Kompiuterių ir operacinių sistemų guru Bilas Gatesas nusprendė atsisakyti Facebooko. Naujiena žaibiškai apskriejo visą pasaulį. Bilas Gatesas išsigando per daug norinčių su juo draugauti. Kompiuterinio pasaulio analitikai tuoj pat nuvalė dulkes nuo savo klaviatūrų ir ėmė rašyti, kokie pokyčiai laukia kompiuterinio pasaulio.
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...
Pranešimai
2 komentarai:
Blogas isties kontroversiskas, gerb. autorius neapsisprendzia, kas gi svarbiau: ar naturali zmoniu komunikacija ar dirbtine. Susikibkime visi uz ranku ir pasakykime "televizoriui NE!"
Rašyti komentarą