Viešumas smogia

Šią savaitę pats nenorėdamas tapau žiniasklaidos taikiniu. Pirmadienį dienraštis „Klaipėda“ nagrinėjo politikų ir valdininkų turto deklaracijas. Ir atsitik tu mano tokiai nelaimei, kad man teko „garbinga“ dalia gauti „tarybos nario-bomžo“ pereinamąją premiją. Kitaip sakant turto deklaracija pateikė išvadą, kad aš esu neturtingiausias Klaipėdos miesto tarybos narys.
Antradienį ir trečiadienį turto deklaracijų nagrinėjimo epopėją perėmė dienraštis „Vakarų ekspresas“, kuris išnagrinėjo ne tik mano pajamas, bet ir mano gyvenimo būdą: kur aš gyvenu, kodėl neturiu turto ir kiek man kainuoja mano „antroji pusė“.
Visada buvau atviras, į viešą veiklą orientuotas politikas. Esu praėjęs britaniškąją viešųjų ryšių mokyklą, kuri nurodo, kad nėra viešesnio asmens, kaip politikas. Viešumo niekada nevengiau ir ,pripažinsiu, žiniasklaidos ir aplinkinių dėmesys mane net džiugino. Kai „Vakarų ekspreso“ jaunesnysis brolis „Bulvaras“ aprašė atvejį, kad optikoje matuodamasis akinius apalpau, į šią istoriją žiūrėjau kaip į anekdotą.
Tačiau kai mano gyvenimo būdą panagrinėjo žurnalistė Natalija Mogučaja, pasijutau tarsi maišu trenktas. Ne todėl, kad turėčiau ką slėpti, bet todėl, kad pasijautau visiškai nuogas ir neapsaugotas.Žinoma mano požiūris į politiką nuo to nepasikeitė. Esu įsitikinęs, kad asmenims, netoleruojantiems viešumo ir tiems, kuriuos vargina žiniasklaidos dėmesys, politikoje ne vieta. Bet nuo to dvasinio striptizo jausmas neišnyksta..