Iniciatyva baudžiama

Tik pradėjęs dirbti miesto savivaldybės taryboje, gavau pirmąjį savo gyvenime kyšį. Tai buvo geltonos spalvos pagalvė-šuniukas. Ją pasiuvo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Kaipėdos lakštutė“ globotiniai, neįgalūs vaikai. Buvau nustębintas kaip kruopščiai buvo pasiūtos šitos pagalvės.
Dar labiau mane nustebino įstaigos direktorės žodžiai, kad ji šitas pagalves dalina iš dešinės į kairę. Mano supratimu jas reikėtų pardavinėti. Su ženklu, kad tai pagaminta neįgalaus žmogaus, įstaiga galėtų uždirbti taip jai reikalingų pinigų. Įstaigos vadovė man nesugebėjo paaiškinti kodėl ji to nedaro. Įstaigos vadovė yra puiki vadovė ir tikrai gerai išmano savo darbą. Kelis kartus stebėdamas biudžeto priėmimą, iš arti matęs biudžeto „nupjovimo“ aktą, šiandien galiu pasakyti, kad problemos esmė supuvusioje sistemoje, kurioje yra baudžiama už bet kokią iniciatyvą.
Iniciatyvos baudimo sistema yra atsiradusi todėl, kad mūsų miesto biudžete katastrofiškai trūksta pinigų, o mūsų miesto merui katastrofiškai trūksta noro kažką galvoti ir iš pagrindų keisti. Mūsų įstaigų vadovai nenori imtis papildomų iniciatyvų ir ieškoti papildomo įstaigos finansavimo, kadangi ant jų tuoj pat pakyla finansų skyriaus damoklo kardas. Finasavimą nukirpti mes esame labai greiti, o jį padidinti jau labai sunku. Tuo tarpu įstaigos vadovai nėra tikri, kad jų iniciatyva gautas finansavimas bus patikimas ir ilgalaikis. Dėl tos priežasties įstaigų vadovai ir nesiima atsakomybės ir geriau renkasi ubagišką, bet užtikrintą savivaldybės finansavimą.
Šitą situaciją galima keisti ir ją būtina keisti.
Jei manęs paklaustumėte ką galima padaryti, aš tuoj pat pasiūlyčiaus visas viešasias paslauga „krepšelizuoti“. Manau krepšelį puikiai galima paskaičiuoti ir išvesti finansinį jo dydį vienam mokiniui, vienam koncerto žiūrovui, vienai treniruotei. Nesakau, kad globos namų auklėtinis turi gauti vienodą sumą pinigų su vaikų ir jaunimo klubo lankytoju, nesakau, kad renovuotos mokyklos auklėtinis turi gauti tokią pačią sumą kaip ir kokios nors senamiesčio mokyklos moksleivis. Priverstinė lygiava irgi skatina moralinę degradaciją. Tačiau visuomenei visuomet gali (o ir turi) kilti klausimų kodėl vieno rankininko treniruotė mokesčių mokėtojams kainuoja tris kartus brangiau nei krepšininko. Gali būti, kad įstaigos vadovai tai sugebės argumentuotai paaiškinti.
Šioje vietoje įstaigos vadovas žinos savo įstaigos biudžetą, žinos, kad visi jo gauti pinigai bus jo įstaigos pinigai ir jie neprasmegs į beribę biudžeto skylę. Jei įstaigos išlaikymo kaštai pakils nežymiai, įstaigos vadovas pagalvos kaip akumuoliuoti pakilusias išlaidas. Jei išlaidos pakils žymiai, įstaigos vadovas turės eiti į savivaldybės komisiją, kuri po kaulelį išnarstys įstaigos veiklą ir privers įstaigos vadovą gerai pagalvoti prieš darant šį žingsnį kitą kartą.
Viešųjų paslaugų krepšelizavimas padės išspręsti ir reglamentavimo problemas. Vietoje diskusijų kiek ir kokių darbuotojų reikia, kaip dažnai reikia valyti įstaigos patalpas, mes spręsime iš tikrųjų strateginės reikšmės uždavinius. Kiek kokios paslaugos mes galime sau leisti pirkti.Žinoma gali atsirasti šio metodo kritikų. Sutinku ir šis metodas turi trūkumų. Vis dėl to manau visi sutiksite, kad įgyvendinus mano siūlomą, Klaipėdos miesto savivaldybėje iniciatyva nustos būti baudžiama.