2010-09-19

Rinkimų konsultantai: į mūšį be ginklų

Nors visuomenė iš politikų reikalauja, kad jie tarnautų rinkėjams, jais (rinkėjais) rūpintųsi, tačiau pati nesuteikia priemonių kaip tuos atpažinti ir „pamyluoti“. Nežinau kas dėl to kaltas: ar visuomenė, kuri nepatiki politikams gyventojų registro ar politikai, kurie nedrįsta prisiimti atsakomybės ir nepasiima sau teisės turėti rinkėjų sąrašus. Dėl tos priežasties į rinkimus politikai ir rinkimų konsultantai eina kaip nuogi į dilgėles.
Politinė partija turi teisę gauti gyventojų registro duomenis tik mėnesiui iki rinkimų, kai su tais duomenimis jau neįmanoma nieko padaryti. Pasibaigus rinkiminiam mėnesiui gyventojų duomenų bazės atimamos, o rinkimų konsultantai yra priversti pildyti kalnus popierių: įvardinti visus asmenis, kurie buvo tame kambaryje, kur buvo padėtas diskas su duomenimis. Rinkimų duomenys turėjo būti padedami į seifą, apie kurio sienų storį taip pat reikėjo parašyti ataskaitą. Sakysite perdedu. Žinoma, tačiau labai nedaug.
Ką tokio gauna politinė partija, ko ji neturėtų teisės žinoti? Gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vardus pavardes ir adresą. Duomenis, kuriuos apie žmogų pasakytų kiekvienas kaimynas. 2002 politinė partija dar bent galėjo tikėtis sužinoti rinkėjo gimimo dieną. 2006 tai jau tapo slapta informacija.
Keista, tačiau senosios demokratijos į žmogaus asmens duomenis žiūri kažkaip paprasčiau. Anglijoje politinės partijos asmens duomenis gali turėti kiaurus metus. Dar daugiau, kiekviena parlamentinė partija turi teisę vieną kartą metuose nemokamai išsiųsti kiekvienam gyventojui po vieną laišką. Nuo to demokratijos šioje šalyje kažkaip nemažėja.
JAV kiekvienas pilietis turi teisę nueiti į rinkimų komisiją ir nusipirkti balsavimo istorijos sąrašą. Floridos valstijos rinkimų sąrašas nuo 1970 ųjų metų bus prieinamas kiekvienam, kuris sumokės 300 JAV dolerių. Jums nereikės nei įrodinėti kam jums to reikia nei ką su tais duomenimis darysite ir kur juos saugosite.
Jei jūs Jungtinėse valstijose kada nors paaukojote kiek ženklesnę sumą rinkimų kampanijai, tai jūsų pavardė atsidurs rinkimų ataskaitoje. Rinkimų ataskaita bus padėta Kongreso bibliotekoje, kur ją galės skaityti kiekvienas to norintis asmuo. Ar nuo to amerikiečių demokratijai ir laisvėms kyla koks nors didesnis pavojus? Visiškai ne. Greičiau atvirkščiai.
Kiekvieną tarybos narį, Seimo narį atakuojantis žmogus dievagojasi, kad už tave jis balsavo. Politikas negali patikrinti net elementariausio fakto ar tas žmogus iš viso vaikšto į rinkimus. Taip pas mus įsigali cinizmo kultūra. Rinkėjas dievagojaisi, kad už jus balsavo, o politikas,- kad jiems dirba. Po susitikimo rinkėjas tokias pačias pasakas seka kitai partijai, o politikas tyliai juokiasi į kumštį ir eina tvarkytis savo reikalų.
Rinkėjų sąrašai, kiti asmens duomenys, nėra tuščia užgaida. Tai yra priemonė, kurie Lietuvoje atpigintų politiką. Tai padėtų politikus atpalaiduotų nuo įsipareigojimo pinigams. Bet matyt kaip tik to niekas nenori. Todėl artėjant rinkimams, politikai ir vėl nuogi lenda į dilgėles.

Komentarų nėra: