Business as usual?

Kol už lango siaučia pasaulinė ekonominė krizė, mūsų šalies ir miesto elitas ir toliau elgiasi taip tarsi niekas nepasikeitė. Pinigų yra, tik jie liko kvailai užsispyrusių bankų kišenėse. Kitą dalį pinigų užsisėdę ant „sundučioko“ laiko piktasis premjeras Kubilius su dar piktesniu finansų ministru Šemeta. Su tokia pasaka mes galime puikiai gąsdinti vaikus, tačiau nelabai tiktų tokiomis pasakomis tikėti suaugusiems žmonėms.
Štai mano kolega tarybos narys Edmundas Kučinskas mano, kad ekonominis sunkmetis Lietuvoje prasidėjo po to, kai piktas Kubilius nusprendė Sodros mokesčiu apmokestinti dainininkus. Nežinau, ką apie ekonominio sunkmečio atsiradimą mano Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius. Jis greičiausiai galvoja, kad ekonominis sunkmetis Lietuvoje kilo po to, kai valstybė nesutiko duoti pinigėlių krantinių rekonstrukcijai ir stipriai apkarpė pinigėlius visokiems festivaliams ir regatoms.
Kaimynas nekilnojamo turto „vystytojas“ mano, kad ekonominė krizė prasidėjo todėl, kad bankai nustojo skolinti piliečiams ir niekas dabar nebegali nupirkti, kažkur prie Vėžaičių šešių arų sklype pastatyto 300 kv. metrų ploto namo. Tą namuką jis pardavinėjo už varganus 800 tūkstančių, o ir namas buvo labai patogioje vietoje – iki asfalto reikia važiuoti viso labo šešis kilometrus.
Šiuo rašiniu nepretenduoju būti nausėda, bet galiu pasakyti paprastą tiesą – dabartinę ekonominę krizę sukėlėme mes visi, pradėję galvoti, kad pigių pinigų yra ir visuomet jų bus. Net ir šiandien mes manome, kad pinigų yra, tik kažkokie piktieji genijai juos laiko paslėpę.
Šiandien mes visi turime suvokti, kad artimiausius dvidešimt metų pigių pinigų nebebus. Mes privalome suvokti, kad visi pinigai turi vertę ir labai mėgsta būti skaičiuojami. Tai galioja bankininkams, nekilnojamo turto vystytojams. Ta nuostata galioja ir visiems politikams.
Politikai nekuria gerovės. Gerovę kuria žmonės, verslininkai. Valstybė ir savivaldybė tuo tarpu tik leidžia piliečių pinigus. Tą turi žinoti ir politikai ir piliečiai. Todėl politikai privalo taupiai ir atsakingai leisti piliečių pinigus, kad už juos būtų galima nupirkti kuo geresnes ir vertingesnes paslaugas.
Gal negražu sakyti, tačiau šiandien visos politinės partijos, frakcijos privalo permąstyti ir rinkėjams įvardinti savo įsipareigojimus. Aš prisimenu kaip mes rašėme rinkimų programą 2006 ųjų pabaigoje. Mes visi galvojome, kad ekonominis pakilimas nesibaigs. Mes visi galvojome, kad pinigų yra ir visuomet bus. Taip galvojome ne tik mes, konservatoriai, taip galvojo visos partijos.
Šiandien atėjo laikas revizijai. Jei partija turi pasirengusi savo veiksmų planą, yra negražu nuo rinkėjų slėpti. Jei partija nemato problemos ji jau nebe kvaila, ji jau pavojinga. Ne tik sau, bet ir miestui. Esant šiandieninei padėčiai, vadovautis šūkiu „biznis kaip įprasta“, jau nebegalima.