Miesto taryboje likau paskutiniu liberalu

Klaipėdos miesto taryba nusprendė pradėti karą su Sveikatos ministerija. Ministerija pasiūlė pasikeisti ligoninėmis. Iš mūsų pasiimti Universitetinę ligoninę, mums atiduoti Apskrities ligoninę. Meras R.Taraškevičius nusprendė sau pasilaikyti abi ligonines. Tai jis padarė net rizikuodamas tuo, kad Klaipėdoje gali būti nebeteikiamos sudėtingos 3 lygmens medicinos paslaugos. R.Taraškevičiaus įsipareigojimai Universitetinės ligoninės vadovui buvo didesni ir svarbesni už klaipėdiečių interesus.
Man šie du sprendimai nepatiko. Jie griauna medicinos reformas Vakarų Lietuvoje. Jie naikina konkurenciją, kuri yra pažangos variklis. Jie atima mums galimybę rinktis. Jie atima galimybę rinktis slaugytojoms ir gydytojams. Mes kuriame monopoliją, o tai reiškia, kad Klaipėdiečiai sveikatos apsaugos srityje tampa vergais.
Deja mano kolegos į tokius argumentus neatsižvelgė. Kolega Greičiūnas, Simonavičiūtė ir Bražinskas manė, kad monopolijos kūrimas bus tik į naudą. Tai išgirdęs netekau žado ir pasakiau, kad šioje miesto taryboje likau paskutiniu liberalu, kuriam dar rūpi klaipėdiečių laisvės

Kaip vyko debatai miesto taryboje puikiai aprašė vakarų ekspresas. Jūsų dėmesiui ir siūlau jo straipsnį.

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines

2010-05-28, 00:00

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Spausdinimo versija | Pasidalink

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto taryba, nepasidavusi Vyriausybės atstovų argumentams, nubalsavo uostamiesčio ligonines palikti savivaldybės globoje. Net ir tą, kuri tokios globos norėjo išvengti.

Vakar miesto Tarybos sprendimu išreikšta politinė valia sutikti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (KL, buv. Jūrininkų) būtų sujungtos, tačiau KUL steigėjo teisės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neatiduotos.

"Tai išmintingas sprendimas", - pasidžiaugė po ilgokai užtrukusių debatų, sužinojęs rezultatą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. KUL medikų bendruomenė buvo surinkusi 2 tūkst. parašų, kuriais prašoma priimti būtent tokį sprendimą.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, posėdyje kolektyvo vardu prašęs palikti juos ministerijai, palaikymo nesulaukė - dviejų balsų persvara buvo priimtas sprendimas sutikti, kad šios ligoninės steigėjo teisės būtų perduotos savivaldybei.
Siūlė ir alternatyvų variantą

Klausimas dėl KUL ir KL likimo sulaukė Taryboje daugiausia ginčų ir svarstymų.

Pasak sprendimo projektus pristačiusios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, sutikimas jungti ligonines nenulemia jungimo būdo. Klausimas, ar vieną ligoninę prijungti prie kitos, ar jas jungti vienodomis teisėmis, būtų svarstomas tolesniame etape kartu su SAM.

Jungti ligonines numatyta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 dienos nutarime "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo". Pagal Vyriausybės programą, sujungus KL ir KUL turi atsirasti respublikinio lygmens paslaugas teikianti gydymo įstaiga.

Tarybos nariai J. Asadauskienės prašė paaiškinti, kokias pasekmes galėtų turėti pateikto sprendimo priėmimas. Konservatorius Kęstutis Gabšys priminė, ką Tarybos Kolegijos posėdyje sakė viceministras Gintaras Valiukonis - kad neperdavusi KUL steigėjo teisių ministerijai, Klaipėda rizikuoja likti su dviem apskrities lygio ligoninėmis.

"Kas tuomet prisiims atsakomybę, jei rytoj neteksime trečiojo lygio paslaugų?" - klausė jis.

J. Asadauskienė sakė, kad galėjimą teikti trečiojo lygio paslaugas nulemia licencijų turėjimas, o KUL šias licencijas turi.

KUL vadovas V. Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetų klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą ligoninę darosi vis akivaizdesnės.

"Tolesni planai aiškūs - mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis", - prognozavo jis. Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.

Tarybos narys konservatorius Marius Usonis tuo suabejojo - juk šios dvi didžiosios klinikos, gaunančios daugiausia pinigų, priklauso būtent ministerijai. V. Janušonis patikino, kad SAM priklauso per 10 ligoninių, tačiau tokius pinigus gauna tik dvi.

M. Usonis visgi pateikė alternatyvų sprendimo projektą - KUL steigėjo teises perduoti ministerijai. Liberalas Rolandas Bražinskas oponavo, kad steigėjo teisių turėjimas - vienintelė garantija daryti įtaką ligoninės veiklai ir išsaugoti aukščiausiojo lygio paslaugas uostamiestyje.

Tuomet K. Gabšys, pareiškęs, kad didelė ligoninė turėtų visgi būti valstybės nuosavybė, pasiūlė savivaldybei pirkti karo laivą - taip pat būtų didelė garbė jį turėti. "Manote, esame tokie galingi, kad dėl mūsų bus griaunama visa sistema?" - retoriškai klausė jis.

"Darykime žingsnį ir pasilikime sau teisę toliau derėtis su ministerija", - palaikydama sprendimo projektą siūlė vicemerė Judita Simonavičiūtė, suabejojusi, ar ilgai savivaldybė išliksianti naujojo junginio dalininkė.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė išaiškino, kad toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui, įpareigojančiam perimant apskričiai priklausiusias įstaigas vieną perduoti ministerijai. Be to, įstatymas esą nenumato reorganizuoti skirtingiems steigėjams priklausančių įstaigų. Tačiau meras R. Taraškevičius paprieštaravo - juk KL turi du dalininkus - ministeriją ir Palangos savivaldybę.

Sprendimas sutikti jungti ligonines, bet KUL steigėjo teisių neatiduoti, palaimintas 19 Tarybos narių balsų.
Norėjo likti pavaldi ministerijai

Nemažai aistrų sukėlė ir sprendimo projektas savivaldybei perimti Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) savininko teises, pareigas bei turtą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad KAL, prijungus prie jos Vaikų ir Tuberkuliozės ligonines, taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine ir teiktų respublikinio lygio paslaugas.

Šios ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar tikslinga dviem didelėms uostamiesčio ligoninėms turėti vieną steigėją - savivaldybę. Be to, perėmus ligoninę savivaldybei, gali nukentėti ligoninės vykdomi Europos Sąjungos ir valstybės investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 25 mln. litų.

"Kai kurie projektai taptų komplikuoti, neturėtų tęstinumo", - savo nuomonę reiškė R. Sakalauskas.

Be to, kitų miestų - Šiaulių, Panevėžio, Kauno ligoninės, kurios priklausė apskritims, pereinančios būtent SAM, o ne savivaldybių priklausomybėn.

Kai kurie Tarybos nariai R. Sakalausko argumentų nesuprato - esą ir KUL, priklausanti savivaldybei, iš valstybės gauna daug lėšų. Anot Audros Daujotienės, Vyriausybė negalės atsisakyti investicijų vien todėl, kad ligoninė bus pavaldi miestui.

14 Tarybos narių balsų lėmė, kad būtų priimtas sprendimas sutikti KAL perimti savivaldybės žinion.

Kitų dviejų įstaigų - Priklausomybės ligų centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas politikų aistrų nekėlė. Be diskusijų didžiule balsų persvara pareikštas sutikimas šias įstaigas taip pat priglobti po savivaldybės sparnu.