Antradienį visą dieną praleidau už vairo. Vilniuje vyko Tėvynės sąjungos prezidiumo posėdis, taigi per dieną teko sukarti tris šimtus kilometrų pirmyn ir atgal. Kadangi ši Vilniaus grįžinėjau ne vienas, beveik visa kelionė praėjo diskusijose apie mūsų valstybę ir jos valdymą. Natūralu, bet pokalbis automagistralėje negalėjo nepakrypti apie garsųjį karą keliuose. Tai į ką pavirto kova su mirtimis mūsų keliuose tampa visiška parodija, kuri demonstruoja absoliutų valstybės neįgalumą.
Mūsų valstybė nebegali priimti politinių sprendimų ir priversti visą visuomenę jų įgyvendinti. Prisiminkime vienintelį realų veiksmą, reikalaujantį vyresniems nei 7 metų automobiliams techninę apžiūrą praeidinėti kiekvienais metais. Aš nesiginčiysiu nuo kelių metų automobilis pasensta, vienok noriu atkreipti dėmesį į ką pavirto diskusija. Tuoj pat atsirado sofistų, kurie pradėjo pasakoti, kad metai yra blogas rodiklis, geriau žiūrėti į ridą. Tokiems aš galiu prieštarauti, kad 100 tūkstančių km. Automagistrale padarys automobiliui mažiau žalos nei 25 tūkstančiai kilometrų pravažinėti kur nors greiderio nemačiusiais „Smeltės“ kvartalo takais. Taip ir nesugebėję išnagrinėti ridos ir amžiaus įtakos santykio, mūsų įstatymų leidėjai nusprendė nieko nekeisti.
Mūsų valstybė vadovaujasi kažkokiais keistas įsitikinimais, kadviską išspręs mokymas ir visuomenės švietimas. Kiek aš save prisimenu, visuomet buvau geras vaikas ir tėvams diržu manęs nereikėjo „auklėti“. Vis dėl to manau, kad kiekvienas iš mūsų prisimena kaip tėvai juos auklėjo ir tokias „stagnatoriškais“ metodais, tačiau nuo to dabar blogesniais žmonėmis jie netapo. Kodėl valstybė turėtų atsisakyti bausmių (piniginių), ir pasitenkinti tik moralizavimu?
Kai man per du menėsius reikėjo numesti 12 kilogramų, aš neklausiau kokio VIENO produkto nereikėtų vartoti. Aš du mėnesius iš savo raciono išmečiau gazuotus gėrimus, košes, bulves, riebalus, visokius padažus ir alkoholį. Prie viso šito dar plaukiojau baseine ir stumdžiau geležis. Aš taikiau kompleksines priemones, tai kodėl mūsų gimtoji vyriausybė iki užknisimo ginčijasi KOKIA VIENA PRIEMONĖ SUSTABDYS KARĄ KELIUOSE?
Kiekvienas rimtas verslas, prasideda nuo marketingo, o rimtas karas nuo žvalgybos. Kokią statistiką apie avaringumą turiu mūsų policija? Vienas žurnalistas pasakojo man apie tai, kaip mūsų policija renka duomenis apie nusikalstamumą. Renka taip, kad po to neįmanoma jų niekaip analizuoti ir iš tos statistikos naudos yra kaip iš ožio pieno. Manau, kad panaši „statistika“ ir renkama apie avarijas Užuot liepę surinkti detalią informaciją apie avarijas mūsų valdžios vyrai ir moterys ir toliau veikia tarsi aklieji boksininkai - vietoj realių problemų sprendimo „boksuoja“ orą.
Mūsų valdžia pati kuria problemas, pati jas „išsprendžia“. Žinoma tik ten, kur gauna sau naudos ir kur kenčia patys neapsaugočiausi žmonės. Karo keliuose aukomis tapo visi norintys tampti vairuotojais. Šiandien išlaikyti vairavimo kursus yra beveik tiek pat sudėtinga kaip ir gauti lėktuvo piloto licenziją. Karo keliuose lozungu puikiai pasinaudojo didžiulė galybė vairavimo mokyklų ir VĮ „Regitra“. Klausiu Jūsų visų ką reikia daryti su vairavimo moyklomis, jeigu praėjusieji jų kursus, valstybinio egzamino neišlaiko daugiau nei pusė mokinių. Jei mes vadovausimės prielaida, kad vairuotojų mokymas, mažina avaringumą, tokiu atveju avaringiausia valstybe turėtų būti Jugtinės valstijos. Šioje valstybėje automobilio vairuotojo pažymėjimas kainuoja 7$, o vairavimo kursų beveik nėra. Kai kurios valstijose teisės išduodamos vaikams nuo 13 metų. Ir jie kažkodėl nepuola žudytis?
Mes nuolatos kuriame įstatymus, tačiau nežiūrime kaip jie vykdomi. Automagistralėje kas metai žūva keliasdešimt pėsčiųjų. Gyvenimo paradoksas yra tai, kad jų automagistralėje paprasčiausiai negali būti. Kaip negali būti vežimų, traktorių, mopedų ir dviračių. Apie šias priemones aš nekalbu, bet ką automagistralėje veikia grybų pardavėjai? Teisingiau paklausus, o ką veikia mūsų policija?
Gaunasi kažkaip keistai. Tai tik viena mūsų gyvenimo sritis, o tiek daug kvailysčių.
Mūsų valstybė nebegali priimti politinių sprendimų ir priversti visą visuomenę jų įgyvendinti. Prisiminkime vienintelį realų veiksmą, reikalaujantį vyresniems nei 7 metų automobiliams techninę apžiūrą praeidinėti kiekvienais metais. Aš nesiginčiysiu nuo kelių metų automobilis pasensta, vienok noriu atkreipti dėmesį į ką pavirto diskusija. Tuoj pat atsirado sofistų, kurie pradėjo pasakoti, kad metai yra blogas rodiklis, geriau žiūrėti į ridą. Tokiems aš galiu prieštarauti, kad 100 tūkstančių km. Automagistrale padarys automobiliui mažiau žalos nei 25 tūkstančiai kilometrų pravažinėti kur nors greiderio nemačiusiais „Smeltės“ kvartalo takais. Taip ir nesugebėję išnagrinėti ridos ir amžiaus įtakos santykio, mūsų įstatymų leidėjai nusprendė nieko nekeisti.
Mūsų valstybė vadovaujasi kažkokiais keistas įsitikinimais, kadviską išspręs mokymas ir visuomenės švietimas. Kiek aš save prisimenu, visuomet buvau geras vaikas ir tėvams diržu manęs nereikėjo „auklėti“. Vis dėl to manau, kad kiekvienas iš mūsų prisimena kaip tėvai juos auklėjo ir tokias „stagnatoriškais“ metodais, tačiau nuo to dabar blogesniais žmonėmis jie netapo. Kodėl valstybė turėtų atsisakyti bausmių (piniginių), ir pasitenkinti tik moralizavimu?
Kai man per du menėsius reikėjo numesti 12 kilogramų, aš neklausiau kokio VIENO produkto nereikėtų vartoti. Aš du mėnesius iš savo raciono išmečiau gazuotus gėrimus, košes, bulves, riebalus, visokius padažus ir alkoholį. Prie viso šito dar plaukiojau baseine ir stumdžiau geležis. Aš taikiau kompleksines priemones, tai kodėl mūsų gimtoji vyriausybė iki užknisimo ginčijasi KOKIA VIENA PRIEMONĖ SUSTABDYS KARĄ KELIUOSE?
Kiekvienas rimtas verslas, prasideda nuo marketingo, o rimtas karas nuo žvalgybos. Kokią statistiką apie avaringumą turiu mūsų policija? Vienas žurnalistas pasakojo man apie tai, kaip mūsų policija renka duomenis apie nusikalstamumą. Renka taip, kad po to neįmanoma jų niekaip analizuoti ir iš tos statistikos naudos yra kaip iš ožio pieno. Manau, kad panaši „statistika“ ir renkama apie avarijas Užuot liepę surinkti detalią informaciją apie avarijas mūsų valdžios vyrai ir moterys ir toliau veikia tarsi aklieji boksininkai - vietoj realių problemų sprendimo „boksuoja“ orą.
Mūsų valdžia pati kuria problemas, pati jas „išsprendžia“. Žinoma tik ten, kur gauna sau naudos ir kur kenčia patys neapsaugočiausi žmonės. Karo keliuose aukomis tapo visi norintys tampti vairuotojais. Šiandien išlaikyti vairavimo kursus yra beveik tiek pat sudėtinga kaip ir gauti lėktuvo piloto licenziją. Karo keliuose lozungu puikiai pasinaudojo didžiulė galybė vairavimo mokyklų ir VĮ „Regitra“. Klausiu Jūsų visų ką reikia daryti su vairavimo moyklomis, jeigu praėjusieji jų kursus, valstybinio egzamino neišlaiko daugiau nei pusė mokinių. Jei mes vadovausimės prielaida, kad vairuotojų mokymas, mažina avaringumą, tokiu atveju avaringiausia valstybe turėtų būti Jugtinės valstijos. Šioje valstybėje automobilio vairuotojo pažymėjimas kainuoja 7$, o vairavimo kursų beveik nėra. Kai kurios valstijose teisės išduodamos vaikams nuo 13 metų. Ir jie kažkodėl nepuola žudytis?
Mes nuolatos kuriame įstatymus, tačiau nežiūrime kaip jie vykdomi. Automagistralėje kas metai žūva keliasdešimt pėsčiųjų. Gyvenimo paradoksas yra tai, kad jų automagistralėje paprasčiausiai negali būti. Kaip negali būti vežimų, traktorių, mopedų ir dviračių. Apie šias priemones aš nekalbu, bet ką automagistralėje veikia grybų pardavėjai? Teisingiau paklausus, o ką veikia mūsų policija?
Gaunasi kažkaip keistai. Tai tik viena mūsų gyvenimo sritis, o tiek daug kvailysčių.
Pranešimai
1 komentaras:
Pazistu geru statistikiu, kurios galetu tamstai padeti surinkti informacija apie kara keliuose.
Rašyti komentarą