Gerų naujienų savaitė

Net pačiam keista, bet bevartydamas interneto portalus, mąstydamas apie nuveiktus darbus, mano sėkmes ir nesekmes, net nusistebėjau kokia gerų naujienų savaitė buvo mano bendražygiams, mūsų valstybei ir žinoma man asmeniškai.
1. Šiandien pirmą kartą nuo krizės pradžios pusės metų „Viliboras“ nukrito žemiau 7%. Paskutinį kartą Viliboras toks žemas buvo 2008 10 20. Turint omenyje, kad žmonės Lietuvoje paskolas litais dažniausiai turi pasiėmę su kintamomis palūkanomis, ši naujiena paliks vieną kitą atliekamą litą kišenėje.
2. Tranperancy International paskelbė, kad korupcijo suvokimo indekstas Lietuvoje pakilo nuo 4,7 iki 4,9 balo. Tai gera žinia, nes 5 balai rodo, kad valstybė laikoma persilaužusi ir pažabojusi korupciją. Priminsiu, kad socialdemokratas G.Kirkilas žadėjo atsistatysdinti jei korupcijos suvokimo indeksas 2008 metais nepadidės. A.Kubilius atsistatydinti nežadėjo, tačiau jam vadovaujant Vyriausybei Lietuvos valstybė tapo pajėgesnė kovoti su korupcija. Didesnis balas korupcijos suvokimo indekse, greičiausiai reiškia mažesnį „viliboro“ rodiklį.
3. Pirmadienį „Eurostatas“ pranešė, kad praėjusį ketvirtį Lietuvos ekonomika kilo geriausiai visoje Europos sąjungoje. „Verslo žinios“ pagaliau apvertė liežuvį ir pasakė, kad mūsų verslas galbūt geriausiai iš visų Baltijos šalių prisitaikė prie ekonominės krizės.
4. Šiandien mūsų frakcijos seniūnas Marius Usonis miesto tarybos sekretoriate užregistravo tarybos sprendimą, kuriame numatoma Klaipėdoje vėl sugrąžinti vieningą atsiskaitymo knygutę. Kitą ketvirtadienį šiuo klausimu diskutuos miesto taryba. Išsprendus kelias technines problemas atsiskaitymo dokumentai galėtų fukcionuoti jau nuo kitų metų sausio. Per metus gyventojų piniginėse nuo šio sprendimo turėtų likti maždaug nuo 30 iki 240 litų.
5. Trečiadienį kaip dėstytojas debiutavau egzaminuotojo rolėje. Atrodo aš ir studentai radome bendrą kalbą. Pažymiai svyravo tarp 8 ir 10. Pažymėtina į 10 kų pusę.
6. Pirmadienį paaiškėjo, kad Šilalės rajono viecemeras, konservatorius J.Gudauskas laimi pakartotinius rinkimus Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. Jei jis laimės ir antrame ture, tai bus geras ramstis A.Kubiliaus vyriausybei prieš kitų metų biudžetą.

Ne ką mažiau įdomu buvo ir Klaipėdos savivaldybėje, bet tai kol kas primena meškerių užmetimą. Apie tai kokio dydžio žuvys užkibs – lauks vėlesnis pokalbis.

Mažas, gražus šunkiukas

Gruodžio 31 osios vakarą, kai ruošiausi važiuoti švęsti Naujųjų metų, su manimi nutiko įdomus ir puikus nuotykis. Kol į automobilį kėliau vakarėliui skirtus valgius ir gėrimus, nežinia iš kur mano automobilyje atsirado šuo.
Tai buvo juodas ilgaplaukis taksas. Gražus simpatiškas šunelis jaukiai susirangė automobilio priekinėje sėdynėje ir nerodė jokio noro iš ten trauktis. Jis negynė naujosios savo nuosavybės agresyviu lojimu. Jis neinkštė kaip bejėgis padaras. Jis tiesiog sėdėjo ant automobilio sėdynės ir linksmai vizgino uodegą. Tarsi jaustųsi šios sėdynės šeimininku.
Gyvenimas nėra pasaka ir šis šuniukui mano automobilį teko palikti. Vis dėl to, ši istorija manau labai simboliška. Žmonės sako, kad kaip sutiksi naujuosius, taip gyvensi visus šiuos metus.
Šis šuniukas man priminė tai, kad mūsų gyvenimas susideda iš santykių. Rūpindamiesi kitais, mes pasirūpiname savimi, nes įrodome pasauliui esame reikalingi.Šiais metais mūsų gyvenimas bus lydimas ekonominių netikrumų ir išbandymų. Linkiu, kad 2009 mums būtų mūsų santykių stiprybės ir jų kūrimo metai. Daiktus galima nusipirkti, tuo tarpu santykių nenusipirksime niekados

Mieli skaitytojai,

Sveikinu Jus visus svarbiausių metų švenčių proga. Tikiu, kad mes visi savo darbais ir mintimis darėme viską, kad mūsų mieste, šalyje ir pasaulyje būtų bent truputėlį geriau ir saugiau.
Kai tūkstančiai žvaigždžių nušvies mūsų šventinį dangų, mes švęsime Vilties ir Šilumos pergalę, kai po ilgų išbandymų Žiemos, neišvengiamai ateina Pavasaris.
Kitais metais mūsų šeimų, miesto ir valstybės laukia išbandymų laikai. Linkiu, kad ekonominiai sunkumai sudužtų į mūsų vertybių molą. Šimtamečių vertybių, kurios mus sieja. Tegul šis molas būna tvirtas kaip niekada.
ŠV.Kalėdų proga sveikinu visus kolegas, politikus. Kalėdos yra ta proga, kuri primena mums, kad mes tarnaujame aukštesniems tikslams. Politiniai debatai yra ta vieta, kurioje mūsų širdys plaka karščiau, kur mes privalome atsistoti visu ūgiu, tam, kad apgintumėme vertybes, kuriomis mes tikime. Ginkime, puoselėkime ir saugokime vertybes, nes jos verčia suktis pasaulį.
Gerbiami klaipėdiečiai, artėjančiais metais linkiu savo kasdieniais darbais puošti miestą, kaip tai darė čia gyvenę žmonės daugiau nei 700 metų. Tie maži, bet svarbūs darbai, veda mus didžiulius žygdarbius.Linksmų Šventų Kalėdų ir Laimingų naujųjų metų

Žiema

Šiandien sekmadienis, lapkričio 23. Į Klaipėdą atėjo žiema. Už lango krenta snaigės. Į mano gyvenimą po truputį ima brautis Kalėdos. Kalėdos prasidėjo jau ketvirtadienį, kuomet mero kabinete, teko kalbėtis apie būbsimąjį atviros erdvės jaunimo centrą.
Europos sąjungos pinigais finansuojamas, Klaipėdos pietinėje miesto dalyje atsiras naujo tipo jaunimo įstaiga, kurioje jaunuoliai galės patys, nieko nevaržomi leisti savo laisvalaikį: groti šokti. Jokių taisyklių, jokių tvarkaraščių. Viskas derinama tarpusavio susitarimu.
Per 18 Nepriklausomybės metų, tai bus ko gero pirmoji Klaipėdoje įkurta jaunimui skirta įstaiga. Kartu su tarybos nare, mano kolege Jurgita, mes ėjome diskutuoti dėl šios įstaigos būsimojo statuso. Pokalbis su meru buvo trumpas, bet labai dalykiškas ir rezultatyvus. Mes sutarėme, kad kai tik bus patvirtintas ES finansavimas, savivaldybės administracija, teiks sprendimą, kad Klaipėdoje būtų įkurta dar viena biudžetinė įstaiga. Tai leis šitam centrui funkcionuoti, nesukant galvos dėl elementariausių buitinių poreikių tokių: kaip darbuotojų atlyginimai ar šildymo išlaidos.
Šeštadienį, kartu su savo Seimo nariu Pranu Žeimiu, lankėmės Nidoje, kur dalyvavome Neringos miesto savivaldybės įkūrimo 47 metų paminėjime. Kelionė į Nidą buvo sudėtinga. Į automobilio langą tėškė sniegas, buvo slidu kaip per ledą, reikėjo išplėtus akis žiūrėti kad nesusidurtum su kokiu nors briedžiu. Pati Nida atrodė išmirusi kaip po kokio nors kataklizmo. Tačiau vienintelis kataklizmas buvo susitelkęs Nidos kultūros centre, kur po trumpų oficialių kalbų, prasidėjo daugiau kaip dvi su puse valandos trukmės visų Neringiškių kolektyvų koncertas. Esu įsitikinęs, kad dainingiausios savivaldybės vardas tikrai turėtų būti suteiktas Neringai. Jei, kas nors galvoja kitaip, galima derėtis.
Šiandien sekmadienis ir aš gyvenu sau. Žiūriu pro langą į krintančias snaiges ir džiaugiuosi skaitydamas, kaip mano draugas dalinasi savo tėvystės rūpesčiais. Jis su savo sūnumi tiesiog kasė sniegą! Ketvirtadienį tikiuosi dar nenutirps sniegas ir būsimoji miesto taryba posėdžiaus jau Kalėdine dvasia. Aš suprantu, kad taip nebus ilgai, aš suprantu, kad politika negali būti be kovos, o jei Kalėdos bus ištisus metus, tada mes nustosime Jas vertinti ir jų laukti. Bet vis dėl to pagalvokime, koks galingas yra mūsų Kūrėjas, kuris keliais milijardais sušaldytų vandens lašelių, mūsų širdis pakeičia neatpažįstamai

Savaitgalis

Po ilgai trukusių darbinių savaitgalių, pagaliau išpuolė laisvesnės dienos. Matyt buvau labai nusipelnęs, nes išpuolę „nedarbiniai savaitgaliai“ buvo kaip niekada šilti ir saulėti. Verčiantys tikėti, kad pagaliau atėjo vasara.
Mano šeštadienis prasidėjo talka „Smeltės“ individualių namų bendruomenėje, kuriame kartu su dviem Tėvynės sąjungos kandidatais į Seimo narius Pranu Žeimiu ir Evaldu Jurkevičiumi, padedant keliasdešimčiai „Smeltės bendruomenės“ kaimynų Karinių jūrų pajėgų kariškių, savo „smogiamąją delegaciją“ atsiuntusio „Klaipėdos terminalo kolektyvo, per kelias valandas apėjome visą kvartą. Šiukšlių buvo labai mažai, todėl talka labiau priminė ne sunkų darbą, o malonią rytinę mankštą.
Šeštadienio popietę pratęsiau su draugais iškylaudamas gamtoje, savo kolektyviniame sode. Kol vyrai ant žarijų kepė mėsą, o moterys pjaustydamos užkandą dar visaip kaip vaikėsi po veją lakstančius vaikus. Man tuo tarpu teko užsiimti „šeimininko pareigomis“ ir bendrauti su metus manęs nemačiusiais sodo kaimynais. Bendravimas daugeliu atveju sukosi apie politiką. Žmonės manęs klausinėjo ar nepavargau, kaip einasi „ten valdžioje“, klausinėjo apie asmeninius ir politinius planus. Mano žvilgsnis matyt tiek atbuko nuo tarybos posėdžių salės ir būstinės, kad džiugu buvo matyti kiekvieną besikalantį daigelį ir inkiluose čiulbančius varnėnus.
Sekmadienio pavakarę, paskambinęs draugas, išsitempė mane pasivažinėti dviračiais. Dviratį buvau įsigijęs kažkur prieš keturis metus, norėdamas numesti svorio. Kaip dažnai būna, gerais norais pragaras grįstas. Po kelių nesėkmingų bandymų, nuolatinio dusulio, dviratis sėkmingai atgulė į rūsį.
Šiandien su džiugesiu galiu konstatuoti, kad mano sportinė forma tikrai nėra bloga. Atstumą nuo savo namų (Baltijos pr.) iki Simonaitytės gatvės, naujuoju dviračių taku, įveikėme beveik maksimaliu greičiu, per gana trumpą laiką. Kelionė atgal palei Taikos prospektą, buvo ne ką sunkesnė, nors ir pūtės priešinis vėjas.
Kelionės dviračiu irgi neapsiėjo be politikos - tiesa mažos, municipališkai ūkinės. Savo pastebėjimus apie tai, kaip Klaipėda yra dviračiams draugiškas miestas, dar aprašysiu. Šitas lengvas „apšilimas“ manyje išjudino didelį norą į darbą palėkti dviračiu. Suvokiu, kad visada to padaryti nepavyks. Reikės spręsti, kaip į darbą pasiimti kostiumą. Ir dar keletą smulkesnių problemų.
Galų gale šis aktyvus ir sportiškas savaitgalis, sunkiu akmeniu prislėgė mano sąžinę primindamas, mano sau duotą pažadą bent kartą per savaitę nueiti į sporto klubą. Tebūnie tai mano pasižadėjimas gegužės mėnesiui, kurio vykdymą kontroliuos šio dienoraščio skaitytojai. Visi tie, kurie ketina pradėti aktyviai sportuoti, man pavydėkite ir darykite išvadas. Visiems kurie sportuoja – iki susitikimo klubuose, aikštelėse ir dviračių takuose!

Jums noriu palinkėti iš visos širdies,
Kad sieloje gerumo gėlės skleistųs.
Kad jėgos vėl atgimtų su gamta,
Kad šviesią mintį dar geresnė keistų.
Kad duona ir medum kvepėtų Jūs namai,
Kad būtų jie užuovėja saugiausia.
Kad baltas angelas - dangaus pasiuntinys -
Juos saugotų, globotų, neapleistų.GRAŽIŲ JUMS ŠV. VELYKŲ

Už Naujuosius metus

Į mūsų namus nesiklausę atėjo 2008 ieji metai. Jie atėjo mūsų nesiklausę, o mes jų nelaukėm specialiai. Nors naujųjų nelaukėme, vienok sutikome juos sugeriausiomis lietuviškomis tradicijomis: draugais, degtine ir per televizorius iš visų kanalų lipančia lietuviškų atlikėjų nacionaline mišraine, susidedančia iš Yvos, Cicino, Žvagulio ir 69 danguje.
Rytoj jau judėsime į darbus, pradėdami naują dieną, mėnesį ir naujus metus. Todėl šį dienoraščio puslapį ketinu skirti galų suvedimui ir naujosios „darbotvarkės kūrimui“. Kuo praėjusiais metai gyveno mano namai, rotušė, respublika ir visas pasaulis? Ko aš tikiuosi iš būsimųjų metų?
Man ir mano šeimai šie metai buvo labai neblogi Dvi mano labai artimų draugų šeimos susilaukė vaikų. Man teko garbinga misija tapti vieno iš šitų vaikų krikštatėviu. Mano tėvai taip pat išvengė rimtų problemų ir gyvena ramų pensininkų gyvenimą. Šie metai man buvo svarbūs profesinio tobulėjimo srityje. Ateinančiais metais tikiuosi įgyvendinti keletą man labai įdomių projektų, susijusių su žiniasklaida.
Gaila, tačiau Klaipėda visų kiaulės metų teikiamomis galimybėmis nesugebėjo pasinaudoti. Mes turime iš „mieločnikų“ sudarytą miesto valdžią be jokios moralės ir be jokios idėjos. Aš gebus sutarti su žmonėmis kai jie turi savo idėjas savo matymus. Gaila bet dauguma tarybos narių, tiesiog nori turėti savivaldybės tarybos nario mandatą, net nežinodami, ką su jais daryti.
Po rinkimų miesto valdžia manė, kad niekas nepasikeitė ir dirbo toliau, tarsi liberalcentristų ir toliau būtų septyniolika, naujai susiformavusi opozicija būtų konstruktyvi kaip ir buvo praėjusios kadencijos laikotarpiu. Gavusi porą niuksų valdančioji dauguma po vasaros atostogų liovėsi dirbti ir ėmė priiminėti tik rutininius sprendimus. Apie ilgalaikius miesto vystymo projektus galime tik pasvajoti. Kaip sakė Ostapas Benderis „Kam jums pinigai jeigu neturite idėjų“?
Ne ką geriau gyveno ir mūsų šalies valdžia. Dešimtmečio rekordus mušanti infliacija, mažumos vyriausybė, kurios svarbiausias darbas – išlikti iki rytojaus. Amerikoje subrendęs prezidentas labai greitai perėmė geriausias mūsų „valstybininkų“ darbo stilių ir metodus. Labai gaila bet savo rolės neįgyvendina žiniasklaida – mūsų demokratijos sarginiai šunes. Iš laikraščių, televizijų, radijų dingsta politinių debatų laidos, mes depolitizuojamės. Jų vietą užiima šokių dešimtukai ir verksnių laidos kuriose politikai tyčiojasi iš savęs. Taip palangva formuojamas įvaizdis esą visi yra tokie...
Visi mėgsta pasakyti kad dėl šios situacijos kaltos tradicinės partijos, kurios nesugeba pateikti gerų idėjų. Tuo tarpu jei šiandien aš turiu briliantinę idėją, kur man ją reikia paskelbti jei šiandien Klaipėdoje neliko jokios politinių debatų arenos?
Mūsų žiniasklaida aprašinėjo rinkimus Lenkijoje ir Prancūzijoje tačiau nepastebėjo kelių esminių pokyčių šiose visuomenėse. Prancūzijoje valdžia nusivylę žmonės ėjo balsuoti. Ėjo, es jiems buvo įdiegta, kad galima kažką pakeisti, kad kažką reikia keisti.
Lenkai taip pat buvo nusivylę politika ir rinkimuose, kuriuos laimėjo broliai Kačinskiai nėjo balsuoti. Mūsų žiniasklaida brolius Kačinskius rodė kaip visišku struobrius ir neišmanėlius, tačiau lenkams jie patiko. Praėjusiuose rinkimuose Teisė ir teisingumas gavo net 5 milijonus daugiau balsų. To neužteko pergalei, nes lenkai suvokė, kad jų balsas lemia. Ir visi ėjo balsuoti. Kiekvienas už savo tiesą, bet visi už Lenkijos gerovę.
Artėjantys metai bus lydimi politinės apatijos, artėjančių Seimo rinkimų ir ekonominio netikrumo metais. Pasibaigus nekilnojamo turto kainų burbului, kitais metais paiškės ar mes sugebėsime surasti savo vietą po saule ir mūsų gyvenimas vėl įžengs į naujo ekonominio kilimo spriralę. To ir linkiu artėjančiais žiurkės metais. Su Naujaisiais metais!

Po tarybos posėdžio - nemalonumai

Šiandien įvyko paskutinysis šiais metais Klaippėdos miesto tarybos posėdis. Kaip jau minėjau praėjusiame rašinyje, miesto valdžia nepriiminėja svarbesnių politinių sprendimų ir visi 40 buvo absoliuti miesto tarybos rutina. Klerkai gadina popierių priiminėdami visokias tvarkas, kuri yra suprantama tik Jiems vieniems.
Mastydamas apie namus ir Kalėdų nuotaikas, besiruošdamas važiuoti namo, sugebėjau mašinos užpakaliu kabinti pravažiuojančią mašiną. Smūgis buvo toks švelnus, tačiau visvien teko išbandyti visus kelių eismo taisyklių vingius.
Dabar mano vairavimo pažymėjimas saugiai saugomas kelių policijos seife, man gresia bauda, pasiaiškinimai žiniasklaidai, rūpesčiai su draudimu ir sugadintos Kalėdos. Nuo žioplumo vaistų nėra.

Asmeninių sprendimų metas

Praėjusį savaitgalį vyko Tėvynės sąjungos suvažiavimas, kuriame mūsų partija priminėjo gana daug svarbių politinių sprendimų. Žiniasklaida „apdainavo“ tik vieną – prie mūsų nusprendė prisijungti tautininkų sąjunga. Dar žiniasklaida prabėgomis paminėjo, kad mūsų partija parodė politinę valią ir daugiau nei dviem trečdaliais balsų patvirtino siekį susijungti su Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Žiniasklaida visišku kampu apėjo suvažiavime keltą dešiniosios alteratyvos arba „Kitokios Lietuvos projektą“. Tai nėra labai gerai, nes visuomenėje nediskutuojamos idėjos, jų vietą užima intrigos arba viešųjų ryšių akcijos.
Šeštadienį aš primėmiau svarbų savo gyvenime politinį sprendimą. TS Klapėdos skyriaus kandidatų atrankos komitetas siūlė man artėjančiuose Seimo rinkimuose vienoje iš Klaipėdos vienmandačių rinkiminių apygradų kelti savo kandidatūrą.
Gerai apmąstęs besiklostančią situaciją, padariau išvadą, kad šiuo metu esu reikalingesnis Klaipėdoje, kur yra tiek daug neišspręstų darbų. Artėjančiuose Seimo rinkimuose aš aktyviai darbuosiuos, kad kuo daugiau mūsų bendražygių laimėtų rinkimus Klaipėdoje. Taip pat toliau aktyviai darbuosiuos frakcijoje miesto taryboje.

Ketvirtadienį būsiu eteryje

Rytoj (ketvirtadienį) Radijo stoties "Wox Maris" eteryje, būsiu žurnalistės Natalijos Magučojos, svečias.
Radijos stoties "Wox Maris" dažnis - 99 Mhz.
Laidos pradžia 18 valandą.

Viešumas smogia

Šią savaitę pats nenorėdamas tapau žiniasklaidos taikiniu. Pirmadienį dienraštis „Klaipėda“ nagrinėjo politikų ir valdininkų turto deklaracijas. Ir atsitik tu mano tokiai nelaimei, kad man teko „garbinga“ dalia gauti „tarybos nario-bomžo“ pereinamąją premiją. Kitaip sakant turto deklaracija pateikė išvadą, kad aš esu neturtingiausias Klaipėdos miesto tarybos narys.
Antradienį ir trečiadienį turto deklaracijų nagrinėjimo epopėją perėmė dienraštis „Vakarų ekspresas“, kuris išnagrinėjo ne tik mano pajamas, bet ir mano gyvenimo būdą: kur aš gyvenu, kodėl neturiu turto ir kiek man kainuoja mano „antroji pusė“.
Visada buvau atviras, į viešą veiklą orientuotas politikas. Esu praėjęs britaniškąją viešųjų ryšių mokyklą, kuri nurodo, kad nėra viešesnio asmens, kaip politikas. Viešumo niekada nevengiau ir ,pripažinsiu, žiniasklaidos ir aplinkinių dėmesys mane net džiugino. Kai „Vakarų ekspreso“ jaunesnysis brolis „Bulvaras“ aprašė atvejį, kad optikoje matuodamasis akinius apalpau, į šią istoriją žiūrėjau kaip į anekdotą.
Tačiau kai mano gyvenimo būdą panagrinėjo žurnalistė Natalija Mogučaja, pasijutau tarsi maišu trenktas. Ne todėl, kad turėčiau ką slėpti, bet todėl, kad pasijautau visiškai nuogas ir neapsaugotas.Žinoma mano požiūris į politiką nuo to nepasikeitė. Esu įsitikinęs, kad asmenims, netoleruojantiems viešumo ir tiems, kuriuos vargina žiniasklaidos dėmesys, politikoje ne vieta. Bet nuo to dvasinio striptizo jausmas neišnyksta..