Praskolinta klaipėdiečių ateitis

Kovo mėnesio tarybos posėdyje, miesto valdžia nusprendė pasiskolinti 56 milijonus litų ir juos skirti arenos statybai bei krantinių rekonstrukcijai. Esu įsikinęs, kad šiais projektais R.Taraškevičius nori "įsiamžinti". Labai gaila, kad šitam įsiamžinimui pasirinktas blogas laikas ir blogi projektai. "Tauraus įnniršio" pagautas brūkštelėjau straipsniuką. "Klaipėda" jį išspausdino. Šiandien betvarkydamas savo kompiuterio archyvą šį straipsniuką atradau. Siūlau pasiskaityti. Tekstas netaisytas ir necenzūruotas.

"Kovo mėnesio posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybė ketvirtadienį priėmė
sprendimą pasiskolinti beveik 56 milijonus litų. Paėmusi šią paskolą, mūsų
miesto valdžia praktiškai pasiekia skolinimosi limitą ir daugiau nebeturės
galimybės skolintis.
Pasiskolinti pinigai bus skirti trijų projektų
finansavimui. Dėl miesto vandentiekio ir kanalizacijos plėtros projekto svarbos,
niekas neturėtų priekaištauti, nes Europoje XXI amžiuje, neturėtų būti taip, kad
mieste žmonės neturėtų kanalizacijos, o vandenį semtų iš šulinių.
Kur kas
daugiau bėdų kelia likusieji projektai. Ar galime mes, klaipėdiečiai, būti
tikri, kad pilies uostelio užbaigimas ir arenos statyba tikrai yra tie
projektai, dėl kurių vertą dešimčiai metų lįsti į didžiules skolas, o maždaug
penkis metus nebevykdyti jokių kitų miesto plėtros projektų?
Mero pavaduotoja
J.Simonavičiūtė mano, kad arena yra tas simbolis, kuris gyvenvietę, paverčia
miestu. Mano manymu, miesto kultūra tikrai neprasideda nuo sporto ir pramogų
arenos. Miesto kultūrinis gyvenimas prasideda teatro. Du mūsų mieste veikiantys
teatrai griūna, tuo tarpu mes statome areną. Teatro problema yra aktuali ir
todėl, kad puikus Klaipėdos dramos teatro kolektyvas gali pradėti byrėti, jei
jis bus priverstas per ilgai gyventi kaip įnamis.
Net jei mes norime, kad
Klaipėdoje būtų moderni arena, turime neapgaudinėti savęs ir pasakyti, kad 5000
vietų salė jau šiandien yra minimumas. Tiek vietų užtenka FIBA varžyboms.
Europinio lygio pasaulinės scenos žvaigždėms ši salė per maža. Bilietai bus per
brangūs, o ir populiariausi atlikėjai reikalauja mažiausiai 10 tūkstančių vietų
auditorijos.
Dar daugiau klausimų kyla dėl antrojo projekto. Ar ne pernelyg
prabangiai mes ketiname tvarkyti savo krantines. Į Klaipėdą atplaukusioms
jachtoms ir jų įguloms reikia elektros, vandens ir vietos prisišvartuoti. Mes
tuo tarpu krantines apmušinėjame brangiu medžiu, ko negali sau leisti nei viena
turtinga Europos valstybė. Tikrai abejoju ar plauks visi vien tik pasižiūrėti
brangaus medžio, kuriuo bus dekoruota krantinė. Nebent visi plauktų pasižiūrėti
paminklo mūsų kvailybei ir išlaidumui.
Man labiausiai yra apmaudu tai, kad
miestas turėjo galimybę į krantinių rekonstrukciją pritraukti kaimyninių uosto
įmonių kapitalą. Dabar visa tai būsime priversti daryti iš paskutiniųjų
klaipėdiečių pinigų.Net vidurinėje besimokantis moksleivis žino, kad buvusias
Afrikos kolonijos gavusios nepriklausomybę didžiulius pinigus leisdavo
statydamos didžiules gamyklas, tiesdamos apšviestas autostradas, ar bandydamos
gaminti afrikietiškus automobilius. Po tokios „industrializacijos“, Afrikos
valstybės likdavo su neišvystytomis pradinėmis mokyklomis, sergančiais vaikais,
ir praskolintais valstybės finansais. Atrodo XXI a. mes jau turėjome būti išmokę
buvusių Afrikos kolonijų pamokas."