Kodėl A.Kubilius įvedė Krizę?

Londone Britanijos premjeras Gordonas Brownas kviečia 20 pasaulio galingiausių ekonomikų lyderius, tam, kad jie padėtų Britanijos premjerui išsiskalbti mundurą ir patvirtintų, kad ši krizė yra globalinė ir nieko bendro su Britanijos premjeru neturi. Dabartinis Britanijos premjeras paskutiniojo ekonominio šuolio laikotarpiu ėjo finansų ministro pareigas, todėl opoziciniai konservatoriai šiandien kaip pitbuliai yra įkibę į G.Browno šlaunį, nuolatos bandydami Britanijos žmonėms įrodyti, kad Britanijos ekonominę krizę padidino besaikis leiboristų vyriausybės vartojimas ir skolinimasis.
Mūsų socialdemokratai neatsilieka nuo britų kolegų ir visokeriopai Lietuvos visuomenei bando įteigti mintį, kad Lietuvoje ekonominio sunkmečio nebuvo, buvo tik globalinė finansinė krizė. Tuo tarpu Lietuvoje ekonominį sunkmetį įvedė A.Kubilius ir jo vyriausybė. Kiekviena iš šitų teiginių sudedamųjų dalių niekaip neatlaiko faktų kritikos.
Jei socialdemokratai, tuo metu buvę valdžioje būtų klausę finansų ministerijos specialistų, dar 2006 ųjų metų pradžioje būtų pradėję galvoti apie artėjantį sunkmetį ir būtų priėmę sprendimus, kurie tą sunkmetį būtų įveikę. Socialdemokratams nebūtų reikėję eiti Lenino keliais ir ieškoti atsakymų į klausimą ką daryti? Visi turimi nuveikti darbai, buvo aprašyti 2006 m. lapkričio mėnesio Finansų ministerijos pažymoje „Papildomos priemonės. ūkio stabilumui užtikrinti“. Ši pažyma buvo skirta tuometiniam vyriausybės vadovui.
Jau tuo metu Finansų ministerijos ekspertai rašė, kad Lietuvos priklausomybė nuo išorinių kreditinių išteklių gausėjimo darosi pavojinga, kad pasaulyje gali smarkiai sumažėti kreditų pasiūla. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad greta pasaulinių problemų, vidinių ekonominių problemų turi ir Lietuva. Neišsprendusi šių problemų, Lietuvoje ekonominė krizė būtų dar gilesnė.
Finansų ministerijos ekspertai pažymoje premjerui teigia, kad „rekordinę plėtrą pergyvenusi nekilnojamo turto rinka yra stipriai pervertinta“, o pavojų kelia tai, kad didžioji dalis investicijų nusėda į spekuliatyvų nekilnojamo turto rinkos segmentą.
Ekspertai buvo pradėję vardinti ir kitas, nematomas Lietuvos ekonomikos problemas: „Stiprus infliacinis BVP augimas laikinai, neįprastai stipriai pagerina įmonių, namų ūkių ir valstybės finansinius rodiklius, todėl susidaro pavojingas įspūdis, kad visų sektorių finansų padėtis pagerėjo iš esmes ir visiems laikams; todėl rinkų laukia nemaloni staigmena“.
Finansų ministerija daro kaip niekada tikslią mūsų visų laukiančią prognozę. Įmonės gauna daug kreditų, juos leidžia, gauna pelnus, daro užsakymus, yra priverstos ieškoti darbuotojų ir jiems mokėti daugiau. Jei staiga kreditinis prieaugis išnyks, atsiras didžiulis problemų ratas – įmonėms kils kreditų refinansavimo problema, jos turės atleisti darbuotojus, brangs paskolos. Finansų ministerija įspėjo „Šiuo ūkio pakilimo metu stebimas kredito prieaugis kelis kartus viršija dydžius stebėtus ankstesniais ūkio ciklais, todėl ciklinis sulėtėjimas bus atitinkama galingesnis“.
Priminsiu, kad ši pažyma atsirado dar 2006 metais. Tada tik A.Kubilius ir konservatoriai tesvajojo apie būsimas pergales rinkimuose ir jokių kalbų apie krizę nebuvo. Tuo metu mes statėme, Klaipėdos meras važinėjo į Vilnių prašydamas pinigų krantinių rekonstrukcijai, iš užpečkio buvo ištraukta Klaipėdos arenos statybos idėja. Laikai, kai vyriausybės pinigus turėjo leisti taupiai skambėjo kaip aidas iš toliausios praeities. Pinigų buvo ir buvo galvojama, kad jų bus dar daugiau.