Darbo miesto taryboje prasmė

Ilgamečiai savivaldybės darbuotojai nuolatos klausinėja manęs, kaip atrodo miesto tarybos darbas iš vidaus. Ar man nenusibodo? Ar taip aš įsivaizdavau? Iš tikro tarybos darbe yra vienas dalykas, kuriuo niekaip negaliu atsitebėti. Mane stebina, didžiosios dalies mano kolegų visiškas nenoras bent kažką keisti. Kaip sakė Biblija, labiau nei piktavalių, saugokitės abejingųjų. Gaila, bet abejingi yra daugiau nei pusė miesto tarybos narių.
Asmeniškai aš žinojau ko ateinu į miesto tarybą ir kai ką šioje srityje jau pavyko nuveikti. Būnant opozicijoje, esi nušalintas nuo reikalų sprendimo, todėl dažniausiai lieka kontroliuoti savivaldybės administracijos darbą. Žinoma pasitaikydavo atvejų, kad pavykdavo atkreipti valdančiosios daugumos dėmesį ir pavykdavo juos įtikinti, kad mano siūlomas sprendimas yra teisingiausias.
Praėjusiuose dienoraščio įrašuose kalbėjau apie tai kaip E.Balsio menų gimnazijos mokiniui pavyko atkovoti nemokamą maitinimą, kurį jam bandė panaikinti mūsų uostamiesčio švietimo skyrius.
Nors praėjusiame miesto tarybos posėdyje opozicija gavo į dantis, dėl šildymo kainų, tačiau asmeniškai man pavyko įtikinti miesto tarybos socialinių reikalų komitetą ir miesto tarybą dėl įkainio už neįgaliųjų asmenų vežiojimo paslaugas, sumažinimo.
Mūsų miesto socialinės įstaigos teikia neįgaliųjų vežimo paslaugas. Jie tam turi pritaikytus automobiulius, tam darbui pasišventusius vairuotojus. Dažniausiai neįgalieji yra vežami į polikliniką, daryti dializes ir t.t. Tiems, kurių gaunamos pajamos nesiekia kažkokios vyriausybės nustatytos ribos, mes teikiame šią paslaugą nemokamai. Tiems, kurie gauna didesnes pajamas, reikia mokėti pagal miesto tarybos patvirtintą įkainį. Mokėti tenka apie 5% neįgaliųjų.
Savivaldybės administracija paskaičiuodama vieno kilometro įkainį, pasielgė kaip taksi firma: įskaičiavo automobilio draudimą, garažo išlaikųmo išlaidas, nusidėvėjimą ir dar šešis parametrus. Mums buvo siūloma patvirtinti 1,28 Lt įkainį už vieną kilometrą.
Aš su šiuo sprendimu nesutikau motyvuodamas tuo, kad neįgaliųjų vežimo paslaugas mes visvien privalome teikti, todėl nedera ant neįgaliųjų pečių užkrauti automobilio remonto ir garažo išlaikymo išlaidų. Taip mums minėtą tarifą pavyko numušti iki 0,93 lt./km.
Tarybos narė T.Lochankina dar pasiūlė įtraukti tokį punktą, kad bendros išlaidos žmogui negali viršyti vyriausybės skiriamos pašalpos judėjimo invalidams. Bendromis pastangomis šį sprendimą praėjusiame tarybos posėdyje mums pavyko atstovėti.
Mano manymu padėti mažam žmogui ir sudaro darbo miesto taryboje prasmę. Tai įrodo, kad ir vienas žmogus, kad ir opozicijoje gali kažką pakeisti.