Rinkimų kampanijos pabaiga internete.

Kol rinkimų kampanija vyksta visu greičiu, mes kuriame interneto puslapius, mūsų blogas nuolatos pildomas. Tačiau ar nenutinka kartais taip, kad kampanijai pasibaigus, puslapis tampa nebenaudojamas. Ar nenutinka kartais taip, kad po rinkimų praėjus ištisiems metams jūs vis dar tebekandidatuojate?
Jūsų dėmesiui siūlau septynis patarimus, kurie padėtų palaikyti gyvybę jūsų internetiniam puslapiui. Šie patarimai parengti laisvai interpretuojant S.Pearson ir F.Occonell rašinį „Stay online“, kuris buvo išspausdintas žurnale „Politics“.
1. Padėkokite visiems. Kampanijos draugams, rėmėjams, parodykite, kad jie yra ypatingi, kad jie daug prisisėjo prie jūsų pergalės ir kad jūs tikrai žinote jų vaidmenį.
2. Apsispręskite ar kampanijos puslapis, Facebooko grupės, E-naujienlaiškių formos, kurios buvo tinkamos bendrauti jums kandidatuojant, tinka dabar kai esate išrinktas ir išrinkti.
3. Panaikinkite iš puslapių visas užuominas į kandidatą, išrinkite mane ir pan. Niekas nėra klaikiau, kaip nuolatinis kandidatavimas.
4. Jūsų kandidatavimo Facebooko puslapio neverta uždarinėti, tačiau reikėtų nuolatos priminti visiems, kad nuo šiol jūs esate pasiekiamas jau kitame puslapyje.
5. Daugiausia skirkite laiko Jūsų naujienlaiškio palaikymui. Reguliariai siunčiamas naujienlaiškis padės sukurti pasitikėjimo atmosferą tarp jūsų, kuri bus labai reikalingas kai rinkimų kampaniją vėl pradėsite.
6. Nepiktnaudžiaukite naujienlaiškiais. Nereikia kišti kiekvienos savo kalbos konspekto. Geriausia tiesiog kas kelias savaites parašyti laiškelį, kur matytųsi, kaip jūs sunkiai dirbate rinkėjų labui.
7. Atminkite, kad ne kiekvieną dieną jūs žibėsite ekranuose ir laikraščių puslapiuose. Bet labai daug žmonių į jūsų puslapį pateks kažko ieškodami Googlėje. Jiems tikrai padarys įspūdį, kai pamatys nuolatos pildomą informaciją.

Mes Lietuvoje kol kas negyvename elektroninėje demokratijoje, tačiau mes jau nebegyvename popierinėje ar televizinėje demokratijoje. Šiandien politikams pasirinkimas vienas: arba jūs rašysite sėkmės istorijas arba jas rašys kiti.
Todėl STAY ONLINE.

Reputacijos kaina

Kuris laikas atgal žodis „reputacija“ niekada nebuvo vartojamas vienas. Dažniausiai jį lydėdavo terminai „prieštaringos“. Blogiausiu atveju, tariamąja nuosaka kalbėjome apie „nepriekaištingą reputaciją“. Kad tokia turėtų būti, kaip turėtų būti žemėje teisybė. Kaip su tuo daiktu yra pas mumis nelabai kas rūpinosi.
Savo gyvenime esu sutikęs du žmones kurie dažnai vartodavo terminą „reputacija“. Vienas iš jų buvo nevykęs politikas, bet puikus intrigantas. Jis užstatinėjo reputaciją taip dažnai, kaip prostitutė keisdavo partnerius. Galiausiai jis pamiršo ją išsipirkti, bet pamiršęs, kad jau trys mano aplinkiniai draugai ir bičiuliai turi jo užstatytą reputaciją, pabandė ją mums užstatyti dar kartą. Mes neturėjome kitos išeities – teko paprašyti tvirtesnių įsipareigojimų vykdymo garantijų.
Kitas žmogus, kuris rūpinosi savo reputacija buvo verslininkas. Jis mane gyvenime daug ko išmokė ir tebemoko. Net jei šiandien mūsų keliai išsiskirtų, aš jam būsiu gyvenime dėkingas už tai, kaip jis mokė vertinti duotą žodį. Smulkius susitarimus (kartais iki 10000 Lt. jis sudarinėja žodžiu. Gavus žodį „sutarta“ – tai veikė daug tvirčiau nei rašytinė sutartis. Gali būti tikras, kad pinigai yra tavo kišenėje. Jei tik įvykdysi savo įsipareigojimus. Mano draugo logika buvo paprasta, todėl geležinė. Jei jo verslo partneriai, klientai ir tiekėjai žinos, kaip jis laikosi savo žodžiu duoto įsipareigojimo, kritiniu momentu jie patikės jo garantijai, kad pinigai bus rytoj, po švenčių ar po mėnesio.
Politikoje reputacija yra taip pat brangus malonumas. Mes galime kaip norime minėti velionį A.M. Brazauską, ar prof.V.Landsbergį, bet lydinti šiuos žmones su kokiu nors Sacharuku yra tiesiog šventvagiška. Visiškai nesvarbu kokioje barikadų pusėje yra politikas. Jo reputacija bus verta tiek, kiek jis kritiniu momentu sugebės veikti ne savo asmeninių, bet visuomenės interesų vedinas.
Šiandien man ir mano komandai, sukant ratus po Lietuvos savivaldybes, vis daugiau tenka įsitikinti, kad esminė prekė, už kurią moka rinkėjai yra politiko reputacija. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo reputacija yra brangesnė.
Kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau pinigėlių reikia skirti reklamai ir įvaizdžiui. Pradėti reikia nuo prisistatymo bendruomenių lyderiams ir aktyvistams. Kas esi tu? Kodėl tu kandidatuoji, kas buvo tavo Tėvai ir kokia tavo istorija.
Jei šie žmonės patikės tavimi sėkme rinkimuose gali neabejoti.

Didžiųjų miestų gyventojai atsikrato dar vieno sovietizmo

Rinko nuomonių bendrovė „Sprinter“ atliko tyrimą, kuriuo paprašė Lietuvos gyventojus įsivaizduoti idealų merą. Mane nudžiugino Lietuvos gyventojų atsakymas, kad 70% Lietuvos žmonių meru pageidauja matyti žmogų, kuris yra įgijęs socialinių mokslų išsilavinimą. Didesniuose miestuose šis skaičius yra dar didesnis, kas rodo, kad Lietuvos didieji miestai vis labiau vakarėja.

Iki šiol dauguma postsovietinių valstybių, savo miestų merais norėdavo matyti „gamybininkus“ profesionalus. Lietuvoje tokiu politikos herojumi buvo Algidas Brazauskas. Plačių pečių vyras, kuris girdavosi savo statybomis ir net, užiimdamas aukštas pareigas, mėgdavo foto nuotraukose pozuoti su statybininko šalmu.

Žmonės manydavo, kad meras turi mokėti betonuoti, tiesti asfaltą ir žinoti trinkelių kvadratinio metro kainą. Gal ši krizė, gal kažkas kito, mus privertė suprasti, kad meras kelių nietiesia, jis sutelkia bendruomenę bendram darbui, ieško finansavimo šaltinių. Jei bus finansavimo šaltiniai, jei bus bendruomenės palaikymas, privatūs rangovai nuties kelią nepriklausomai nuo to kiek miesto meras į plentvolį bežiūrėtų.

Rinkimų technologams ateina krizė. Reikia ieškoti naujų įvaizdžių. Meras dirba kompiuteriu, meras renginyje susikabinęs už rankų traukia „tris milijonus”, meras mokykloje rankomis „piešia“ miesto miesto viziją, o būriai mokinuku su pavydu laukia, kol tos vizijos pavirs realybe.

Tikriausiai įsisvajojau, bet pagaliau gyventojai pradėjo norėti meru matyti tai, ko miestams reikia iš tikrųjų, - ne kiemsargių ir darbų vykdytojų, bet lyderių, kurie sugebėtų matyti kas yra už horizonto.

Humoras rinkimų kampanijoje

Kol klaidžiojau po broliukų latvių rinkimų technologijas, pastebėjau daug įdomių rinkimų technologijų perliukų, kurių užteks dar ne vienam blogo įrašui. Šiandien Jūsų dėmesiui pateiksiu linksmą filmuką, kuriuo dabartinės latvių valdžios partijos "smogė" vienam iš pretendentų į ministrus pirmininkus.
Šio filmo pagrindas - sena gera rusiška L.Gaidajaus komedija "Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai". Ant to filmo buvo uždėti kiti žodžiai, tačiau iš esmės daugelis, bent jau mano kartos žmonių, tuos žodžius prisimena kaip "Tėve mūsų...".
Kadangi tuos žodžius mes puikiai žinome, psichologiniame lygmenyje mums kyla asociacijos, kurias lengvai perduodame ir naujiems personažams. Todėl pretendentas į Latvijos premjerus, staiga tapo girtuokliu mušeikai, bet kokia kaina besiveržiančiu į bet kokį postą. Tačiau galų gale visiems keturiems metams patupdomas į Rygos dūmą, kur jį "auklės" prorusiškos partijos "Šurikas" Ušakovas.
Geriau nebūna. Reklama pataikė į dešimtuką. matydami linksmą vaizdelį, mes aiškiai norime jį parodyti kitiems. Taip mes siunčiame nuorodas savo draugams. Panašiai šis filmukas atsidūrė pas mane, o aš jį siunčiu Jūsų dėmesiui

Juodosios technologijos Latvijoje II

Mūsų "braliukai" latviai, praėjusiuose rinkimuose nesibodėjo taikyti ir tikrai juodųjų technologijų. Įrodydamas savo žodžius pridedu skelbimą laikraštyje. Formaliai šis laikraščio skelbimas būtų lyg tai "trečiosios šalies" palaikymas. Žinoma vargu bau ar "naudos gavėjas" ministro pirmininko V.Dombrovskis, labai džiaugėsi tokiu palaikymu.

Taigi, kas yra juodosios technologijos ir ko juos skiriasi nuo negatyvios kampanijos?
Mano supratimu juodosioms technologijoms būdinga keletas savybių:
1. Anonimiškumas - kampanijos užsakovas paprastai linkęs būti pasislėpęs, arba net pasisavinti oponento vardą, tam, kad jis būtų diskredituotas
2. Amoralumas - veiksmai, kuomet siekiama ne atskleisti netinkamas oponento politines nuostatas, tačiau siekiama pažeminti oponentą, diskredituoti jį visuomenės akyse.
3. Dezinformacija - kai oponentui yra suteikiamos savybės, politikos ir nuostatos visiškai neturinčios nieko bendro su oponento politika ir nuostatomis.


Juodųjų technologijų tikslas yra diskredituoti oponentą, viliantis, kad jis negaus balsų ir jo rinkėjai arba liks namie arba balsuos už jūsų partiją. Šių technologijų taikymo problemos yra kelios. Pirmiausia mes gyvename daugiapartinėje sistemoje ir jei ant partija A išvers kibirą mėšlo ant partijos B, nusivylusių rinkėjų balsai gali atitekti partijai C. Antra problema - gali suveikti "užuojautos efektas" ir visi kaip tik parems mušamą partiją. Trečia - šiandien Lietuvoje kur kas didensnė problema yra bendra rinkėjų apatija ir ją numušinėti tokiais metodais jau primena mazochizmą.

Juodosios technologijos Latvijoje

Prabėgę rinkimai Latvijoje buvo įdomūs ne tik savo rezultatu, bet ir pačia rinkimų kampanija. Kalbant su daugeliu savo klientų, kuriems padedu daryti rinkimų kampaniją, jie prašo manęs daryti kampaniją garbingą, "be pykčio". Man atveju lieka perklausti kliento ar jis pageidauja pilkos ir nuobodžios kampanijos ar nori garbingos rinkimų kampanijos.
Pas mumis Lietuvoje keistai suvokiama, kad parodyti oponento blogybes, pozicijų skirtumus yra "juodosios technologijos" ir juodasis "pijaras". Jei remsimės šia nuomone, mano įkelta nuotrauka jau yra juodžiausias įmanomas "pijaras".
Tačiau sustokime minutėlę ir pagalvokime ar mūsų įsitikinimas yra tiesa. Parodyti, kad oponentai nėra teisūs, kur veda jų politika, arba kaip jie dirbo praeityje, nėra juodasis "pijaras". Tai negatyvi kampanija. Visuomenė moka politikams ne tik už tai, ką jie žada, bet ir už tai, kad jie pasakytų rinkėjams visą tiesą apie politinius oponentus.
Matyti oponentų trūkumus ir leisti visuomenei apie trūkumus nesužinoti yra negarbinga. Tai kur kas negarbingiau nei padaryti tokį nuotraukose pavaizduotą plakatą. Taip politikai nusižengia svarbiausiam savo veiklos principui - visomis išgalėmis tarnauti visuomenei.
Kas tokiu atveju yra negarbingas - juodasis "pijaras"? Jo esminis skiriamasis bruožas yra: nesantaikos kurstymas, išgalvotų nuostatų primetimas oponentui ir anoniminės atakos. Politika yra riterių užsiėmimas. O riteriai už savo idėjas stoja visu ūgiu. Jei už savo teiginius nestoji visu ūgiu, - teiginys tampa juoduoju "pijaru".

Partiniai susidvejinimai

Tėvynės sąjunga nuo Socialdemokratų partijos skiriasi kaip diena nuo nakties. Tėvynės sąjunga yra vertybinė partija. Tautinės vertybės, patriotizmas, pasiaukojimas Tautai yra partijos alfa ir omega. Vertybių gynimui ir puoselėjimui atiduodamas prioritetas – dažniausiai disciplinos ir pragmatizmo sąskaita.

Dėl tos priežasties visiškai nenustebau kaip Naglis Puteikis dienraštyje „Vakarų ekspresas“ pliekė partijos lyderį A.Kubilių. Puteikis latvių premjerui suteikė mitinių savybių, kokių nematė patys latviai. Na o realų žmogų, Lietuvos premjerą, jis daužė baisiau nei opozicijos lyderis.

Puteikis galėjo jausti ramiai. Jam nebus pasiūlyta padėti partijos bilieto, nes negi TS-LKD bus kaip kokie komunistai ir reikalaus ne ištikimybės Lietuvai, bet kažkokiam neaiškiam dariniui, kokia yra politinė partija.

Socialdemokratų partija yra to reikalo antipodas. Jie vertina pragmatizmą (nes jų idėjos patyrė fiasko) ir discipliną (čia iš revoliucinių laikų). Todėl socialdemokratams nereikia išmesti apsivogusių savo partijos narių, jei tik šitas narys lieka ištikimu „brazauskiečiu“.

Šio rašinio nebūtų, jei ne Klaipėdos vėjas. Jis taip papūtė į socialdemokratų protus, kad uostamiesčio socialdemokratai ėmėsi piketuoti prieš savivaldybės administraciją, kuriai vadovauja socialdemokratas. Įdomu ar ilgai lauksime socialdemokratų sankcijų? Ar išėjus AM, „socialdemokratų“ dantys jau nebe tie...



Kęstutis Gabšys: "Vaikas - ne "mokinio krepšelis"

Uostamiesčio politikas Kęstutis Gabšys tik nuo praėjusių metų pradėjo dėstyti Klaipėdos aukštojoje verslo mokykloje ir iš karto pelnė studentų simpatijas.

Kada sužinojote, kad atsidūrėte tarp kandidatų tapti mylimiausiu Klaipėdos mokytoju? Ar jums tai svarbus įvertinimas?

Kad esu nominuotas "Mylimiausio mokytojo" titului, paskelbė viena klaipėdietė socialiniame tinkle "Facebook". Perskaitęs aprašymą iš pradžių supykau, po to ilgai juokiausi. Mane nominavęs žmogus ar žmonės buvo tikrai linksmų plaučių. Nesijaučiu esąs vertas mylimiausio mokytojo titulo. Manau daugelis balsuoja už mane dėl mano visuomeninės veiklos.

"Paskaita apie korupciją paliko neišdildomą įspūdį. Dabar žinau kiek, kam ir kada", - taip jus apibūdino studentai. Tai kiek ir kada?

Tai slapta informacija. Kad ją sužinotumėte, turite įstoti į Klaipėdos aukštąją verslo mokyklą, o prieš tai dvejus metus studijuoti teisę.

Studentai pasakoja, kad teoriją praskaidrinate anekdotais.

Kadangi studentai jau nebe vaikai, anekdotus pasakoju nuotaikai paskaidrinti - pagal dėstomą temą. Man patinka sovietiniai politiniai anekdotai.

Kodėl pasirinkote dėstytojo profesiją?

Mano močiutė dar smetoninės Lietuvos laikais buvo kaimo mokytoja. Manau, tai genuose. Po studijų nuolatos pagalvodavau apie doktorantūrą, tačiau pagalvodavęs vis atidėdavau geresniems laikams. Pernai gavau pasiūlymą iš Klaipėdos aukštosios verslo mokyklos. Bijojau vadovybės ir studentų vertinimų, bet darbas labai patiko. Daugelis mano pažįstamų teigia, kad pasakojant apie paskaitas ir studentus man ima degti akys.

Aš dėstau viešąjį administravimą, viešąją politiką ir apie nevyriausybines organizacijas studentams, kurie bus teisininkai ir dirba (arba dirbs) viešajame sektoriuje. Taip laimiu triskart: sutinku daug naujų žmonių, studentams perduodu savo praktinę patirtį, esu priverstas atnaujinti savo žinias, kurias po to galiu panaudoti miesto valdyme. Kartais tikrai būna gėda klausytis politikų ar valdininkų, pasakojančių nesąmones, už kurias studentui be skrupulų parašyčiau dvejetą.

Ką keistumėte švietimo srityje?

Popieriai, popieriai ir popieriai. Šiandien mokytojas pildo per daug popierių, kurie neturi nieko bendra su vaiko ugdymu ir auklėjimu. Jau nesvarbu, kaip vaikas išmokomas, kokias vertybes įgyja mokykloje, svarbu, ar gražiu šriftu yra parašytas, ar tinkamose vietose yra pabrauktas ugdymo planas. To neturėtų būti.

Išskirkite po 3 teigiamus ir neigiamus pedagogo bruožus.

Laikausi šių principų: būti griežtam ir teisingam, žiauriai spausti per studijas ir lengviau - per egzaminus. Nuolatos mokytis, kad studentai netyčia nežinotų daugiau už tave. Tai, manau, tinka dėstytojui. Mokytojui turbūt svarbiausia yra ne tiek mokyti, kiek ugdyti žmogų. Tai kur kas svarbiau nei išmokyti matematikos ar gramatikos.

Blogas mokytojas yra ne mokytojas, o švietimo paslaugos teikėjas; jam mokinys yra ne vaikas, bet "mokinio krepšelis". Tokių neturėtų būti mokykloje.

VE 2010-10-05

Rinkimų konsultantai: į mūšį be ginklų

Nors visuomenė iš politikų reikalauja, kad jie tarnautų rinkėjams, jais (rinkėjais) rūpintųsi, tačiau pati nesuteikia priemonių kaip tuos atpažinti ir „pamyluoti“. Nežinau kas dėl to kaltas: ar visuomenė, kuri nepatiki politikams gyventojų registro ar politikai, kurie nedrįsta prisiimti atsakomybės ir nepasiima sau teisės turėti rinkėjų sąrašus. Dėl tos priežasties į rinkimus politikai ir rinkimų konsultantai eina kaip nuogi į dilgėles.
Politinė partija turi teisę gauti gyventojų registro duomenis tik mėnesiui iki rinkimų, kai su tais duomenimis jau neįmanoma nieko padaryti. Pasibaigus rinkiminiam mėnesiui gyventojų duomenų bazės atimamos, o rinkimų konsultantai yra priversti pildyti kalnus popierių: įvardinti visus asmenis, kurie buvo tame kambaryje, kur buvo padėtas diskas su duomenimis. Rinkimų duomenys turėjo būti padedami į seifą, apie kurio sienų storį taip pat reikėjo parašyti ataskaitą. Sakysite perdedu. Žinoma, tačiau labai nedaug.
Ką tokio gauna politinė partija, ko ji neturėtų teisės žinoti? Gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vardus pavardes ir adresą. Duomenis, kuriuos apie žmogų pasakytų kiekvienas kaimynas. 2002 politinė partija dar bent galėjo tikėtis sužinoti rinkėjo gimimo dieną. 2006 tai jau tapo slapta informacija.
Keista, tačiau senosios demokratijos į žmogaus asmens duomenis žiūri kažkaip paprasčiau. Anglijoje politinės partijos asmens duomenis gali turėti kiaurus metus. Dar daugiau, kiekviena parlamentinė partija turi teisę vieną kartą metuose nemokamai išsiųsti kiekvienam gyventojui po vieną laišką. Nuo to demokratijos šioje šalyje kažkaip nemažėja.
JAV kiekvienas pilietis turi teisę nueiti į rinkimų komisiją ir nusipirkti balsavimo istorijos sąrašą. Floridos valstijos rinkimų sąrašas nuo 1970 ųjų metų bus prieinamas kiekvienam, kuris sumokės 300 JAV dolerių. Jums nereikės nei įrodinėti kam jums to reikia nei ką su tais duomenimis darysite ir kur juos saugosite.
Jei jūs Jungtinėse valstijose kada nors paaukojote kiek ženklesnę sumą rinkimų kampanijai, tai jūsų pavardė atsidurs rinkimų ataskaitoje. Rinkimų ataskaita bus padėta Kongreso bibliotekoje, kur ją galės skaityti kiekvienas to norintis asmuo. Ar nuo to amerikiečių demokratijai ir laisvėms kyla koks nors didesnis pavojus? Visiškai ne. Greičiau atvirkščiai.
Kiekvieną tarybos narį, Seimo narį atakuojantis žmogus dievagojasi, kad už tave jis balsavo. Politikas negali patikrinti net elementariausio fakto ar tas žmogus iš viso vaikšto į rinkimus. Taip pas mus įsigali cinizmo kultūra. Rinkėjas dievagojaisi, kad už jus balsavo, o politikas,- kad jiems dirba. Po susitikimo rinkėjas tokias pačias pasakas seka kitai partijai, o politikas tyliai juokiasi į kumštį ir eina tvarkytis savo reikalų.
Rinkėjų sąrašai, kiti asmens duomenys, nėra tuščia užgaida. Tai yra priemonė, kurie Lietuvoje atpigintų politiką. Tai padėtų politikus atpalaiduotų nuo įsipareigojimo pinigams. Bet matyt kaip tik to niekas nenori. Todėl artėjant rinkimams, politikai ir vėl nuogi lenda į dilgėles.

Pinigai Neptūnui – naujas požiūris į savivaldybės finansus

Po atostogų susirinkęs Socialinių reikalų komitetas, posėdžiavo kaip niekada draugiškai. Visus septynis klausimus priėmėme bendru sutarimu. Aktyvios diskusijos iškilo tik svarstant klausimą ar Klaipėdos savivaldybei yra tikslinga trims metams pratęsti paramos sutartį su Klaipėdos „Neptūnu“.
LKL laikais, kai Neptūne žaidė E.Žukauskas, A.Vosiliūnas, E.Jokubauskis, S.Airošius buvau aktyvus Neptūno sirgalius ir vieną sezoną net gi buvau fanų fanas – mušdavau būgną, mojavau Neptūno šaliku, ir skanduodavome necenzūrines skanduotes. Vėliau entuziazmas nuslūgo, atsirado kitų užsiėmimų ir pats Neptūnas nebeturėjo ambicijų.
Ketverius metus, daug tarybos narių burnojo prieš sutartį, kuria Klaipėdos „Neptūnas“ iš savivaldybės gaudavo pusę milijono litų. Tai nėra vienintelė paramos forma – Klaipėdos savivaldybė taip pat suteikia šiam klubui sporto salę treniruotėms ir varžyboms. Tai darome visiškai nemokamai.
Aš suvokiu, kad profesionalus sportas kainuoja. Tikiuosi, kad Neptūno vadovybė suvokia, kad miesto savivaldybės biudžetas negali teikti 50% klubo biudžeto. Šiandien Neptūno vadovybėje įvyko konfliktas ir buvęs Neptūno direktorius paliko savo postą. Naujas direktorius kupinas ambicijų ir kritikos savo pirmtako atžvilgiu. Ambicijos yra gerai, o kritika pirmtako atžvilgiu tegu būna įrodyta darbais, o ne žodžiais.
Kita vertus man nepatinka, kad parama miesto komandoms yra dalinama veltui. Visiškai nereikalaujant sportinių rezultatų ir net gi žinant, kad dauguma tų pinigų nusės klubo vadovų kišenėse. Mano manymu tokia praktika neturėtų tęstis. Komiteto nariai vienbalsiai palaikė šį mano pasiūlymą.
Komitetas pavedė sporto skyriui sukurti finansavimo schemą, pagal kurią pinigai „Neptūnui“ bus surišti su klubo sportiniais rezultatais. Tai nėra bausmė „Neptūnui“. Tai yra žingsnis į Naują savivaldybės finansų valdymo sistemą

Cecho interesai

Senais neatmenamais laikais, chirurgo amatu vertėsi barzdaskučiai. Jie nebuvo vieninteliai gydytojai, o laibai stripriai konkuravo su pirtinkais. Konkurencija tais laikais buvo nuožmi – santykių aiškinimasis prieidavo iki ginkluotų susirėmimų. Vilniaus mieste ginčui pasiekus magistrato teismui buvo nuspręsta, kad chirurgija gali užsiimti tik barzdaskučiai.
Politinių konsultantų rinka šiandien priemena anuos laikus. Politiniais konsultantais dirba žurnalistai, reklamistai, dizaineriai, viešųjų ryšių specialistai. Konkurencija yra geras dalykas, tačiau nėra gerai, kai konsultantai į politinį pasaulį žvelgia per šampūno pardavimų prizmę.
Labai gaila, kad pas mus rinkimai vyksta tik kas du metus. Politiniai konsultantai neturi galimybės išbandyti savo idėjų ir neturi galimybių turėti „nuolatinių“ besitęsiančių projektų. Tai reiškia, kad dažniausiai politikos laukia susiduria atraeilininkai ar mėgėjai.
Kažkada man teko rinkti politinius konsultantus ir kažkaip instinktyviai pasiteiravau jų apie tai kokią patirtį politiniame lauke turi kandidatuojanti bendrovė. Tada tai dariau instinktyviai, šiandien suprantu, kad tada pataikiau.
Esminis patyrusių politinių konsultantų požymis yra tas, kad jiems nereikia aiškinti vieno ar kito reiškinio, nereikia aiškinti kaip veikia politinė sistema. Taip pat reikia prisiminti, kad kampanijos momentu dera pasinaudoti ir kandidatų turimomis politinėmis pozicijomis: Seimo nariais, tarybos nario statusais ir t.t. O šis idėjų lobynas jau sunkiai prieinamas tiems, kurie apie politikos reiškinius žino tik iš laikraščių

Pažaboti demonus

Rinkimų kova yra tarsi politikų bandymas pažaboti demonus. Jie yra musyse (taip sakė vienas politikas) ir nurodinėja kaip mums elgtis. Rinkimų kampanijų laikas labiau primena ritualines lietaus iššaukimo paslaugas Afrikoje, nei realų ir racionalų valdžios programos pasirinkimo procesą.
Rinkiminės kampanijos mėnuo yra per trumpas laikas susipažinti su kandidatų programomis, pačios programos skiriasi tik niuansais, o ir vidutinis rinkėjas nelabai yra linkęs tų programų studijuoti. Tai gi lieka tik įvaizdžių kova, kurią ir galima pavadinti bandymu pažaboti demoną.
Laikas keistis – yra vienas iš mūsyse kabančių demonų. Kiek kartų mes esame pažadėję sau nuo pirmadienio laikytis dietos ar daugiau laiko skirti sau. Kiek kartų esame sau pažadėję, pradėti naują verslą, vien tik tam, kad pirmadienį vėl eitumėme į kontorą ir lenktumėme nugarą kapitalistui.
Laikas keistis yra kiekvieno opozicionieriaus svajonių demonas, kurį jie svajoja pažadinti mumyse. Prisimename B.Obamos šūkį „Keiskimės“. Tai rinkimų technologijos viršūnė. Amerikiečius taip buvo išvarginęs G.Bushas ir nesėkmingas karas Irake, kad amerikiečiai buvo pasiryžę balsuoti už juodaodį, kuris nesugebėjo kalbėti sudurtiniais sakiniais, o jo rinkimų programa panašėjo į vaikams sekamas pasakas.
Tęsiam darbus yra priešingos pusės demonas. Kodėl reikia keisti žmoną/vyrą ir rizikuoti ieškant kažko kito, jei šitas stuobrys/ragana yra žinoma, aiški ir visada po ranka. Kas gali garantuoti, kad bus tikrai geriau. O jei dar gimtadienio proga šitas stuobrys pasižada mažiau gerti, tai jau praktiškai tampa svajonių jaunikiu.
Visi turintys valdžią asmenys, mūsų viduje stengiasi pažadinti būtent šitą demoną. Jie visada pasakoja apie savo pasiekimus, visada pasakys, kad yra dar du ar trys darbeliai, kurie turi būti padaryti. Jie gąsdins opozicija, juk negalima pasitikėti tais, kurie tik kalbėjo, kai mes sunkiai dirbome. Jie pasakos apie tai kaip blogai bus visiems, kurie turi pasiėmę banko paskolas, nes išrinkus tokius neatsakingus lyderius aiškiai bus devalvuotas litas.
Nors mes buvome pripratę prie revoliucijų ir valdžią keitėme kiekvienuose rinkimuose, tenka konstatuoti, kad tęsiam darbus demonas vis dėl to yra stipresnis. Amerikoje yra skaičiuojama, kad rinkimuose esamų pozicijų turėtojai laimi santykiu 8:1. net renkantis rinkimų konsultantą siūloma atkreipti dėmesį į jo sėkmės istoriją. 25% pergalių turintis konsultantas dirbęs su išimtinai opozicionieriais yra daug didesnis genijus, negu 60% politikų perrinkęs rinkimų konsultantas.
Be šitų esminių demonų, pas mus veikia dar keletas mažiau svarbesnių demonų, kuriais naudojasi polittechnologai ir rinkimų konsultantai. Tai gali būti „lik namie demonas“, „mušk kitokį“ demonas ir panašiai. Žinoma jie yra kur kas retesni, bet reikės ir apie juos pakalbėti.

Facebook ne Dievas, bet valdo

Šį savo darbelį skiriu JAI. Aš visuomet peržiūriu jos profilį facebooke, jos nuotraukas patalpintas svetainėje ir komentarus po pakeista būsena. Man miela ir malonu paskaityti kur ji praleido savo savaitgalį, kaip ji tingi dirbti arba vakar audringai praleido vakarą. Net banalios citatos automatiškai generuojamos įvairių programų, jos profilyje atrodo kažkaip kitaip. Ar ši mano idilė turi trūkumų? Vieną: niekaip negaliu pasakyti ar esu su JA bendravęs gyvai.
Esu politikas ir mano facebookas mano draugų sąrašas yra per didelis. Draugų sąraše yra europarlamentaras Zigmantas Balčytis, kuris kažin ar pažįsta mane. Mano draugų sąraše yra kažkoks šiaulietis, kuris mano, kad aš esu Seimo opozicijos lyderis. Su opozicijos lyderiu draugystės neieškojau specialiai, - nesinorėtų tikėti, kad mano giminėje esama darbiečių. Mano buvimas facebooke primena buvimą bare, kai tu kasdien bendrauji su tuzinu žmonių, net paviršutiniškai neįsivaizduodamas, kas jie tokie.
Amerikiečių politiniai konsultantai jau blaivia galva ėmė vertinti naujosios medijos galimybes ir apie tai mes rašėme. Šiandien klausimas kaip efektyviai išnaudoti „Facebooką“ ir jo teikiamas galimybes. „Facebookas“ yra didžiausias socialinis tinklas pasaulyje, kuris vienija daugiau nei 300 mln. Vartotojų. 650 tūks vartotojų sakosi, kad yra lietuviai, čia gyvena ir kažkaip su ja yra susiję. Jei jie ir tik jie balsuotų už vieną ir tą pačią partiją , tai Facebooko frakciją Seime sudarytų maždaug 10 Seimo narių. Jie yra aktyvūs, nes kaip rodo tyrimai, maždaug pusė vartotojų bent kartą per dieną pasižiūri savo profilį. Ši potencialių rinkėjų sankaupa turi būti tinkamai ir efektyviai administruojama. Apie Facebookinių rinkėjų administravimą žurnale „Politics“ rašė amerikiečių rinkimų konsultantai Steave Pearson ir Ford O‘cconel. Jų mintis jūsų kuklus tarnas adaptavo ir pritaikė Lietuvos realijoms.
Fanų skaičius
Facebooko draugų skaičius priklauso nuo to, kokio kalibro žaidėjas jūs esate. Jei jūs esate Seimo narys, užimantis ryškias pareigas, realistiška būtų tikėtis kelių tūkstančių gerbėjų. Jei esate viso labo rajoninio mąsto politikas keli šimtai rėmėjų yra tikrai realistiška ir pakankama. Draugų skaičiaus esmė yra gebėjimas su kiekvienu iš jų efektyviai bendrauti.
Skirtingos terpės.
Facebooko esminis ginklas galimybė perteikti informaciją įvairialypiais kanalais: nuotraukomis, vaizdu, užrašais ir būsenos pakeitimais. Tai padarius fanų puslapiuose matysis jūsų įrašai ir juos matyts Jūsų draugų draugai. Niekada negalima pamiršti „žymėjimo“ nuotraukose esančių asmenų, žmonių, paminėtų užrašuose. Lygiai taip pat kaip negalima palikti namų be video ir foto kameros.
Personalinis ir kampanijos profilis
Vadovauti rinkimų kampanijai Facebooke iš savo asmeninio profilio yra tas pats, kas vadovauti visai rinkimų kampanijai iš asmeninio miegamojo. Teoriškai yra įmanoma, praktiškai labai nepatogu. Todėl kampanijoms rekomenduojama susikurti atskirus puslapius. Ten bus galima parašyti kas jūs esate ir kur kandidatuojate, ten savo puslapio administravimą galėsite patikėti sananoriui, kuris galės atsakinėti į rutinius klausimus arba įkėlinėti nuotraukas. Faceboko puslapiai užtikrina reklamos galimybę. Pirkdami reklamos paslaugas Jūs gaunate labai segmentuotą auditoriją.
Kartais jūsų asmeniniai ir kampanijos profiliai turėtų susisiekti tarpusavyje, tačiau tai darykite pakankamai atsargiai. Atminkite JI ir JIS asmeniniame jūsų profilyje norėtų žinoti ar jums viskas yra gerai, o ne tai kaip gražiai išėjo Jūsų foto apylinkės senutės fone.

Apie mano tarybos nario išlaidas, galite stebėti internete

Šeštadienį raštu informavau savivaldybės administracijos direktorių, kad atšaukiu savo 2008-09-15 rašto „Dėl kanceliarinių išlaidų atsisakymo“ galiojimą ir prašau savivaldybės administracijos pradėti pervedinėti tarybos nario veiklos kompensaciją į mano sąskaitą banke.
Tokį sprendimą priėmiau po to, kai Seimas pataisė vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir įpareigojo tarybos narius atsiskaityti už tarybos nariams mokamas veiklos išlaidas.
Visuomet laikiausi principo, kad Tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas REALIU LAIKU, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje Prie nuorodos "Tarybos nario veiklos išlaidos".

Politechnologai nebesimeldžia WEB 2.0

Internetinės kampanijos ”Facebook”, Twitter, Blog, YuoTube, ”Flickr”, SEO, WEB 2.0 šiandien tapo kultiniais maldos žodžiais, burtažodžiais, kuriuos ištarus politiniam konsultantui atsiveriai neriboti užsakovo biudžeto ištekliai. Tai aukštos pridėtinės vertės „biudžeto įsisavinimo procesas, taigi labai didelė dalis lėšų sėkmingai pasilikdavo pačio konsultanto banko sąskaitoje. B.Obamos savo kampanijai tinkle išleido maždaug 25 mln dolerių, joje dirbo šimtai samdomų kampanijos darbuotojų ir tūkstančiai savanorių. Tai dar labiau sustiprino internetinės komunikacijos isteriją
Vis dėl to pasaulyje pradeda rastis sąžiningų politinių technologų, kuriems rūpi kampanijos efektyvumas, o ne vien užsakovo biudžeto įsisavinimas. JAV politinis konsultantas John Rowley parašė straipsnį žurnale „Political Magazine“, kuriame ir pateikė konkrečių pasiūlymų kaip efektyviai rinkimų kampanijoje reikia panaudoti internetą. Man šis rašinys patiko, todėl jį „džiazovai“ perpasakosiu, pritaikydamas vietinėms realijoms.

Jei rinkimų kampanijos biudžetas siekia apie 50 tūkstančių USD (Lietuvos masteliais tikrai kalba eitų apie 50-100 tūks lt, o pati kampanija yra vietinio pobūdžio t.y. savivaldos rinkimų, John Rowley nesiūlo nei samdyti profesionalių „tinklo darbuotojų“, nei į pagalbą kviesti daugybės savanorių. Visą darbą turėtų atlikti vienas „tinklo kampanijos“ savanoris, kuris dirbtų kartu su kampanijos komunikacijos vadovu, būtų jam pavaldus ir „džiazuotų“ jo diktuojama tema.

Išlaidos rinkimų kompanijai tinkle, turėtų siekti nedaugiau 4-10% reklamai skirtų lėšų. Reklaminės kampanijos internete šerdis turėtų būti profesionalus tinklapis, būtinai padarytas profesionalios IT bendrovės, o ne „padžiautas“ ant nemokamos platformos. Lietuvoje labai svabu yra pasiteirauti ar bendrovė turi politinio darbo patirties, nes politinis puslapis ir pornografinis puslapis labai daug skiriasi, nepriklausomai nuo to, ką apie politikos ir pornografijos panašumus mano dauguma Lietuvos gyventojų. Ieškantiems profesionalios firmos rekomenduočiau bendrovę „IT uostas“. Jie turi darbo patirties politikos rinkoje, jų darbai atitinka kainos ir kokybės santykį, o bendrovės atstovams nereikės aiškinti skirtumo tarp politikos ir prakybos padėvėtais automobiliais.

Jei jūsų kompanija internetu yra vietinio pobūdžio, kampanijos prioritetas turėtų būti skirtas dviem dalykams: nuolatos atnaujinamam interneto puslapiui ir elektroninių paštų katalogui, kurie yra nusiteikę reguliariai gauti jūsų kampanijos naujienas ir paraginimus.
Toliau seka „blogai“, youtubas, ir pastovus „Twiteriavimas“. Blogus, youtube ir twiterius būtinai reikia padėti į antrą prioritetų sąrašo vietą dėl to, kad be solidžios elektroninio pašto duomenų bazės, šių trijų informacijos kanalų sklaida, tampa labai problematiška ir mažai efektyvi.

Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis šiandieninių interneto vartotojų į vienus ar kitus puslapius patenka per visažinį „googlą“. Todėl verta pasistengti, kad svarbiausiose politinėse žinios raktiniuose žodžiuose išmestų jūsų interneto puslapį kuo arčiau akių lygio t.y. pirmame puslapyje kuo aukščiau. Tam taip pat turėtų būti skiriamas pakankamai svarbus dėmesys, netgi kiek aukščiau youtubo ir twitterio.

Nors amerikiečiai rekomenduoja pagalvoti apie internetinius banerius, nuotraukų sklaidos programą „Flickr“, tačiau visa tai jau reikėtų daryti likutiniu principu. Taip pat pasveriant resursus. Bet kuris, bandantis užsidirbti iš banerių, privačiame pokalbyje jums pasakys, kad lietuviai nuo amerikiečių skiriasi tuo, kad lietuviai labai mažai spaudžia reklaminių banerių.

Politiniai konsultantai ir polittechnologai ėmė sklaidyti WEB 2.0 mitą ir jų indėlį į pergalę rinkimuose, tai nereiškia, kad jų naudoti neverta. Politiniai technologai rinkimų procesą daro racionalų –padeda savo klientams pigiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti pergalę rinkimuose. Norint sėkmės rinkimuose reikia melstis Viešpačiui Dievui, o ne technologijoms

Šiandien rašiniuko apie rinkimus, rinkimų konsultantus ir politines technologijas nebus. Šiandien Olandijos rinktinė padarė man gerą šventę. Olandai įrodė, kad ne įvaizdis, o realus komandos žaidimas atneša pergalę. Kartais tai būna ir rinkimuose.
Pirmyn Oranžiniai

Rinkimų konsultantų Meka

Kaip kiekvienas musulmonas meldžiasi veidu į Meką, taip kiekvienas konsultantas meldžiasi politinių debatų centro laukui, kuris angliškai vadinamas „centre ground“. Tai yra retorikų, programų, lozungų, veiksmų rinkinys, kuris jungia neapsisprendusiuosius rinkėjus. Būtent dėl neapsisprendusiųjų arba dėl migruojančių rinkėjų yra kuriamos rinkiminės kampanijos, samdomi profesionalūs rinkimų konsultantai, naudojamos primityvios ar kosminio mąsto politinės technologijos. Partija užėmusi „centre ground“ paprastai laimi ir rinkimus.
Kodėl JAV prezidentu buvo išrinktas B.Obama ir kodėl jis, greičiausiai pralaimės būsimuosius prezidento rinkimus? Kodėl Britanijoje 13 metų truko leiboristų valdymo epocha ir ji baigėsi būtent šiemet? Į tuos klausimus yra dešimtys atsakymų, tačiau be „centre ground“ sąvokos niekaip neišsiversime.
Kur randasi šitas politinis rojus ir kaip jis pasiekiamas. Jei darydami apklausą, mes paprašysime žmonių identifikuoti savo pažiūras nuo 1 (visiška kairė) iki 10 (ultra dešinė), daugiausia žmonių pasakys, kad jie yra Nr.5. Atitinkamai mažiau bus Nr.4 ir Nr. 6 ir visiškai nykstantys dydžiai Nr.1 ir Nr.10 Na maždaug taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

Partijų lyderiai, pozicionuodami save rinkoje, jei veiks racionaliai, visuomet bandys paiimti Nr.5 Dvipartinėje sistemoje dešiniųjų lyderiai gali nesijaudinti dėl 6,7,8,9 ir 10. Paprasčiausiai todėl, kad jie vis vien balsuos už tą partiją arba liks namie.
Jei abu partijos lyderiai būtų žmonės racionalūs, abu judėtų link Nr.5 Tada lemtų abiejų lyderių asmenybės tūriai. Politinių technologijų požiūriu tai prilygtų tankų kautynėmis ties Prochorovka, kur 1943 metais ties Kursu tiesiu taikymu susikibo dvi galingiausios pasaulyje tankų armijos. Tų politinių titanų kovą aprašinėja istorijos vadovėliai, o rinkimų konsultantai, turėję laimės pabūti šalia, po to rieškučiai semia pinigus ir užsitikrina savo pavardės citavimą pasauliniuose politikos mokslo žurnaluose.
Deja taip būna retai, o dažniausiai politiniai lyderiai kartais sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka, kitą kovos lauką, ir politinių debatų „centre groundas“ oponentui yra paliekamas be kovos. Taip darė britų konservatoriai nuo 1997 ųjų, vis bandydami būti dešinesni už leiboristų premjerą Tonį Blairą. Taip jie darė todėl, kad nesugebėjo suvokti, jog britai nenori vien tik besaikio mokesčių karpymo ir viešųjų paslaugų privatizacijos.
Prireikė maždaug 10 metų, 4 triuškinančių pralaimėjimų, kol Britanijos konservatoriai pakeitė savo politiką ir keliais smūgiais atsiėmė vidurio lauką, kurio T.Blairo įpėdis G,Brownas net realiai nesiteikė ginti.
Daugelis paklaus manęs, jei visi tokie protingi, kodėl mes neturime politikos pabaigos? Kodėl visi lyderiai nestoja į centrą? Kodėl nebėra politinių titanų kautynių ties Prochorovka? Taip yra todėl, kad politinis centras migruoja, jis yra nepastovus ir tai, kas vakar buvo politinių debatų centras, šiandien jau yra ekstremizmas. Už „centre ground“ sėkmingą suradimą rinkimų konsultantas gauna savo pinigus. Ir vis vien jis tai padaro tik labai apgraibomis. Ar tuo keliu reikės vesti partiją, sprendžia lyderis. Tai jo teisė ir jo pareiga.

Pergalė rinkimuose. Penki žingsniai

Savo internetiniame dienoraštyje atidarau naują skilį „politinės technologijos“. Jame bus kitas žvilgsnis į politiką ir politikų elgesį. Seniai norėjau apie tai pradėti rašyti, tačiau vis kažkaip pritrūkdavo laiko ar noro. Artėjant savivaldos rinkimams, nusprendžiau, kad vėliau jau bus per vėlu. Todėl jūsų dėmesiui siūlau penkis patarimus ir penkias problemas, kurias turės išspręsti politiniai lyderiai Lietuvoje, jei norės laimėti artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus.

Lengvų pergalių rinkimuose nebus
Rinkimų patirtis rodo, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose nebebus lengvų ir užtikrintų pergalių. Vis mažiau lieka partijų „tėvonijų“ ir vis mažiau lieka nepakeičiamų lyderių. Norint laimėti, reikia penkių skirtingų dalykų kombinacijos: vieningos partijos struktūros, geros reputacijos lyderio, profesionalaus rinkimų štabo, pozityvios žiniasklaidos ikirinkiminiu laikotarpiu ir kryptingos profesionalios rinkimų kampanijos.

„stebuklingas kampanijos ginklas“
Jau šimtus metų, kai tik vyksta rinkimai ieškoma stebuklingo ginklo, kuris iš karto laimėtų rinkimus. Kažkada buvo meldžiamasi televizijai, šiandiena daugelis bando melsytis internetui ir „socialinei žiniasklaidai“. Internetas vaidino labai svarbų vaidmenį rinkimų kampanijose Amerikoje. Pas mus jis buvo naudojamas vangiai, nes aktyviausias rinkėjų sluoksnis nesinaudojo internetu. Truputis vėlavimo mums yra į naudą. Kol mes rengiames kampanijas perkelti į elektroninę erdvę, patys amerikiečiai blavesne galva įvertino „Facebook“, BLOG‘ų, Twitter galimybes. Šiandien tikslinga pasinaudoti amerikiečių patarimais – internetinei sferai neskirti daugiau nei 5% rinkiminių kampanijų resursų. Aš manau, kad iš „stalčiaus“ reiktų traukti laiškus, lankstukus, lipdukus, tušinukus ir kitas seniau pamirštus kampanijos atributus.

Profesionalūs konsultantai.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima įgyvendinti gerą rinkimų kampaniją be profesionalių rinkimų konsultantų. Konsultantai pirmiausia turi sukaupę didelę kampanijų patirtį antra jie yra laisvesni nuo vidinio partinio gyvenimo peripetijų. Jie gali duoti drąsių ir profesionalių patarimų. Kadangi rinkimų kampanija tampa vis labiau intensyvesnė, taigi profesionalai darbą padarys greičiau ir labiau laikydamiesi terminų. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos rinka maža ir nėra daug profesionalių rinkimų konsultantų. Profesionalas rinkimų konsultantas neturės mokintis rinkimų proceso ABC, taigi politinė partija sutaupys gan daug svarbaus laiko.

Kad pinigai dirbtų užsakovui.
Esminis iššūkis rinkimų kampanijos sėkmei yra protingas pinigų leidimas. Jei pinigų turite mažai, juos reikia leisti protingai, kad pavytumėte turtingesnius konkurentus. Jei pinigų turite daug, juos leisdami neatsakingai, galite pasiekti taip, kad jie pradės dirbti prieš jus. Neturtingesni užsakovai badys pirštu į jūsų reklamą, klausdami už kokius pinigus ši reklama leidžiama ir kiek užsakovas turės atidirbinėti savo aukotojams.

Mikro rinkimų kampanijos

Praėjusiuose savivaldos rinkimuose viena vieta Klaipėdos m. taryboje kainavo maždaug 1000 balsų. Smulkesnėse savivaldybėse pergalę gali lemti 300-400 rinkėjų grupė. Laikai, kai reikėjo gaudyti visus rinkėjus, jau praeityje. Šiandien gera rinkimų kampanija būtent turi surasti tuos rinkėjus ir įtikinti, kad užsakovai yra būtent ta partija, kuriems reikėtų atiduoti jų balsą. Būtent šių grupių suradime, jų pritraukime ir pasirodys lyderių, partijų ir politinių technologų genialumas.

Kiekvienoje rinkimų kampanijoje yra nežinomųjų. Geriausi konsultantai, geriausi lyderiai, geriausia kampanija kartais nueina niekais, jei šita komanda nesugeba įtikinti piliečių, kad būtent tokia idėja, tokie politikai yra reikalingi miestui ar šaliai. Bet šiandien sudedamos aukos yra pernelyg didelės, kad politikas galėtų pasikliauti vien savimi ir ignoruotų profesionalų patarimus.

Atviras laiškas

Maždaug mėnuo praėjo nuo to laiko, kai TS-LKD Klaipėdos skyrius nusprendė nerengti atvirų sąrašo lyderio rinkimų. Gerbiu šitą bendražygių sprendimą, nors su juo nesutinku. Pritariu, frakcijos seniūnui Mariui Usoniui, kad tik atvira klaipėdiečiams partija turi ateitį.

Aš esu įsitikinęs, kad Tėvynės sąjunga nelaimės rinkimų Klaipėdoje, jei nepasiūlys miestiečiams pozityvios, aktyvios ir dinamiškos darbotvarkės ir programos. Nebuvau ir nesu tikras, kad dabartinis mūsų sąrašo lyderis tokią programą gali pasiūlyti.

Mes galėjome patikrinti ko nori klaipėdiečiai pasiuntę du geriausius mūsų skyriaus žmones į atvirus pirminius rinkimus. Tam, kad jie pasitikrintų, kokia partijos vizija yra priimtinesnė klaipėdiečiams. Deja, baimės ir uždarumas, nugalėjo prieš demokratiškumą ir atvirumą.

Šiandien sarašo lyderiui linkiu sėkmės buriant komandą ir einant į rinkimus. Tikiu, kad Naglis Puteikis prisiims atsakomybę už savo veiksmus ir galima jų pasekmes. Nenorėčiau tikėti, kad bandant pateisinti galima rizikas būtų griebiamasi tradicinių pasiteisinimų apie priešus skyriaus viduje arba kaltė būtų verčiama TS-LKD ir koalicijos vyriausybės veiksmams.

Aš lieku ir liksiu partijos Klaipėdos skyriaus nariu, bandysiu toliau kandidatuoti savivaldybių rinkimų sąrašuose. Žinau, kad mano patirtis ir mano žinios šiandienos TS-LKD Klaipėdos skyriuje nėra pageidaujamos. Dėl tos priežasties ketinu savo rinkimų organizavimo paslaugas pasiūlyti kitose savivaldybėse, kur mano patirtis, išsilavinimas ir gebėjimai bus pareikalauti.

Artimiausiu metu ketinu daugiau dėmesio skirti savo akademinei karjerai, asmeniniam gyvenimui taip pat draugams ir bičiuliams.

Miesto taryboje likau paskutiniu liberalu

Klaipėdos miesto taryba nusprendė pradėti karą su Sveikatos ministerija. Ministerija pasiūlė pasikeisti ligoninėmis. Iš mūsų pasiimti Universitetinę ligoninę, mums atiduoti Apskrities ligoninę. Meras R.Taraškevičius nusprendė sau pasilaikyti abi ligonines. Tai jis padarė net rizikuodamas tuo, kad Klaipėdoje gali būti nebeteikiamos sudėtingos 3 lygmens medicinos paslaugos. R.Taraškevičiaus įsipareigojimai Universitetinės ligoninės vadovui buvo didesni ir svarbesni už klaipėdiečių interesus.
Man šie du sprendimai nepatiko. Jie griauna medicinos reformas Vakarų Lietuvoje. Jie naikina konkurenciją, kuri yra pažangos variklis. Jie atima mums galimybę rinktis. Jie atima galimybę rinktis slaugytojoms ir gydytojams. Mes kuriame monopoliją, o tai reiškia, kad Klaipėdiečiai sveikatos apsaugos srityje tampa vergais.
Deja mano kolegos į tokius argumentus neatsižvelgė. Kolega Greičiūnas, Simonavičiūtė ir Bražinskas manė, kad monopolijos kūrimas bus tik į naudą. Tai išgirdęs netekau žado ir pasakiau, kad šioje miesto taryboje likau paskutiniu liberalu, kuriam dar rūpi klaipėdiečių laisvės

Kaip vyko debatai miesto taryboje puikiai aprašė vakarų ekspresas. Jūsų dėmesiui ir siūlau jo straipsnį.

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines

2010-05-28, 00:00

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Spausdinimo versija | Pasidalink

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto taryba, nepasidavusi Vyriausybės atstovų argumentams, nubalsavo uostamiesčio ligonines palikti savivaldybės globoje. Net ir tą, kuri tokios globos norėjo išvengti.

Vakar miesto Tarybos sprendimu išreikšta politinė valia sutikti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (KL, buv. Jūrininkų) būtų sujungtos, tačiau KUL steigėjo teisės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neatiduotos.

"Tai išmintingas sprendimas", - pasidžiaugė po ilgokai užtrukusių debatų, sužinojęs rezultatą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. KUL medikų bendruomenė buvo surinkusi 2 tūkst. parašų, kuriais prašoma priimti būtent tokį sprendimą.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, posėdyje kolektyvo vardu prašęs palikti juos ministerijai, palaikymo nesulaukė - dviejų balsų persvara buvo priimtas sprendimas sutikti, kad šios ligoninės steigėjo teisės būtų perduotos savivaldybei.
Siūlė ir alternatyvų variantą

Klausimas dėl KUL ir KL likimo sulaukė Taryboje daugiausia ginčų ir svarstymų.

Pasak sprendimo projektus pristačiusios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, sutikimas jungti ligonines nenulemia jungimo būdo. Klausimas, ar vieną ligoninę prijungti prie kitos, ar jas jungti vienodomis teisėmis, būtų svarstomas tolesniame etape kartu su SAM.

Jungti ligonines numatyta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 dienos nutarime "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo". Pagal Vyriausybės programą, sujungus KL ir KUL turi atsirasti respublikinio lygmens paslaugas teikianti gydymo įstaiga.

Tarybos nariai J. Asadauskienės prašė paaiškinti, kokias pasekmes galėtų turėti pateikto sprendimo priėmimas. Konservatorius Kęstutis Gabšys priminė, ką Tarybos Kolegijos posėdyje sakė viceministras Gintaras Valiukonis - kad neperdavusi KUL steigėjo teisių ministerijai, Klaipėda rizikuoja likti su dviem apskrities lygio ligoninėmis.

"Kas tuomet prisiims atsakomybę, jei rytoj neteksime trečiojo lygio paslaugų?" - klausė jis.

J. Asadauskienė sakė, kad galėjimą teikti trečiojo lygio paslaugas nulemia licencijų turėjimas, o KUL šias licencijas turi.

KUL vadovas V. Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetų klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą ligoninę darosi vis akivaizdesnės.

"Tolesni planai aiškūs - mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis", - prognozavo jis. Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.

Tarybos narys konservatorius Marius Usonis tuo suabejojo - juk šios dvi didžiosios klinikos, gaunančios daugiausia pinigų, priklauso būtent ministerijai. V. Janušonis patikino, kad SAM priklauso per 10 ligoninių, tačiau tokius pinigus gauna tik dvi.

M. Usonis visgi pateikė alternatyvų sprendimo projektą - KUL steigėjo teises perduoti ministerijai. Liberalas Rolandas Bražinskas oponavo, kad steigėjo teisių turėjimas - vienintelė garantija daryti įtaką ligoninės veiklai ir išsaugoti aukščiausiojo lygio paslaugas uostamiestyje.

Tuomet K. Gabšys, pareiškęs, kad didelė ligoninė turėtų visgi būti valstybės nuosavybė, pasiūlė savivaldybei pirkti karo laivą - taip pat būtų didelė garbė jį turėti. "Manote, esame tokie galingi, kad dėl mūsų bus griaunama visa sistema?" - retoriškai klausė jis.

"Darykime žingsnį ir pasilikime sau teisę toliau derėtis su ministerija", - palaikydama sprendimo projektą siūlė vicemerė Judita Simonavičiūtė, suabejojusi, ar ilgai savivaldybė išliksianti naujojo junginio dalininkė.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė išaiškino, kad toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui, įpareigojančiam perimant apskričiai priklausiusias įstaigas vieną perduoti ministerijai. Be to, įstatymas esą nenumato reorganizuoti skirtingiems steigėjams priklausančių įstaigų. Tačiau meras R. Taraškevičius paprieštaravo - juk KL turi du dalininkus - ministeriją ir Palangos savivaldybę.

Sprendimas sutikti jungti ligonines, bet KUL steigėjo teisių neatiduoti, palaimintas 19 Tarybos narių balsų.
Norėjo likti pavaldi ministerijai

Nemažai aistrų sukėlė ir sprendimo projektas savivaldybei perimti Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) savininko teises, pareigas bei turtą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad KAL, prijungus prie jos Vaikų ir Tuberkuliozės ligonines, taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine ir teiktų respublikinio lygio paslaugas.

Šios ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar tikslinga dviem didelėms uostamiesčio ligoninėms turėti vieną steigėją - savivaldybę. Be to, perėmus ligoninę savivaldybei, gali nukentėti ligoninės vykdomi Europos Sąjungos ir valstybės investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 25 mln. litų.

"Kai kurie projektai taptų komplikuoti, neturėtų tęstinumo", - savo nuomonę reiškė R. Sakalauskas.

Be to, kitų miestų - Šiaulių, Panevėžio, Kauno ligoninės, kurios priklausė apskritims, pereinančios būtent SAM, o ne savivaldybių priklausomybėn.

Kai kurie Tarybos nariai R. Sakalausko argumentų nesuprato - esą ir KUL, priklausanti savivaldybei, iš valstybės gauna daug lėšų. Anot Audros Daujotienės, Vyriausybė negalės atsisakyti investicijų vien todėl, kad ligoninė bus pavaldi miestui.

14 Tarybos narių balsų lėmė, kad būtų priimtas sprendimas sutikti KAL perimti savivaldybės žinion.

Kitų dviejų įstaigų - Priklausomybės ligų centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas politikų aistrų nekėlė. Be diskusijų didžiule balsų persvara pareikštas sutikimas šias įstaigas taip pat priglobti po savivaldybės sparnu.

Kur karaliai pėsti vaikšto

Kalbėti apie savivaldybės pinigų taupymą, nepaminint miesto viešųjų tualetų, yra tiesiog neįmanoma. „Sėkmės Klaipėda“ be miesto viešųjų tualetų yra ne sėkmė ir ne Klaipėda. Tačiau noriu pasakyti, kad miesto viešųjų tualetų programa yra pats tipiškiausias ir biuroktiškiausias pinigų švaistymo būdas, kokį tik kas nors sugebėjo sugalvoti. Ir jei mes, miesto tarybos nariai pradėtumėme dirbti ne sau, o klaipėdiečiams, būtent tualetų klausimus reiktų pradėti žiūrėti iš pat pradžių ir iš esmės.
Pradėkime nuo skaičių. 2009 metais Klaipėdos m. savivaldybė tualetų priežiūrai skyrė 282 tūkstančius litų. 17 tūkstančių litų kas metai skiriama dviejų automatinių tualetų priežiūrai. Vienas iš jų pastatytas Donelaičio gatvėje prie parko, kitas prie senosios perkėlos. Tie tualetai nėra vieši ir už apsilankymą ten reikia mokėti. Nuo 2007 iki 2010 gegužės per tris metus šitie tualetai „surinko“ 2123 litus. Taigi tiek žmonių turėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Du tualetai, 360 dienų metuose mums sako, kad vieno tualeto paslaugomis pasinaudoja mažiau nei vienas žmogus per dieną!
Jei jums dar neužtenka neūkiškumo pavyzdžių savivaldybės administracija guodžiasi, kad tualetai yra plėšiami ir niokojami. Juos būtina remontuoti. O dabar nuspręsta netgi pastatyti stebėjimo kamerą! Čia jau pasiduodu. Per keturis darbo metus mačiau visko. Kai tarybos posėdyje balsavau už tai, kad mieste būtų įrengtos stebėjimo kameras, maniau, kad tai skirta klaipėdiečių saugumui. Pasirodo ne klaipėdiečių. Tualetų.
Dar kartą pažvelkime į finansus. Vienas toks automatinis tualetas kainuoja apie 150 tūks lt. 17 tūkstančių kasmetinių priežiūros išlaidų. Nežinia kiek paslėptų aptarnavimo ir vandens išlaidų. Stebėjimo kameros ir jų stebėtojų išlaikymas. Mažiau nei 1 žmogui per dieną.
Jei būtų mano valia rinktis, aš neduočiau miesto viešiesiems tualetams nei cento. Geriau tuos tūkstančius litų duoti viešbučių ir restoranų asociacijai, kuri mainais už paramą įkalbėtų savo narius miestiečius įsileisti į kavinių ir restoranų tualetus. Žinoma net ir šis žingsnis nebūtų labai racionalus, net ir šiandien beveik kiekviena kavinė ir restoranas už litą įsileis bet kurį norintį. Taip turime ne du, bet pusšimtį miesto tualetų
Čia yra tik vienas biudžeto išlaidų straipsnis ir vienas faktas. Jis nėra skandalingas, tačiau suteikia peno pamąstymams. Tik įdomu, kodėl apie tai nepagalvojo tie, kurie kiekvienais metais lengva ranka tose išlaidų eilutėse žymėjo nuliukus.
Na o aš artimiausiu metu ketinu pasidomėti už kiek mūsų miesto įstaigų vadovai kalba mobiliaisiais telefonais.

Mero ataskaita 2009

Vakar Klaipėdos m. savivaldybėje buvo svarstoma miesto mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaita. Jūsų dėmesiui pateikiu savo kalbos, pasakytos diskusijos metu, juodraštį. Atsiprašau už galimas kalbos klaidas.



Gerbiami kolegos žino, kad man mero ataskaita yra svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto.Vertindamas mero ataskaitą galiu pasakyti, kasd 2009 ieji metai buvo geriausi Rimanto Taraškevičiaus meravimo metai šioje kadencijoje.

Tiek praktikoje, tiek ir ataskaitoje.

Meras vardino savo nuveiktus darbus kuriais jis didžiuojasi. Aš galiu paminėti dar daugiau darbų, kurie kažkodėl liko mero ataskaitos paraštėse

2009 metais mes atidarėme atviros erdvės jaunimo centrą. Nepaisant ekonominės krizės, mes toliau rengėme miegamųjų rajonų detaliuosius planus.

Miesto koncertų salė klaipėdiečius pakvietė i naują vasaros estradą.

Tūkstančiai klaipėdiečių rinkosi į miesto viešąsias erdves šiltai ir pilietiškai paminėti vasario 16-ąją, kovo -11-ąją. Tai padaryti jiems netrukdė nebaigta Mokyklos tilto rekonstrukcija.

Žinoma mes galėjome padaryti geriau ir pasiekti daugiau.Tikiuosi meras atkreips dėmesį į mano pastabas ir problemas ir nebandys atsipirkinėti ritualinėmis frazėmis: Lakštingala negali nečiulbėti, o Gabšys negali nekalbėti.

2009 metais mes turėjome mažinti savivaldybės biudžetą ir pradėti reformas. Jei siūlomos priemonės buvo racionalios ir pagrįstos – TS frakcija paremdavo šitas iniciatyvas. Kartais rinkimų logika mūsų būtų reikalavusi šaukti apie genocidą, apie Taraškevičiaus nusikaltimus Klaipėdai, bet krizės metai iš atsakingų politikų reikalauja tokius dalykus padėti į šalį.
Kartais reformos sustodavo dėl mero nenoro pasiraitoti rankovių.

2009 metais meras mano akivaizdoje skambino gelbėjimo tarybos vadovui, duodamas pylos už pernelyg išpūstą etatų sąrašą.
Meras reikalavo padaryti išvadas.
Kokias išvadas padarė vadovas?
Štai šiandien ataskaitoje meras sako, kad jo netenkina Sporto skyriaus vadovo darbas. Kokias išvadas padarys sporto skyriaus vadovas? Ko vertas yra mero žodis?

Gerbiami kolegos. pažvelkime į mero ataskaitoje keliamas problemas. Ataskaitoje meras atkreipia dėmesį į senamiesčio problemas ir kviečia kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija pasirengę talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginčiau miesto merą susirūpinti Senojo turgaus būkle. Savaigaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų frakcijos paramos
Ir miestiečių dėkingumo.

Mes neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms statyboms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: neturėdami pinigų, neleidžiame klaipėdiečiams susitvarkyti savo gerbūvio patiems.
Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui. Mes sveikinsime tokius žingsnius jei tik verslas yra pasirengęs prisiimti riziką.

Galų gale leiskite atkreipti dėmesį ir į mero ataskaitos trūkumus. Ataskaitos 69 puslapyje, kalbėdamas apie tarybos darbo trūkumus meras rašo

„Didesnių diskusijų sulaukdavo tik tie klausimai, dėl kurių iš esmės išsiskirdavo valdančiosios koalicijos ir opozicinių frakcijų pozicijos.”

Meras duotoju klausimu ėmėsi politinio makiažo – 2009 didžiausias diskusijas kėlė tie sprendimai, kuriuose JIS nesugebėjo surasti bendrų sąlyčio taškų su TARYBOS valdančiojoje daugumoje esančia socialdemokratų frakcija.
Svarbiausios 2009 ųjų metų reformos buvo priimtos opozicijos ir liberalcenristų balsais balsais, prieštaraujant socialdemokratų frakcijai ir kai kuriems mažiesiems valdančiųjų partneriams.
Kartą, netekęs kantrybės, socialdemokratų frakcijos seniūnas Sigitas Dobilinskas savo koalicijos partnerius net pavadino „oponentais“.
„Beje, apie politinius oponentus. Kad ir kaip gerbčiau Rimantą TARAŠKEVIČIŲ bei Juditą SIMONAVIČIŪTĘ - vienoje komandoje dirbti su jais tikrai nenorėčiau ir negalėčiau. Tuo ir neigiu skleidžiamą gandą apie mano siekiamybę tapti Klaipėdos savivaldybės administratoriumi.”

PER ŠIĄ KANDENCIJĄ MERAS IŠ MANĘS APIE SAVE IŠGIRDO DAUG ŽODŽIŲ, BET ČIA JAU NET AŠ TAIP NEBŪČIAU DRĮSĘS PASISAKYTI.

Šie kolegos Dobilinko žodžiai puikiai apibūdina visa tai, kas vyko šioje salėje visus praėjusius metus. Kai buvo formuojama ši valdančioji dauguma, juos visus čia siejo tik noras mero poste matyti R.Taraškevičių.
Dabar valdančiosios daugumos nesieja niekas.
Aš nebalsuosiu prieš šią mero ataskaitą, nes kai meras turi tokius draugus, priešai jam nėra reikalingi.

Socialinių reikalų komitetas nepritarė administracijos manipuliacijoms su miesto ligoninėmis.

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų komitetas vieningai atmetė savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projektą dėl Jūrininkų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos Universitetinės ligoninės. Komiteto nariai pritarė mano siūlymui įpareigoti administracijos direktorių parengti sprendimo projektą, kuriuo Universitetinė ligoninė būtų perduota Sveikatos ministerijos žinion.
Šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė aptarnauja pacientus iš trečdalio Lietuvos. Miesto poreikiams ji yra per didelė, jos teikiamos paslaugos per daug sudėtingos. Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo minėta ligoninė turėjo tapti valstybinio pavaldumo. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl administracija nusprendė pradėti reorganizacijas, jungimus ir skaidymus įstaigų, kurių greitai nebevaldys.
Po apskričių panaikinimo mūsų miesto žinion turėtų būti perduota buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Komitetas pritarė steigėjų teisių perėmimui. Apskrities ligoninė (buvusi Raudonojo kryžiaus) yra kompaktiška, randasi miesto centre ir puikiai atitinka miesto ir miestiečių poreikių tenkinimui.
Laimėjus komitete, batalijos greičiausiai persikels į poryt vyksiantį tarybos posėdį. Tikiuosi jame taip pat nugalės sveikas protas ir teisė. Ligoninių batalijas miesto taryboje būtinai aprašysiu po miesto tarybos posėdžio.

Mero ataskaita

Praėjusį penktadienį meras R.Taraškevičius pateikė savo veiklos ataskaitą. Mero ataskaita nėra eilinis dokumentas. Tai svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto. Meras, rengdamasis savo ataskaitai, gali įvertinti visų savivaldybės institucijų veiklą, surasti priežastis kodėl vieni ar kiti darbai nebuvo padaryti. Taip pat meras ir tarybos nariai gali pasikeisti nuomonėmis, kokius darbus turėtumėme kitais metais.
Manau šiais metais Klaipėda nepadarė kelių darbų. Man patiko, kad savo ataskaitoje meras atkreipė dėmesį į senamiesčio problemas, kviesdamas kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija yra pasirengusi talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginu miesto merą susirūpinti senojo turgaus būkle. Savaitgaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų paramos ir miestiečių dėkingumo.
Mes visi suvokiame, kad neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms iniciatyvoms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: patys nesugebame duoti, tai neleidžiame to padaryti kitiems. Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui, jei tik jis yra pasirengęs prisiimti verslo riziką.
Džiugu, kad meras rado drąsos atvirai pažvelgti į problemas. Ir būtų dar džiugiau, jei tos problemos netaptų amžinomis.

Seku, seku pasaką

Rinkimų kampanijai į savivaldybių tarybas įsibėgėjant, klaipėdiečiai vis daugiau susilauks pasakojimų apie tai, kokie kisieliaus krantai laukia jų po būsimųjų savivaldos rinkimų. Žinoma jei rinkėjai teisingai atiduos savo balsą. Visus klaipėdiečius noriu įspėti, kad saugotųsi tokių apgavikų ir vytų juos kuo toliau. Šiandien pas jumis atėjusių politikų reikia klausti ne ką jie duos, bet ko jie iš mūsų neatims.
Mes nebeturime pinigų. Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 ir 2010 m. pasiskolino 50 milijonų litų, kad įgyvendintų prabangos projektus, kurių pabaiga įtartinai sutampa su artėjančiais savivaldybės rinkimais. Kitos kadencijos savivaldybės taryba kiekvienais metais bankams turės mokėti 12-13 milijonų litų. Tiek miestas išleistų 7 senelių namams ir dviem gimnazijoms. Net jei biudžetas ir augtų, bet koks augimas būtų atiduodamas skoloms apmokėti.
Mokytojai, savivaldybės darbuotojai, darželių auklėtojai šiais metais „savanoriškai padėjo miesto biudžetui taupyti“ eidami nemokamų autostogų arba dirbdami be atlyginimo. Šiais metais bus sunku juos priversti tai pakartoti, o kitais metais iš viso neįsivaizduoju kaip tai pavyks padaryti. Taigi 2011 net nekeldami valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, mes jiems turėsime mokėti daugiau.
Nepamirškime, kad 2009 ir 2010 beveik nebuvo skirta lėšų pastatų, kelių, kiemų remontui. 2011 metais šis pūlinys gali sprogti. Taigi pasekmių likvidavimui turėsime skirti daugiau lėšų.
Visos valdančiosios daugumos darytos reformos buvo iš esmės kosmetinės. Savivaldybės administracijos struktūros reforma ne sumažino tarnautojų poreikio, bet jį tik padidino. Ir pagal šitą schemą, valdininkų skaičius artimiausiu metu tik didės. Visos kalbos apie taupymą savivaldybės įstaigose liko tik pažadais. Kaip buvo taupoma, jau rašiau dviem pastraipom aukščiau.
Taigi, jei mes norime, kad valdžia daugiau duotų, paklauskime ką ji iš mūsų ketina atimti ir kaip ketina sutaupyti. Iš kur ketinama gauti daugiau pinigų. Žinoma galima tikėti naujo tipo pasakomis „mes neleisime vogti“, „mes papurtysime Vilnių“ ir „gausime lėšų iš ES fondų“. Pirmieji du yra iš fantastikos srities, o paskutinysis reikalauja pridėti savo dalį lėšų. Būtent kūrių mums labiausiai ir trūksta.
Klaipėdiečiai visada rinkdavosi protingai. Tikiu, kad ir artėjančiuose rinkimuose, jie tokiems pasakoriams pasakys – Ačiū nereikia mūsų laikyti kvailiais.

Praėję metai buvo įdomūs

Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto tarybos nariai turėjo pateikti savo veiklos ataskaitas. Nors šie metai Klaipėdos miestui buvo sunkūs, tačiau politinė veikla miesto taryboje dėl to tapo tik įdomesnė.
Praėjusiais metais parengiau tarybos sprendimo alternatyvų projektą, dalyvavau darbo grupėse. Man teko inicijuoti svarbias viešojo sektoriaus reformas. Ne viskas pavyko, tačiau 2009 m. mano tarybos nario veikloje, buvo patys produktyviausi


Mano ataskaitos pilnas tekstas

Antrarūšis administracijos direktorius

Šių metų Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaita yra literatūriniu ir estetiniu požiūriu gražiausia. Tiesa iki rimto ir solidaus dokumento jai dar labai toli. Strateginio mąstymo, vizijos, lyderystės joje nėra. Už tat yra daugybę smulkmeniškumo, daug faktinių nesutapimų, nekordinuotumo ir elelementaraus pasipūtėliškumo. Kaip tik tų savybių, kurių turėtų demonstruoti administracijos direktorius.

Jau pati ataskaitos pradžia intriguoja. Cituoju administracijos direktorių:

"2009-ieji Savivaldybės administracijai ir man, jos vadovui, buvo rimtų išbandymų metai. Tačiau nepaisant įtemptos valstybės ekonominės padėties, pastebimai sumažėjusių valstybės biudžeto įplaukų teko kasdienė itin sunki užduotis – subalansuoti miesto biudžetą, taip pat užtikrinti, kad svarbiausios savivaldybės funkcijos būtų sėkmingai įgyvendinamos, kad dėl sunkmečio kuo mažiau skriaudos pajustų administracijos darbuotojai ir visi klaipėdiečiai".

Manau duotuoju atveju administracijos direktorius sumaišė save su klaipėdiečiais. Biudžeto mažinimo našta kaip tik ir gulė ant klaipėdiečių pečių. Kai biudžetinių įstaių darbuotojai, jų direktoriai turėjo eiti nemokamų atostogų, mūsų administracijos direktorius nusprendė sau pasidinti priedą prie atlyginimo.

Administracijos direktorius daugeliu atveju elgesi kaip sovietinės įmonės direktorius. Laksto po cechus, reguliuoja darbininkų yvenimą, tačiau pamiršta pasirūpinti esminiu dalyku – užtikrinti, kad jo gaminami lėktuvai skirstų, o laivas plauktų.

Mes matome, kiek Tonų šiukšlių surinko KRATC, kiek katilinių ir magistralių „1P“; „2P“; „4P“; „5p“ buvo rekonstruota, tačiau niekaip nematome atsakymo į klausimą, kodėl vienas savivaldybės turgus dirba pelningai, o kitas nuostolingai.

Už tat Administracijos direktorius randa puikų pasiaiškinimą kodėl du metus iš eilės nuostolingai dirbo autobusų parkas.

Ekonominę krizė. A.Každailevičius yra pirmasis socialdemokratas Lietuvoje, kuris pripažįsta, kad ekonominė krizė buvo kilo 2008 metais, taigi už jos kilimą yra atsakinga tuometinė socialdemokratų vyriausybė.

Žinoma ataskaitoje kartais yra ir įdomių dalykų. Štai administracijos direktorius aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad esminė turizmo ir užsienio reikalų problema yra mero užsienio kalbų žinios. Cituoju “Dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje apsunkina ribotos finansinės galimybės, nepakankamos politikų ir specialistų užsienio kalbų žinios.”

Sutinku mūsų miestui reikia naujo mero, kuris bent butiniame lygyje kalbėtų angliškai. Turiu net idėją, kas galėtų tokias pareigas užiimti.

Po tokių gerų administracijos direktoriaus įžvalgų, vėl tenka konstatuoti, kad administracijos direktorius kasdienėje veikloje nesugeba formuoti strateginių tikslų ir sprendžia problemas, kurios labiau prigulėtų spręsti skyriaus vedėjui. Kartais matyti, kad direktorius turi problemų su darbų koordinavimu, nes tą patį darbą vykdo net keli savivaldybės skyriai:

"2009 m. organizuotos Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynės ,,Mero taurei“ laimėti 32 psl. Matyt mero taurės organizavimas administracijos direktoriui paliko tokį gilų įspūdį, kad jis dar kartą tuomi pasigyrė jau skyrelyje aptariančiame miesto sporto pasiekimus. (36 psl).

Aš siūlau nesustoti ties pasiektais rezultatais ir organizuoti varžybas mero bokalui, lėkštei, šakutėms ir kitiems namų apyvokos daiktams laimėti.

Tiesa organizuodamas mero taurės varžybas administracijos direktorius pamiršo papasakoti kaip sekėsi mūsų abitierientams, kaip sekėsi mokytojams ir mokyklų personalui nemokaimai atostogauti, iš savo kišenės mokant už administracijos direktoriaus neveiklumą ir idėjų badą. Prie administracijos direktoriaus lygmens problemų minima Vidūno mokyklos likimo klausimas taip ir lieka vienas, neatsakytas, kaip našlaitis paskendęs mero taurės organizaciniuose rūpesčiuose.

Kas galų gale mane visiškai pritrekė, tai administracijos direktoriaus gebėjimas prisiimti nuopelenus dėl svetimų pasiekimų. Savo ataskaitoje administracijos direktorius rašo:

“2009 m. organizuota 10 Jaunimo reikalų tarybos posėdžių. Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veiklos rezultatai pristatyti nacionaliniame jaunimo reikalų koordinatorių suvažiavime kaip geriausiai veikiančios JRT Lietuvoje.

Bėda direktoriau yra tame, kad aš esu jaunimo reikalų tarybos pirmininkas. Aš padarau ją geriausiai veikiančia JRT Lietuvoje, o Jūs kaip pagyrų puodas savinatės svetimus pasiekimus savo ataskaitoje!

2009 metais administracijos direktorius įrodė, kad jis tėra antraūšis pasirinkimas, atsiradęs tik todėl, kad socialdemokratai negali dirbti su tokiais žmonėmis kaip Taraškevičius ir Simonavičiūtė. Kol socialdemokratai sprendžia problemas su Tarškevičiumi, mes klaipėdiečiai esame priversti, kęsti antrūšį administracijos direktorių. Gal kažkam iš valdančiosios daugumos jau būtų laikas pradėti rūpintis miestu?

Eugenija persekiojama už kritiką

PAREIŠKIMAS
2010-03-22
Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, finansų ir komiteto pirmininko Alfonso Bargailos 2010 m. kovo 22 dienos skundas Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisijai dėl galimo A.Bargailos šmeišto yra vertintinas kaip opozicijos atstovės, tarybos narės Eugenijos Odebrect persekiojimas už kritiką komiteto pirmininko atžvilgiu.
Savo rašte A.Bargaila teigė, kad „Autoritetingai pareiškiu, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Mariaus Usonio pasiūlymą dėl 2010 metų biudžeto projekto gavau 2010 metų vasario 16 d. 21.52 val. vakare.“ Tokį patį pareiškimą A.Bargaila padarė ir š.m. vasario 18 d. Tarybos posėdžio metu. Tarybos narės E.Odebrecht sakinį, kad frakcija savo biudžeto variantą pateikė anksčiau, jis vertina kaip šmeižikišką ir prašo Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisiją tokį pasisakymą įvertinti.
Noriu pareikšti, kad TS-LKD frakcijos vadovo pavedimu, Tėvynės sąjungos frakcijos parengtas alternatyvinius pasiūlymus miesto biudžeto projektui į Alfonso Bargailos tarybos nario elektoroninio pašto dėžutę išsiunčiau š.m. vasario 12 d. 16.18 val., t.y. praėjus tik 1 parai po to, kai pasiūlymai buvo registruoti savivaldybės sekretoriate.
Apgailestauju, kad A.Bargailai neužteko drąsos prisipažinti, jog jis tarybos posėdžio metu sąmoningai klaidino tarybos narius ir rinkėjus. Tarybos narys neatliko savo pareigos – apsvarstyti ir įvertinti tarybos narių teikiamas biudžeto pastabas. Vietoje atviro prisipažinimo ir atsiprašymo komiteto pirmininkas ėmėsi persekioti tuos, kurie jam išdrįso pasakyti teisybę.


Frakcijos pirmininko pavaduotojas K.Gabšys

A.Bargailos skundas
Mano siųstų el. pašto laiškų dėžutės fotonuotrauka

Sėkmės Klaipėda renkasi Tėvynės sąjungą

Dienraštis „Klaipėda“ išspausdino TS-LKD užsakymu padarytą sociologinę apklausą apie rinkėjų nuotaikas Klaipėdoje. Kaip labai dažnai nutinka, laikraščiai atspausdina tik nuogus faktus, pamiršdami pasižiūrėti į tai, kas po tais skaičiais glūdi.

Džiugu, kad Tėvynės sąjunga šiandien yra populiariausia partija Klaipėdoje. Tai rodo, kad klaipėdiečiai vertina TS-LKD ir premjero A.Kubiliaus ryžtą imtis atsakomybės už Lietuvos ateitį. Tai rodo, kad klaipėdiečiai yra racionalūs ir kartais skiriasi nuo likusios Lietuvos gyventojų.

Labai įdomūs faktai pasimato, kai pažiūrime į TS-LKD rėmėjų amžiaus bazę. Pirmą kartą apklausų istorijoje Tėvynės sąjungai pavyko išplėsti savo rėmėjų bazę ir TS laimėjo gana solidžią 40-49 metų žmonių paramą. Senesnėse apklausose šioje amžiaus grupėje žėrėdavo riebūs nuliai. Tradiciškai TS politiką remia senjorai, kurioje mes pasiekėme triuškinančią persvarą. Nemažiau įdomu yra tai, kad su LICS mes stipriai susikibome dėl 30-39 metų amžiaus širdžių ir protų! Tai patvirtina seną Tėvynės sąjungos frakcijos puoselėtą strategiją: norime būti partija tų, kurie moka banko paskolą. Būtent tie žmonės nori atsakingos ir dinamiškos valdžios.

Tėvynės sąjunga yra neišvengiama partinio reitingo lyderė visose išsilavinimo kategorijose. Įgiję vidurinį aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą nebėga nuo TS jos vykdomos politikos. O tai yra labai svarbus paraginimas ir toliau aktyviai veikti ta pačia kryptimi.

Pajamų kategorija aiškiai sako, kad Klaipėdoje Tėvynės sąjunga tvirtai tapo vidurinės ir aukštesnės klasės žmonių partija. Iš tikro esu įsitikinęs, kad tai tampa labai aktualūs “Sėkmės Klaipėdos” manifesto žodžiai “Sėkmės Klaipėdą, kuria sėkmės klaipėdiečiai. Žmogiškoji sėkmė, asmeninė laimė, pasisekimai versle nėra atsitiktinumas – ji šypsosi atkakliausiems.”

Mes didžiuojamės Klaipėdiečių palaikymu, dėkojame jiems už tai ir pažadame, kad iš visos širdies ginsime jų interesus miesto taryboje ir ateityje.

Matai savo darbo rezultatą

Kai matai savo darbo rezultatą

Ar žinote kuo darbas Seime, skiriasi nuo darbo miesto taryboje? Tie, kurie ilgėliau dirba Seime sunkiai įsivaizduoja, kodėl aš esu toks kritiškas ten dirbančiųjų atžvilgiu. Darbas savivaldybėje turi daug įdomių dalykų, kurių niekada nesuteiks politinė veikla aukštesniame lygmenyje. Taip, mes savivaldybininkai galime labai mažai. Mūsų biudžetai maži, mes turime vykdyti taisykles, kurias yra surašę centrinės valdžios klerkai, dauguma, kurių yra kvailos, perteklinės arba finansiškai neparemtos. Mes galime mažai, tačiau mes galime pamatyti tai, ko negali pamatyti seimūnai – kaip mūsų sprendimai veikia realių žmonių, realius gyvenimus.
Prieš ilgąjį šventinį savaitgalį, savivaldybės ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes nusprendėme padėti Klaipėdos miesto Veterinarijos gatvės 29 namo gyventojams ir sutvarkyti jų kanalizacijos sistemos teisinės registracijos klausimus. Šio namo gyventojai nukentėjo du kartus. Jų namo kanalizacija yra žemiau miesto nuotekų tinklų, todėl prie jų namo privalo veikti nuotekų siurblinė, kuri visą namo „gėrį“ pakeltų į tinkamą lygį ir nukreiptų į miesto kanalizacijos tinklus. Jei siurblinė sugenda, visos nuotekos užpila namo rūsius.
Šiam namui nepasisekė antrą kartą, nes jis buvo statomas prieš pat TSRS galą ir nuotekų siurblinė dėl teisinių nesklandumų liko namo gyventojų žinioje. Nors gyventojai moka už nuotekas, nors jų paėmimas yra „Klaipėdos vandenų“ prievolė, tačiau namo gyventojai už siurblinės naudojimą ir remontą turėjo mokėti iš savo kišenės.
Nežinau kodėl taip įvyko, bet to namo gyventojai nusprendė surinkti parašus ir paprašyti manęs šitą problemą išspręsti. Niekada nesu buvęs tame name, atvirai pasakius, net nežinau kur tas namas yra. Gavęs tokį prašymą pasielgiau kaip visada – persiunčiau prašymą administracijos direktoriui, prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai išspręstų šio namo gyventojų problemą.
Kovo 10-ąją dieną ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes visi kartu sutarėme, kad bus parengtas tarybos nutarimo projektas, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ bus įpareigota eksploatuoti nuotekų siurblinę, esančią prie Veterinarijos g. 29 namo. Kartu bus rengiami dokumentai dėl siurblinės perėmimo ir atidavimo „Klaipėdos vandenų nuosavybėn. Ūkio departamento vadovas patikino, kad jis padarys viską, kad minėtas klausimas tarybos posėdyje būtų svarstomas dar kovo mėnesį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.
Suvokiu, kad tokie dalykai turėtų būti sprendžiami sistemiškai ir visos panašios siurblinės turėtų būti perduotos Klaipėdos vandenų žinion. Vis dėl to man yra labai malonu, kad pavyko žengti bet šį mažą žingsniuką. Galimybė nors truputį padaryti žmonių gyvenimą lengvesniu yra ta varomoji jėga, dėl kurios aš kenčiu visas politines suirutes, politines intrigas žiniasklaidos dėmesį ir kitas politinio proceso juodąsias puses.

Ar senojo turgaus pūlynys jau sprogo?

Senajame turguje STT paregūnų vykdytos kratos iš tikrųjų atskleidžia sistemines, vadybines, asmenines ir net politines šitos įstaigos problemas. „Senasis turgus“ šiandien yra Klaipėdos miesto valdžios politinį neįgalumą demonstruojantis socialinis, ekonominis ir urbanistinis pūlynys.
Šios miesto tarybos kadencijos metu bendrovė „Senasis turgus“ visuomet dirbo nuostolingai. Savivaldybė už savo turtą, kapitalą negaudavo jokių pajamų. Prieš porą metų Senasis turgus administravo Tilžės gatvėje esantį turgų, kuris generavo didžiules pajamas. Nepaisant Tilžės turgaus įplaukų, įmonė vistiek dirbo nuostolingai arba rodydavo „parodinį“ (labai mažą) pelną. Tilžės turgaus administravimą perėmus privačiai bendrovei, savivaldybės įmonei liko tik nuostoliai.
Turgaus veikla negali būti nuostolinga. To tiesiog neįmanoma. Negali nuostolingai dirbti įmonė, kuri už prekybos prekystalio dieną ima apie 50 litų. Už 3 kv metros prekybos ploto! Prekybos ploto kaina už 1 kvadratinį metrą siekia 400 litų per mėnesį. Už tokią sumą turgaus prekybininkai turėtų dirbti šildomose patalpose, būti vaišinami kava, ar net linksminami direktorės pasamdytos kaimo kapelos.
„Senojo turgaus“ konkurentas Naujasis turgus visais metais dirbo pelningai. Net ir kriziniais 2009. Šiemet ši įmonė savivaldybės biudžetui duos 300 tūks litų dividendų. Kur dar nekilnojamo turto, ir žemės mokesčiai. Bendrovė iš savo lėšų ketina statyti naują povilijoną ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tai visiškas kontrastas su „senuoju turgumi“, kurios direktorė iki šiol nesugebėjo susitvarkyti ir įsiteisinti jos teritorijoje esančių pastatų.
Senojo turgaus esminė problema yra tutgaus vadovė, kuri nesugeba, nemoka, o šiandien, greičiausiai, ir nebenori keistis. R.Kubilienė yra aplink save subūrė „gerklingų“ moteriškių kompaniją, kuri gerklėmis puola bet ką, kuris reikalauja, kad Senajame turguje būtų bent kažkiek tvarkos.
Senajame turguje iš tikrųjų reikia daugiau tvarkos. Pirmiausia jam reikia trupučio išskirtinumo. Tai nėra Tilžės turgus, kur prekiaujama kiniškais žemos kokybės batais ir liemenukais. Čia yra senamiesčio širdis. Šiandien rinkai verkdama reikalauja natūralių produktų, vietų, kur galėtų prekiauti smulkūs namudininkai ir amatininkai. Prisiminkime, kad didžioji dalis šiandieninių verslninkų savo karjerą pradėjo nuo Turgaus. Iš smulkių verslininkų dalis tapo stambiais. Ar šiandieninis „senasis turgus“ yra pasirengęs tapti mūsų naujosios kartos verslininkų kalve? Manau daugelis skaitytojų po tokio klausimo, turėjo nuleipti juokais.
Tam, kad pritraukti naujus pardavėjus, turgaus vadovybė negali sėdėti ir laukti. Jei ji taip darys, mes sulauksime tik kinietiškų batų ir liemenukų. Ji turi aktyviai ieškotis ir siūlytis. Ji turi sutvarkyti savo teritoriją, apsivalyti nuo kontrabandinių cigarečių pardavėjų. Į turgų būtina investuoti. Akyvaiuzdu, kad investicijoms reikalingų maždaug 15-20 milijonų litų, tikrai nenorėčiau, kad Senasis turgus būtų privatizuotas. Manau, kad duotuoju atveju reikia svarstyti du variantus arba ateina naujas turgaus direktorius su naujomis idėjomis arba turgaus valdymą reiktų patikėti privačiam investuotojui, kuris galėtų įdėti nurodytus pinigus mainais už teisę keliasdešimt metų valdyti šitą bendrovę.
Net ir koncesijos atveju, netekdama dividendų, mūsų savivaldybė neblogai išlošia: pirmiausia mes sulauksime maždaug 20 mln investicijų, mieste atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, mes gautumėme daugiau pajamų už parduotus patentus, sulauktumėme didesnio aktyvumo verslo toje senamiesčio dalyje. Nemanau, kad šioje įstaigoje mes turime ką prarasti. O laimėti mes galime viską.

Vietoje diskusijų ir debatų valdžios buldozeris

TS-LKD frakcijos seniūnas Klaipėdos miesto taryboje Marius Usonis apgailestauja, kad valdančioji dauguma nerado savyje jėgų, diskutuoti dėl Tėvynės sąjungos frakcijos teiktų pataisų 2010 ųjų metų Klaipėdos miesto biudžete.
Klaipėdos miesto taryba vasario 18-ąją dieną vykusiame posėdyje priėmė administracijos pateiktą biudžeto projektą. Prieš savaitę TS-LKD frakcijos seniūnas Marius Usonis raštu kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas parengti ir tarybai teikti alternatyvų budžeto projektą.
TS-LKD frakcija 2010 metais siūlė biudžeto pajamas didinti 587 tūkst. litų. Frakcijos nuomone, administracija galėtų daugiau dėmesio skirti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą, užtikrinimui. Taip pat savivaldybė turėtų labiau rūpintis viešosios tvarkos apsauga ir tarybos priimtų taisyklių įgyvendinimu. Tai leistų tikėtis didesnių pajamų gautų už administracines baudas.
Šešėlinio biudžeto didžiausias dėmesys buvo skirtas taupymui ir savivaldybės skolinimuisi sumažinti. Siūloma mažinti finansavimą 18 savivaldybės paprogramių. Bendra sutaupomų lėšų suma siekia 2117,7 tūkstančių litų. Frakcija siūlo taupyti į kitus metus nukeliant nebūtinas išlaidas, įpareigojant daugiabučių gyventojus, kurių namai turi galiojančius detaliuosius planus, patiems rūpintis kiemų švara, o savivaldybės įstaigoms – pastatų ūkio priežiūros darbų daugiau pirkti rinkoje konkurso būdu.
Konservatorių frakcija siūlė skirti didesnį finansavimą tik 4 savivaldybės vykdomoms programoms: 15 tūkst. litų padidinti lėšas jaunimo organizacijų institucinei stiprinimo programai, 75 tūkst. litų - dantų protezavimo paramos programai, 35 tūkst. litų tarpukario Lietuvos karių atminimo įamžinimui Skulptūrų parke, 150 tūkst. litų senamiesčio verslo inkubatoriui. Visas sutaupytas lėšas raginta nukreipti būsimų įsiskolinimų mažinimui. 2012 metais skolų aptarnavimui savivaldybė ketina skirti 14 milijonų litų. Tai yra septynių Klaipėdos globos (senelių) namų metinis biudžetas.
Frakcijos senūnas Marius Usonis apgailestauja, kad valdančioji dauguma, vietoje atviro pokalbo ir diskusijos, pasirinko „buldozerinį“ kelią. Vis dėl to Marius Usonis nemano, kad frakcijos darbas nuėjo veltui:
- Šis alternatyvinis biudžetas parodo išaugusį komandos potencialą. Pradžioje skeptiškai vertinau pačią galimybę, kad pavyks rasti pakankamai svarią lėšų sumą. Bet litas prie lito, mes radome beveik 3 milijonus litų. Penkiems tarybos nariams ir dar nedideliam būreliui pagalbininkų tai didelis pasiekimas. Šiandien galėsime pasakyti, kad mes mokėsime daryti kitaip. Valdantieji, nusprendę nesvarstyti mūsų pataisų, parodė, kad atviroje diskusijoje, jie neturi argumentų.- tarybos daugumos sprendimą komentavo M.Usonis

Valdžią bandysime šešėliniu biudžetu

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos mieto taryboje seniūnas Marius Usonis paprašė admnistracijos direktoriaus įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administraciją parengti alternatyvų „šešėlinį“ 2010 ųjų metų Klaipėdos savivaldybės biudžetą pagal TS frakcijos siūlomas pastabas.
Tarybos reglamento 30.1 str. numato, kad tarybos nariai, gali ir privalo gauti administracijos pagalbą savivaldybės tarybos sprendimų rengimui, jei dėl kažkokių priežasčių, sprendimo projekto negali parengti savarankiškai. Mes negalėjome savarankiškai parengti tokios apimties dokumento, todėl nutarėme pasinaudoti reglamento mums suteikta teise.
2010 metais siūlome miesto biudžeto pajamas didinti 587 tūks. Litų. Administracija galėtų daugiau dėmesio skirti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą surinkimo užtikrinimui. Taip pat savivaldybė turėtų labiau rūpintis viešosios tvarkos apsauga ir tarybos priimtų taisyklių įgyvendinimu. Tai leistų tikėtis didesnių pajamų gautų už administracines baudas.
Šešėlinis biudžetas didžiausią dėmesį skiria taupymui ir savivaldybės skolinimuisi sumažinti. Siūlome mažinti finansavimą 18 savivaldybės paprogramių. Bendra sutaupomų lėšų suma siektų 2117,7 tūkstančius litų. Taupyti siūloma į kitus metus nukeliant nebūtinas išlaidas, įpareigojant daugiabučių gyventojus (kurių namai turi galiojančius detaliuosius planus) patiems rūpintis kiemų švara, o savivaldybės įstaigoms – pastatų ūkio priežiūrą daugiau pirkti konkurso būdu.
Tai nėra populistinis biudžetas, nes frakcija siūlo skirti didesnį finansavimą tik 4 savivaldybės vykdomoms programoms:15 tūks litų didinama jaunimo organizacijų institucinė stiprinimo programa, 75 siūlome skirti dantų protezavimo paramos programai, 35 tūkstančius litų tarpukario Lietuvos karių atminimo įamžinimui Skulptūrų parke, 150 tūks senamiesčio verslo inkubatoriui.
Visas sutaupytas lėšas geriausia būtų skirti įsiskolinimų mažinimui. 2012 metais skolų aptarnavimui savivaldybė ketina skirti 14 milijonų litų. Tai yra septynių Klaipėdos globos (senelių) namų metinis biudžetas.
Klaipėdos miesto taryba dėl biudžeto apsispręs š.m. vasario 18 dieną. Tai pirmas atvejis šios kadencijos taryboje, kai opozicija teikia tokios apimties biudžeto pataisas.

Išlaidų mažinimo lentelė