Neseniai, pakliuvo man į rankas knygutė apie kovą su korupcija miesto valdyme. Knygutė plona, parašyta kolegijos studentui, praktikui. Knygutėje beveik tik patarimai su pavyzdžiais kaip jie veikia. Viso pasaulio mietuose, po viešųjų pirkimų ir savivaldybės darbuotojų kyšininkavimo, žymiausias korupcijos židinys glūdi miesto plėtros, teritorijų planavimo ir gatvių tiesimo bei tvarkymo srityse.
Su šiomis negerovėmis visi specialistai siūlo kovoti pritaikius primityviai paprastą sistemą- visus savivaldybės tarybos sprendimus gatvių tiesimo, teritorijų planavimo ir miesto plėtros srityse priiminėti laikantis kaštų-naudos principo.Šis principas yra tiek primityvus, kad nūdienos mūsų politinis Klaipėdos elitas nesugeba jo suprasti ir visiškai nesugeba jų pritaikyti praktikoje. Dar keisčiau, kad visi mūsų miesto kovotojai su korupcija ir tie, kurie laksto ant baltų arklių ir tuos, kuriuos kadaise vežiojo milicijos „volgomis“ šio sprendimo net nebando siūlyti.
Kaštų –naudos principas yra būdas sustiprinti savivaldybės institucijų atsakomybę, tam, kad miesto plėtra vyktų tose srityse, kurios kuo mažesnėmis sąnaudomis, maksimaliai padidintų gerovę kuo didesniam skaičiui žmonių.
Pinigų visada trūko ir trūks, todėl visuomet reikia rinktis kokias nors alternatyvas. Visais atvejais lieka atviras klausimas ar kokiam nors projektui nebuvo uždegta žalia šviesa, vien tik todėl, kad kur nors šalimais skypą turi aukštas savivaldybės valdininkas.
Projekto vykdymo kaštus mes paskaičiuojame, tvirtindami projekto biudžetą ar sąmatas. Šiuo metu trūksta tik naudos paskaičiavimo. Naudos paskaičiavimas taip pat nėra raketų mokslas ir nebūtina jo tokiu paversti. Skaičiuojant naudą reikia pamatuoti tik kelis kelis kriterijus:
1. Kiek žmonių naudosis padarytais patobulinimais.
2. Kiek daugiau pajamų mokesčio gautų savivaldybė dėl išaugusių nekilnojamo turto vertės ir pabrangusios žemės.
3. Kiek savivaldybė gautų daugiau pajamų jei dėl atliktų darbų jai pavyktų geriau parduoti šalia esantį savo žemės sklypą arba kokį nors nekilnojamą turtą.
4. Kiek pavyktų išvengti papildomų nuostolių, jei darbai būtų padaryti dabar, o ne po metų.
Iš projekto vykdymo išlaidų, atėmę 2-4 punkte mano įvardintą naudą ir ją padalinę iš naudos gavėjų skaičiaus, mes gausime kaštų ir naudos koeficientą, kuris ir turėtų lemti projekto vykdymo eiliškumą.
Prisipažinsiu man ši sistema patinka ir dėl kitų gerų dalykų. Joje puikiai galima rasti vietos ir bendruomeninei atsakomybei stiprinti. Štai pavyzdžiui Jūsų gyvenamoje gatvėje gyvena vos keli žmonės. Jūs negalite tikėtis, kad ji bus greitai suremontuota, kaštų-naudos koeficientas per mažas? Ką gi, bendruomenės prisidėjimas prie projekto vykdymo, sumažins projekto kaštus ir pastūmės jūsų projektą į eilės priekį. Jau gerus metus iš esmės kartoju, kad valdžia negali sėdėti ir laukti visuomenės iniciatyvų. Pirma reikia žengti bent vieną žingsnį pirmyn ir išsiplauti bent vieną ausį.
Su šiomis negerovėmis visi specialistai siūlo kovoti pritaikius primityviai paprastą sistemą- visus savivaldybės tarybos sprendimus gatvių tiesimo, teritorijų planavimo ir miesto plėtros srityse priiminėti laikantis kaštų-naudos principo.Šis principas yra tiek primityvus, kad nūdienos mūsų politinis Klaipėdos elitas nesugeba jo suprasti ir visiškai nesugeba jų pritaikyti praktikoje. Dar keisčiau, kad visi mūsų miesto kovotojai su korupcija ir tie, kurie laksto ant baltų arklių ir tuos, kuriuos kadaise vežiojo milicijos „volgomis“ šio sprendimo net nebando siūlyti.
Kaštų –naudos principas yra būdas sustiprinti savivaldybės institucijų atsakomybę, tam, kad miesto plėtra vyktų tose srityse, kurios kuo mažesnėmis sąnaudomis, maksimaliai padidintų gerovę kuo didesniam skaičiui žmonių.
Pinigų visada trūko ir trūks, todėl visuomet reikia rinktis kokias nors alternatyvas. Visais atvejais lieka atviras klausimas ar kokiam nors projektui nebuvo uždegta žalia šviesa, vien tik todėl, kad kur nors šalimais skypą turi aukštas savivaldybės valdininkas.
Projekto vykdymo kaštus mes paskaičiuojame, tvirtindami projekto biudžetą ar sąmatas. Šiuo metu trūksta tik naudos paskaičiavimo. Naudos paskaičiavimas taip pat nėra raketų mokslas ir nebūtina jo tokiu paversti. Skaičiuojant naudą reikia pamatuoti tik kelis kelis kriterijus:
1. Kiek žmonių naudosis padarytais patobulinimais.
2. Kiek daugiau pajamų mokesčio gautų savivaldybė dėl išaugusių nekilnojamo turto vertės ir pabrangusios žemės.
3. Kiek savivaldybė gautų daugiau pajamų jei dėl atliktų darbų jai pavyktų geriau parduoti šalia esantį savo žemės sklypą arba kokį nors nekilnojamą turtą.
4. Kiek pavyktų išvengti papildomų nuostolių, jei darbai būtų padaryti dabar, o ne po metų.
Iš projekto vykdymo išlaidų, atėmę 2-4 punkte mano įvardintą naudą ir ją padalinę iš naudos gavėjų skaičiaus, mes gausime kaštų ir naudos koeficientą, kuris ir turėtų lemti projekto vykdymo eiliškumą.
Prisipažinsiu man ši sistema patinka ir dėl kitų gerų dalykų. Joje puikiai galima rasti vietos ir bendruomeninei atsakomybei stiprinti. Štai pavyzdžiui Jūsų gyvenamoje gatvėje gyvena vos keli žmonės. Jūs negalite tikėtis, kad ji bus greitai suremontuota, kaštų-naudos koeficientas per mažas? Ką gi, bendruomenės prisidėjimas prie projekto vykdymo, sumažins projekto kaštus ir pastūmės jūsų projektą į eilės priekį. Jau gerus metus iš esmės kartoju, kad valdžia negali sėdėti ir laukti visuomenės iniciatyvų. Pirma reikia žengti bent vieną žingsnį pirmyn ir išsiplauti bent vieną ausį.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą