečių laisvės
Kaip vyko debatai miesto taryboje puikiai aprašė vakarų ekspresas. Jūsų dėmesiui ir siūlau jo straipsnį.
Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines
2010-05-28, 00:00
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Spausdinimo versija | Pasidalink
Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines nuotrauka, foto
Klaipėdos miesto taryba, nepasidavusi Vyriausybės atstovų argumentams, nubalsavo uostamiesčio ligonines palikti savivaldybės globoje. Net ir tą, kuri tokios globos norėjo išvengti.
Vakar miesto Tarybos sprendimu išreikšta politinė valia sutikti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (KL, buv. Jūrininkų) būtų sujungtos, tačiau KUL steigėjo teisės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neatiduotos.
"Tai išmintingas sprendimas", - pasidžiaugė po ilgokai užtrukusių debatų, sužinojęs rezultatą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. KUL medikų bendruomenė buvo surinkusi 2 tūkst. parašų, kuriais prašoma priimti būtent tokį sprendimą.
Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, posėdyje kolektyvo vardu prašęs palikti juos ministerijai, palaikymo nesulaukė - dviejų balsų persvara buvo priimtas sprendimas sutikti, kad šios ligoninės steigėjo teisės būtų perduotos savivaldybei.
Siūlė ir alternatyvų variantą
Klausimas dėl KUL ir KL likimo sulaukė Taryboje daugiausia ginčų ir svarstymų.
Pasak sprendimo projektus pristačiusios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, sutikimas jungti ligonines nenulemia jungimo būdo. Klausimas, ar vieną ligoninę prijungti prie kitos, ar jas jungti vienodomis teisėmis, būtų svarstomas tolesniame etape kartu su SAM.
Jungti ligonines numatyta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 dienos nutarime "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo". Pagal Vyriausybės programą, sujungus KL ir KUL turi atsirasti respublikinio lygmens paslaugas teikianti gydymo įstaiga.
Tarybos nariai J. Asadauskienės prašė paaiškinti, kokias pasekmes galėtų turėti pateikto sprendimo priėmimas. Konservatorius Kęstutis Gabšys priminė, ką Tarybos Kolegijos posėdyje sakė viceministras Gintaras Valiukonis - kad neperdavusi KUL steigėjo teisių ministerijai, Klaipėda rizikuoja likti su dviem apskrities lygio ligoninėmis.
"Kas tuomet prisiims atsakomybę, jei rytoj neteksime trečiojo lygio paslaugų?" - klausė jis.
J. Asadauskienė sakė, kad galėjimą teikti trečiojo lygio paslaugas nulemia licencijų turėjimas, o KUL šias licencijas turi.
KUL vadovas V. Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetų klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą ligoninę darosi vis akivaizdesnės.
"Tolesni planai aiškūs - mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis", - prognozavo jis. Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.
Tarybos narys konservatorius Marius Usonis tuo suabejojo - juk šios dvi didžiosios klinikos, gaunančios daugiausia pinigų, priklauso būtent ministerijai. V. Janušonis patikino, kad SAM priklauso per 10 ligoninių, tačiau tokius pinigus gauna tik dvi.
M. Usonis visgi pateikė alternatyvų sprendimo projektą - KUL steigėjo teises perduoti ministerijai. Liberalas Rolandas Bražinskas oponavo, kad steigėjo teisių turėjimas - vienintelė garantija daryti įtaką ligoninės veiklai ir išsaugoti aukščiausiojo lygio paslaugas uostamiestyje.
Tuomet K. Gabšys, pareiškęs, kad didelė ligoninė turėtų visgi būti valstybės nuosavybė, pasiūlė savivaldybei pirkti karo laivą - taip pat būtų didelė garbė jį turėti. "Manote, esame tokie galingi, kad dėl mūsų bus griaunama visa sistema?" - retoriškai klausė jis.
"Darykime žingsnį ir pasilikime sau teisę toliau derėtis su ministerija", - palaikydama sprendimo projektą siūlė vicemerė Judita Simonavičiūtė, suabejojusi, ar ilgai savivaldybė išliksianti naujojo junginio dalininkė.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė išaiškino, kad toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui, įpareigojančiam perimant apskričiai priklausiusias įstaigas vieną perduoti ministerijai. Be to, įstatymas esą nenumato reorganizuoti skirtingiems steigėjams priklausančių įstaigų. Tačiau meras R. Taraškevičius paprieštaravo - juk KL turi du dalininkus - ministeriją ir Palangos savivaldybę.
Sprendimas sutikti jungti ligonines, bet KUL steigėjo teisių neatiduoti, palaimintas 19 Tarybos narių balsų.
Norėjo likti pavaldi ministerijai
Nemažai aistrų sukėlė ir sprendimo projektas savivaldybei perimti Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) savininko teises, pareigas bei turtą.
Vyriausybės programoje numatyta, kad KAL, prijungus prie jos Vaikų ir Tuberkuliozės ligonines, taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine ir teiktų respublikinio lygio paslaugas.
Šios ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar tikslinga dviem didelėms uostamiesčio ligoninėms turėti vieną steigėją - savivaldybę. Be to, perėmus ligoninę savivaldybei, gali nukentėti ligoninės vykdomi Europos Sąjungos ir valstybės investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 25 mln. litų.
"Kai kurie projektai taptų komplikuoti, neturėtų tęstinumo", - savo nuomonę reiškė R. Sakalauskas.
Be to, kitų miestų - Šiaulių, Panevėžio, Kauno ligoninės, kurios priklausė apskritims, pereinančios būtent SAM, o ne savivaldybių priklausomybėn.
Kai kurie Tarybos nariai R. Sakalausko argumentų nesuprato - esą ir KUL, priklausanti savivaldybei, iš valstybės gauna daug lėšų. Anot Audros Daujotienės, Vyriausybė negalės atsisakyti investicijų vien todėl, kad ligoninė bus pavaldi miestui.
14 Tarybos narių balsų lėmė, kad būtų priimtas sprendimas sutikti KAL perimti savivaldybės žinion.
Kitų dviejų įstaigų - Priklausomybės ligų centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas politikų aistrų nekėlė. Be diskusijų didžiule balsų persvara pareikštas sutikimas šias įstaigas taip pat priglobti po savivaldybės sparnu.
2010-05-17
Kur karaliai pėsti vaikšto
Kalbėti apie savivaldybės pinigų taupymą, nepaminint miesto viešųjų tualetų, yra tiesiog neįmanoma. „Sėkmės Klaipėda“ be miesto viešųjų tualetų yra ne sėkmė ir ne Klaipėda. Tačiau noriu pasakyti, kad miesto viešųjų tualetų programa yra pats tipiškiausias ir biuroktiškiausias pinigų švaistymo būdas, kokį tik kas nors sugebėjo sugalvoti. Ir jei mes, miesto tarybos nariai pradėtumėme dirbti ne sau, o klaipėdiečiams, būtent tualetų klausimus reiktų pradėti žiūrėti iš pat pradžių ir iš esmės.
Pradėkime nuo skaičių. 2009 metais Klaipėdos m. savivaldybė tualetų priežiūrai skyrė 282 tūkstančius litų. 17 tūkstančių litų kas metai skiriama dviejų automatinių tualetų priežiūrai. Vienas iš jų pastatytas Donelaičio gatvėje prie parko, kitas prie senosios perkėlos. Tie tualetai nėra vieši ir už apsilankymą ten reikia mokėti. Nuo 2007 iki 2010 gegužės per tris metus šitie tualetai „surinko“ 2123 litus. Taigi tiek žmonių turėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Du tualetai, 360 dienų metuose mums sako, kad vieno tualeto paslaugomis pasinaudoja mažiau nei vienas žmogus per dieną!
Jei jums dar neužtenka neūkiškumo pavyzdžių savivaldybės administracija guodžiasi, kad tualetai yra plėšiami ir niokojami. Juos būtina remontuoti. O dabar nuspręsta netgi pastatyti stebėjimo kamerą! Čia jau pasiduodu. Per keturis darbo metus mačiau visko. Kai tarybos posėdyje balsavau už tai, kad mieste būtų įrengtos stebėjimo kameras, maniau, kad tai skirta klaipėdiečių saugumui. Pasirodo ne klaipėdiečių. Tualetų.
Dar kartą pažvelkime į finansus. Vienas toks automatinis tualetas kainuoja apie 150 tūks lt. 17 tūkstančių kasmetinių priežiūros išlaidų. Nežinia kiek paslėptų aptarnavimo ir vandens išlaidų. Stebėjimo kameros ir jų stebėtojų išlaikymas. Mažiau nei 1 žmogui per dieną.
Jei būtų mano valia rinktis, aš neduočiau miesto viešiesiems tualetams nei cento. Geriau tuos tūkstančius litų duoti viešbučių ir restoranų asociacijai, kuri mainais už paramą įkalbėtų savo narius miestiečius įsileisti į kavinių ir restoranų tualetus. Žinoma net ir šis žingsnis nebūtų labai racionalus, net ir šiandien beveik kiekviena kavinė ir restoranas už litą įsileis bet kurį norintį. Taip turime ne du, bet pusšimtį miesto tualetų
Čia yra tik vienas biudžeto išlaidų straipsnis ir vienas faktas. Jis nėra skandalingas, tačiau suteikia peno pamąstymams. Tik įdomu, kodėl apie tai nepagalvojo tie, kurie kiekvienais metais lengva ranka tose išlaidų eilutėse žymėjo nuliukus.
Na o aš artimiausiu metu ketinu pasidomėti už kiek mūsų miesto įstaigų vadovai kalba mobiliaisiais telefonais.
Pradėkime nuo skaičių. 2009 metais Klaipėdos m. savivaldybė tualetų priežiūrai skyrė 282 tūkstančius litų. 17 tūkstančių litų kas metai skiriama dviejų automatinių tualetų priežiūrai. Vienas iš jų pastatytas Donelaičio gatvėje prie parko, kitas prie senosios perkėlos. Tie tualetai nėra vieši ir už apsilankymą ten reikia mokėti. Nuo 2007 iki 2010 gegužės per tris metus šitie tualetai „surinko“ 2123 litus. Taigi tiek žmonių turėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Du tualetai, 360 dienų metuose mums sako, kad vieno tualeto paslaugomis pasinaudoja mažiau nei vienas žmogus per dieną!
Jei jums dar neužtenka neūkiškumo pavyzdžių savivaldybės administracija guodžiasi, kad tualetai yra plėšiami ir niokojami. Juos būtina remontuoti. O dabar nuspręsta netgi pastatyti stebėjimo kamerą! Čia jau pasiduodu. Per keturis darbo metus mačiau visko. Kai tarybos posėdyje balsavau už tai, kad mieste būtų įrengtos stebėjimo kameras, maniau, kad tai skirta klaipėdiečių saugumui. Pasirodo ne klaipėdiečių. Tualetų.
Dar kartą pažvelkime į finansus. Vienas toks automatinis tualetas kainuoja apie 150 tūks lt. 17 tūkstančių kasmetinių priežiūros išlaidų. Nežinia kiek paslėptų aptarnavimo ir vandens išlaidų. Stebėjimo kameros ir jų stebėtojų išlaikymas. Mažiau nei 1 žmogui per dieną.
Jei būtų mano valia rinktis, aš neduočiau miesto viešiesiems tualetams nei cento. Geriau tuos tūkstančius litų duoti viešbučių ir restoranų asociacijai, kuri mainais už paramą įkalbėtų savo narius miestiečius įsileisti į kavinių ir restoranų tualetus. Žinoma net ir šis žingsnis nebūtų labai racionalus, net ir šiandien beveik kiekviena kavinė ir restoranas už litą įsileis bet kurį norintį. Taip turime ne du, bet pusšimtį miesto tualetų
Čia yra tik vienas biudžeto išlaidų straipsnis ir vienas faktas. Jis nėra skandalingas, tačiau suteikia peno pamąstymams. Tik įdomu, kodėl apie tai nepagalvojo tie, kurie kiekvienais metais lengva ranka tose išlaidų eilutėse žymėjo nuliukus.
Na o aš artimiausiu metu ketinu pasidomėti už kiek mūsų miesto įstaigų vadovai kalba mobiliaisiais telefonais.
2010-05-07
Mero ataskaita 2009
Vakar Klaipėdos m. savivaldybėje buvo svarstoma miesto mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaita. Jūsų dėmesiui pateikiu savo kalbos, pasakytos diskusijos metu, juodraštį. Atsiprašau už galimas kalbos klaidas.
Gerbiami kolegos žino, kad man mero ataskaita yra svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto.Vertindamas mero ataskaitą galiu pasakyti, kasd 2009 ieji metai buvo geriausi Rimanto Taraškevičiaus meravimo metai šioje kadencijoje.
Tiek praktikoje, tiek ir ataskaitoje.
Meras vardino savo nuveiktus darbus kuriais jis didžiuojasi. Aš galiu paminėti dar daugiau darbų, kurie kažkodėl liko mero ataskaitos paraštėse
2009 metais mes atidarėme atviros erdvės jaunimo centrą. Nepaisant ekonominės krizės, mes toliau rengėme miegamųjų rajonų detaliuosius planus.
Miesto koncertų salė klaipėdiečius pakvietė i naują vasaros estradą.
Tūkstančiai klaipėdiečių rinkosi į miesto viešąsias erdves šiltai ir pilietiškai paminėti vasario 16-ąją, kovo -11-ąją. Tai padaryti jiems netrukdė nebaigta Mokyklos tilto rekonstrukcija.
Žinoma mes galėjome padaryti geriau ir pasiekti daugiau.Tikiuosi meras atkreips dėmesį į mano pastabas ir problemas ir nebandys atsipirkinėti ritualinėmis frazėmis: Lakštingala negali nečiulbėti, o Gabšys negali nekalbėti.
2009 metais mes turėjome mažinti savivaldybės biudžetą ir pradėti reformas. Jei siūlomos priemonės buvo racionalios ir pagrįstos – TS frakcija paremdavo šitas iniciatyvas. Kartais rinkimų logika mūsų būtų reikalavusi šaukti apie genocidą, apie Taraškevičiaus nusikaltimus Klaipėdai, bet krizės metai iš atsakingų politikų reikalauja tokius dalykus padėti į šalį.
Kartais reformos sustodavo dėl mero nenoro pasiraitoti rankovių.
2009 metais meras mano akivaizdoje skambino gelbėjimo tarybos vadovui, duodamas pylos už pernelyg išpūstą etatų sąrašą.
Meras reikalavo padaryti išvadas.
Kokias išvadas padarė vadovas?
Štai šiandien ataskaitoje meras sako, kad jo netenkina Sporto skyriaus vadovo darbas. Kokias išvadas padarys sporto skyriaus vadovas? Ko vertas yra mero žodis?
Gerbiami kolegos. pažvelkime į mero ataskaitoje keliamas problemas. Ataskaitoje meras atkreipia dėmesį į senamiesčio problemas ir kviečia kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija pasirengę talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginčiau miesto merą susirūpinti Senojo turgaus būkle. Savaigaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų frakcijos paramos
Ir miestiečių dėkingumo.
Mes neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms statyboms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: neturėdami pinigų, neleidžiame klaipėdiečiams susitvarkyti savo gerbūvio patiems.
Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui. Mes sveikinsime tokius žingsnius jei tik verslas yra pasirengęs prisiimti riziką.
Galų gale leiskite atkreipti dėmesį ir į mero ataskaitos trūkumus. Ataskaitos 69 puslapyje, kalbėdamas apie tarybos darbo trūkumus meras rašo
„Didesnių diskusijų sulaukdavo tik tie klausimai, dėl kurių iš esmės išsiskirdavo valdančiosios koalicijos ir opozicinių frakcijų pozicijos.”
Meras duotoju klausimu ėmėsi politinio makiažo – 2009 didžiausias diskusijas kėlė tie sprendimai, kuriuose JIS nesugebėjo surasti bendrų sąlyčio taškų su TARYBOS valdančiojoje daugumoje esančia socialdemokratų frakcija.
Svarbiausios 2009 ųjų metų reformos buvo priimtos opozicijos ir liberalcenristų balsais balsais, prieštaraujant socialdemokratų frakcijai ir kai kuriems mažiesiems valdančiųjų partneriams.
Kartą, netekęs kantrybės, socialdemokratų frakcijos seniūnas Sigitas Dobilinskas savo koalicijos partnerius net pavadino „oponentais“.
„Beje, apie politinius oponentus. Kad ir kaip gerbčiau Rimantą TARAŠKEVIČIŲ bei Juditą SIMONAVIČIŪTĘ - vienoje komandoje dirbti su jais tikrai nenorėčiau ir negalėčiau. Tuo ir neigiu skleidžiamą gandą apie mano siekiamybę tapti Klaipėdos savivaldybės administratoriumi.”
PER ŠIĄ KANDENCIJĄ MERAS IŠ MANĘS APIE SAVE IŠGIRDO DAUG ŽODŽIŲ, BET ČIA JAU NET AŠ TAIP NEBŪČIAU DRĮSĘS PASISAKYTI.
Šie kolegos Dobilinko žodžiai puikiai apibūdina visa tai, kas vyko šioje salėje visus praėjusius metus. Kai buvo formuojama ši valdančioji dauguma, juos visus čia siejo tik noras mero poste matyti R.Taraškevičių.
Dabar valdančiosios daugumos nesieja niekas.
Aš nebalsuosiu prieš šią mero ataskaitą, nes kai meras turi tokius draugus, priešai jam nėra reikalingi.
Gerbiami kolegos žino, kad man mero ataskaita yra svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto.Vertindamas mero ataskaitą galiu pasakyti, kasd 2009 ieji metai buvo geriausi Rimanto Taraškevičiaus meravimo metai šioje kadencijoje.
Tiek praktikoje, tiek ir ataskaitoje.
Meras vardino savo nuveiktus darbus kuriais jis didžiuojasi. Aš galiu paminėti dar daugiau darbų, kurie kažkodėl liko mero ataskaitos paraštėse
2009 metais mes atidarėme atviros erdvės jaunimo centrą. Nepaisant ekonominės krizės, mes toliau rengėme miegamųjų rajonų detaliuosius planus.
Miesto koncertų salė klaipėdiečius pakvietė i naują vasaros estradą.
Tūkstančiai klaipėdiečių rinkosi į miesto viešąsias erdves šiltai ir pilietiškai paminėti vasario 16-ąją, kovo -11-ąją. Tai padaryti jiems netrukdė nebaigta Mokyklos tilto rekonstrukcija.
Žinoma mes galėjome padaryti geriau ir pasiekti daugiau.Tikiuosi meras atkreips dėmesį į mano pastabas ir problemas ir nebandys atsipirkinėti ritualinėmis frazėmis: Lakštingala negali nečiulbėti, o Gabšys negali nekalbėti.
2009 metais mes turėjome mažinti savivaldybės biudžetą ir pradėti reformas. Jei siūlomos priemonės buvo racionalios ir pagrįstos – TS frakcija paremdavo šitas iniciatyvas. Kartais rinkimų logika mūsų būtų reikalavusi šaukti apie genocidą, apie Taraškevičiaus nusikaltimus Klaipėdai, bet krizės metai iš atsakingų politikų reikalauja tokius dalykus padėti į šalį.
Kartais reformos sustodavo dėl mero nenoro pasiraitoti rankovių.
2009 metais meras mano akivaizdoje skambino gelbėjimo tarybos vadovui, duodamas pylos už pernelyg išpūstą etatų sąrašą.
Meras reikalavo padaryti išvadas.
Kokias išvadas padarė vadovas?
Štai šiandien ataskaitoje meras sako, kad jo netenkina Sporto skyriaus vadovo darbas. Kokias išvadas padarys sporto skyriaus vadovas? Ko vertas yra mero žodis?
Gerbiami kolegos. pažvelkime į mero ataskaitoje keliamas problemas. Ataskaitoje meras atkreipia dėmesį į senamiesčio problemas ir kviečia kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija pasirengę talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginčiau miesto merą susirūpinti Senojo turgaus būkle. Savaigaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų frakcijos paramos
Ir miestiečių dėkingumo.
Mes neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms statyboms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: neturėdami pinigų, neleidžiame klaipėdiečiams susitvarkyti savo gerbūvio patiems.
Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui. Mes sveikinsime tokius žingsnius jei tik verslas yra pasirengęs prisiimti riziką.
Galų gale leiskite atkreipti dėmesį ir į mero ataskaitos trūkumus. Ataskaitos 69 puslapyje, kalbėdamas apie tarybos darbo trūkumus meras rašo
„Didesnių diskusijų sulaukdavo tik tie klausimai, dėl kurių iš esmės išsiskirdavo valdančiosios koalicijos ir opozicinių frakcijų pozicijos.”
Meras duotoju klausimu ėmėsi politinio makiažo – 2009 didžiausias diskusijas kėlė tie sprendimai, kuriuose JIS nesugebėjo surasti bendrų sąlyčio taškų su TARYBOS valdančiojoje daugumoje esančia socialdemokratų frakcija.
Svarbiausios 2009 ųjų metų reformos buvo priimtos opozicijos ir liberalcenristų balsais balsais, prieštaraujant socialdemokratų frakcijai ir kai kuriems mažiesiems valdančiųjų partneriams.
Kartą, netekęs kantrybės, socialdemokratų frakcijos seniūnas Sigitas Dobilinskas savo koalicijos partnerius net pavadino „oponentais“.
„Beje, apie politinius oponentus. Kad ir kaip gerbčiau Rimantą TARAŠKEVIČIŲ bei Juditą SIMONAVIČIŪTĘ - vienoje komandoje dirbti su jais tikrai nenorėčiau ir negalėčiau. Tuo ir neigiu skleidžiamą gandą apie mano siekiamybę tapti Klaipėdos savivaldybės administratoriumi.”
PER ŠIĄ KANDENCIJĄ MERAS IŠ MANĘS APIE SAVE IŠGIRDO DAUG ŽODŽIŲ, BET ČIA JAU NET AŠ TAIP NEBŪČIAU DRĮSĘS PASISAKYTI.
Šie kolegos Dobilinko žodžiai puikiai apibūdina visa tai, kas vyko šioje salėje visus praėjusius metus. Kai buvo formuojama ši valdančioji dauguma, juos visus čia siejo tik noras mero poste matyti R.Taraškevičių.
Dabar valdančiosios daugumos nesieja niekas.
Aš nebalsuosiu prieš šią mero ataskaitą, nes kai meras turi tokius draugus, priešai jam nėra reikalingi.
2010-05-04
Socialinių reikalų komitetas nepritarė administracijos manipuliacijoms su miesto ligoninėmis.
Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų komitetas vieningai atmetė savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projektą dėl Jūrininkų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos Universitetinės ligoninės. Komiteto nariai pritarė mano siūlymui įpareigoti administracijos direktorių parengti sprendimo projektą, kuriuo Universitetinė ligoninė būtų perduota Sveikatos ministerijos žinion.
Šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė aptarnauja pacientus iš trečdalio Lietuvos. Miesto poreikiams ji yra per didelė, jos teikiamos paslaugos per daug sudėtingos. Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo minėta ligoninė turėjo tapti valstybinio pavaldumo. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl administracija nusprendė pradėti reorganizacijas, jungimus ir skaidymus įstaigų, kurių greitai nebevaldys.
Po apskričių panaikinimo mūsų miesto žinion turėtų būti perduota buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Komitetas pritarė steigėjų teisių perėmimui. Apskrities ligoninė (buvusi Raudonojo kryžiaus) yra kompaktiška, randasi miesto centre ir puikiai atitinka miesto ir miestiečių poreikių tenkinimui.
Laimėjus komitete, batalijos greičiausiai persikels į poryt vyksiantį tarybos posėdį. Tikiuosi jame taip pat nugalės sveikas protas ir teisė. Ligoninių batalijas miesto taryboje būtinai aprašysiu po miesto tarybos posėdžio.
Šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė aptarnauja pacientus iš trečdalio Lietuvos. Miesto poreikiams ji yra per didelė, jos teikiamos paslaugos per daug sudėtingos. Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo minėta ligoninė turėjo tapti valstybinio pavaldumo. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl administracija nusprendė pradėti reorganizacijas, jungimus ir skaidymus įstaigų, kurių greitai nebevaldys.
Po apskričių panaikinimo mūsų miesto žinion turėtų būti perduota buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Komitetas pritarė steigėjų teisių perėmimui. Apskrities ligoninė (buvusi Raudonojo kryžiaus) yra kompaktiška, randasi miesto centre ir puikiai atitinka miesto ir miestiečių poreikių tenkinimui.
Laimėjus komitete, batalijos greičiausiai persikels į poryt vyksiantį tarybos posėdį. Tikiuosi jame taip pat nugalės sveikas protas ir teisė. Ligoninių batalijas miesto taryboje būtinai aprašysiu po miesto tarybos posėdžio.
2010-05-02
Mero ataskaita
Praėjusį penktadienį meras R.Taraškevičius pateikė savo veiklos ataskaitą. Mero ataskaita nėra eilinis dokumentas. Tai svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto. Meras, rengdamasis savo ataskaitai, gali įvertinti visų savivaldybės institucijų veiklą, surasti priežastis kodėl vieni ar kiti darbai nebuvo padaryti. Taip pat meras ir tarybos nariai gali pasikeisti nuomonėmis, kokius darbus turėtumėme kitais metais.
Manau šiais metais Klaipėda nepadarė kelių darbų. Man patiko, kad savo ataskaitoje meras atkreipė dėmesį į senamiesčio problemas, kviesdamas kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija yra pasirengusi talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginu miesto merą susirūpinti senojo turgaus būkle. Savaitgaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų paramos ir miestiečių dėkingumo.
Mes visi suvokiame, kad neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms iniciatyvoms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: patys nesugebame duoti, tai neleidžiame to padaryti kitiems. Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui, jei tik jis yra pasirengęs prisiimti verslo riziką.
Džiugu, kad meras rado drąsos atvirai pažvelgti į problemas. Ir būtų dar džiugiau, jei tos problemos netaptų amžinomis.
Manau šiais metais Klaipėda nepadarė kelių darbų. Man patiko, kad savo ataskaitoje meras atkreipė dėmesį į senamiesčio problemas, kviesdamas kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija yra pasirengusi talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginu miesto merą susirūpinti senojo turgaus būkle. Savaitgaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų paramos ir miestiečių dėkingumo.
Mes visi suvokiame, kad neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms iniciatyvoms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: patys nesugebame duoti, tai neleidžiame to padaryti kitiems. Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui, jei tik jis yra pasirengęs prisiimti verslo riziką.
Džiugu, kad meras rado drąsos atvirai pažvelgti į problemas. Ir būtų dar džiugiau, jei tos problemos netaptų amžinomis.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
