Dubysos gatvė svarbiau už žiedines sankryžas

Lapkričio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi Klaipėdos miesto taryba priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie kažkaip lengva ranka „praslydo“ pro visuomenės svarstymus. Žiniasklaida aprašinėjo Klaipėdos laivų remontininkų prašymus dar trims metams toliau tęsti laivų remonto veiklą uostamiesčio širdyje esančioje piliavietėje. Didžiausio visuomenės dėmesio sulaukė mūsų miesto tarybos sprendimas nuo Naujųjų metų nebepriimti ne Klaipėdoje gyvenančių vaikų į darželius, jei minėtos savivaldybės nebus sudariusios sutarčių su Klaipėdos savivaldybėmis dėl apmokėjimo už darželiuose suteikiamas paslaugas. Šių sprendimų nelaikau epochiniais todėl, kad pamatę kaip jie veikia, mes juos galėsime atšaukti ir padėtį grąžinti ten, kur ji buvo. Šiandien noriu pakalbėti apie sprendimus, kurių mes atšaukti nebegalėsime ir kurių ištaisyti jau nebegalėsime.
2008 lapkričio 27 ąją dieną Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą „Dėl pritarimo projektų, teiktinų Europos Sąjungos fondų finansavimui gauti iš 2007–2013 m. Klaipėdos regionui skirtų lėšų, sąrašui“. Šiuo sprendimu mūsų miesto valdantieji (pirmiausia asmeniškai meras) paskirstė apie 10% Europos sąjungos paramos, kuri galėtų pasiekti mūsų miestą. Ši parama buvo skirstoma per regiono plėtros tarybą.
Priminsiu, kad Europos sąjungos parama yra skirstoma septynių metų finansinėmis perspektyvomis, todėl jokių taisymo galimybių, mes neturime. Ir neturėsime. Manau nereikia aiškinti, kad 60 milijonų litų, kuriuos per nurodytą laiką gaus mūsų miestas, turi būti panaudoti kaip niekada taupiai ir efektyviai. Šiuo atveju yra problema, kad 98 klaipėdiečiai iš 100 apie šitą sprendimą paprasčiausiai nežinojo. Negali klaipėdiečiai atsakyti į klausimą ar tikrai sprendimas skirti 500000 pastato Baltijos pr. 49 renovacijai, yra pats tikslingiausiais ir ekonomiškai pagrįsčiausias?
Žinoma klaipėdiečiai gali pasakyti, kad jiems nebūtina žinoti, tam jie turi miesto tarybą, kur susirinkę protingieji kurmiai viską teisingai sudėlios ir viską ne mažiau tikslingai paaiškins. Bėda yra tame, kad net būdamas tarybos nariu, buvau pastatytas prieš keistą faktą: visiems tarybos nariams buvo pamestas projektas, kuriame buvo nurodyti TIK TIE OBJEKTAI, visi objektai regiono plėtros taryboje JAU BUVO SUDERINTI.
Tame tarybos posėdyje pasijutau kaip niekada nejaukiai. Jei miesto taryba nebūtų patvirtinusi šio sprendimo, Klaipėdos miestas galėjo negauti beveik 60 milijonų litų. Tuo atveju padaryčiau nusikaltimą savo miestui. Tačiau kodėl miesto mero pastangomis buvome priversti rinktis tarp blogo ir daug blogesnio.
Sprendimai galėjo būti geresni. Tuo metu, kai tūkstančiai klaipėdiečių kas rytą vargsta kamščiuose prie žiedinių sankryžų, mūsų miesto valdžia 17 milijonų litų ketina skirti ... Dubysos gatvei tvarkyti. Nežinau, gal miesto žiedinių sankryžų panaikinimas negalėjo būti finansuojamas iš šitos programos, tačiau niekas man to nesugebėjo (ir nesiteikė) paaiškinti.
Tarybos posėdyje prieš priimant šį sprendimą miesto merui pasakiau, kad meras eilinį kartą patyrė, eilinę pergalę. Jis sėkmingai sušoko pergalės šokį ant po jo kojomis parkritusio miesto šonkaulių.