Išmokų skandalas - prasta muilo opera

Jau geri metai Klaipėdos miesto savivaldybėje verda tokio pačio seklumo aistros, kaip ir pigiame Lotynų amerikos seriale. Vietoje pokalbių apie miesto ateitį, reikalingus sprendimus, tarybos nariai vienas kitą daužo “vokeliais”. Šitas „skandalas“nenaudingas niekam. Tai miesto politinės sistemos gaisras, kurį reikia, o ne prie jo šildytis rankas, įsivaizduojant apie menamai kylančius populiarumo reitingus. Miesto taryba bandė gesinti šį gaisrą, solidariai susimažindama išmokas, tačiau tuoj pat į ugnį įpylė benzino, kai nusiėmė pabaudą už posėdžių nalankymą.
Niekaip nėra suprantama, kodėl miesto meras R.Tarškevičius neparodo lyderystės ir toms nesąmonėms leidžia toliau tęstis. Tiek asmeniškai jam, tiek daugumai valdančiosios koalicijos narių, siūliau logišką, paprastą ir efektyvų problemų sprendimą. Buvau net gi parengęs tuo klausimu tarybos sprendimo juodraštį, kurį reikėjo tik truputį pašlifuoti ir suderinti.
Mano siūlomas sprendimų projektas rėmėsi keturiomis tiesomis, kurios puikiai pažaboja tarybos narių norus piktnaudžiauti mokesčių mokėtojų sąskaita. Pirmiausia reikia sutikti, kad išmokos už kanceliarines prekes ir kitas tarybos veiklos išlaidas yra ne tarybos narių, o miestiečių pinigai ir juos reikia leisti taupiai. Ir būtinai reikia už tas lėšas atsiskaityti.
Klaipėdiečiai taip pat turėtų suprasti, kad tarybos nariai už darbą savivaldybės taryboje negauna užmokesčio, tačiau patiria tam tikras išlaidas. Jei už darbą nėra atlyginima, nėra labai protinga ir moralu reikalauti tarybos nariui už šitą veiklą dar ir primokėti iš savo kišenės. Dera prisiminti ir tai, kad išlaidų kompensavimas leidžia mažiau turtingiems žmonėms taip pat dalyvauti miesto tarybos darbe. Kitaip miesto taryba bus turtingų žmonių klubas, o tai nebūtų labai gerai.
Reikia nepamiršti ir neperlenkti išlaidų kontroliavimo lazdos. Kokia nauda bus mokesčių mokėtojams, jei kontroliuodami išlaidų teisėtumą, mes išleisime daugiau klaipėdiečių pinigų? Mano parengtame sprendime buvo siūloma tarybos nariams pildyti išlaidų lenteles ir kartą per ketvirtį jas, kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, pristatyti savivaldybei. Padarytas išlaidas paprasčiausiai paviešinti, paliekant tautos išrinktiesiems apie išlaidų pagrįstumą teisintis rinkėjams ir žiniasklaidai.
Taip pat ko skubiau būtina vėl grąžinti finansines sankcijas už posėdžių nelankymą. Žinoma galima teisintis, kad tarybos narys gali negalėti nueiti į posėdį, tačiau po to sąžiningai atplušėti susitikimuose su rinkėjais. Šitas pasiteisinimas gal ir būtų logiškas, tačiau būtent tarybos ir komitetų posėdžiai yra pagriendinė tarybos nario veiklos forma ir sunkiai įsivaizduoju kokia bendruomenei būtų nauda ir po miestą lakstančio tarybos nario, kuris po to „pamiršta“ rinkėjų rūpesčius ginti ir dėl jų kovoti posėdžių salėje.
Jau šita daugiau nei metus trunkanti žemo lygio muilo opera man yra nesuprantama, o jos pagrindinių „režisierių“ veikla netgi nusikalstama. Kaip reikia kolegoms tarybos nariams nemylėti savo gimtojo miesto, kad leisti miesto tarybai skaldytis tokio žemo lygio psiaudodiskusijomis.