Neseniai startavusiame interneto projekte “Atvirai.lt laisvosios rinkos institutas pateikė keletą įdomių pamąstymų apie mūsų ekonominę politiką. Vienas iš jų buvo skirtas vyriausybės ekonominei politikai, kitas siūlomos detalių planų rengimo procedūrų supaprastinimo gairės.
Savo pamąstymus apie detaliųjų planų rengimo procedūras kada nors išdėstysiu atskirai, šiandien pasiūlysiu savo bendrą ir labai subjektyvų žvilgsnį į vertybes, kurias mūmyse diegia garbusis LLRI.
Anuomet, kai konservatyvi mintis buvo laikoma kone keiksmažodžiu, o visi meldėsi visokio plauko liberolams, aš nusprendžiau mušti priešą jo paties ginklu. Todėl įdėmiai perskaičiau daugumą populiarių neoliberalų mąstytojų M.Friedmano ir A.Hajeko veikalų. Perskaityti tam, kad juos galėčiau lengvai sumušti. Perskaitęs supratau, kad mušti nėra ką. Šie garbūs ekonomistai buvo ekonomistais ir jie įrodinėjo, kad privati rinka yra gerai ir geriausiai kuria visuomenės gerovę. Tai ir taip aišku, kaip 2x2.
Ideali rinka yra plaukų šampūno pardavimai. Ji veikia tada, kai yra daug pardavėjų, daug pirkėjų ir produktas greitai suvartojimas. Jei produktas nepatiko, po dviejų savaičių nusiperki naują. Tegyvuoja visuotinė gerovė. Dėl klausimo kaip rinkos dėsniai veikia urbanistikoje, kur vidutinis namo gyvenimo laikotarpis yra 40 metų, truputį kebloka.
Tuo tarpu socialinės politikos šie garsūs veikėjai neaptarinėjo. F.Hajekas trumpai yra nurodęs, kad minimali alga yra krikščioniškas visuomenės rūpestis nuskriaustaisiais ir negali būti naudojamas ginčuose dėl ekonominės politikos priemonių. Kitaip sakant rinka veikia efektyviai, tačiau socialinė politika yra už rinkos ribų. Socialinės priemonės yra politiniame, o ne ekonominiame lauke.
Kai mūsų LRI ekspertai kalba apie rinkos ekonomikos priemones, pasirašau po kiekviena iš jų šimtu procentu. Bėda, kad kai tik šio instituto ekspertai sugalvoja aptarti kokią nors temą esančią už „šampūno pardavimų“, jie pradeda po truputį plaukioti ir ieško savo minties inkaro Friedmano ir Hajeko veikaluose. Kadangi šie ekonomistai nieko apie politinius sprendimus neapmąstė, mūsų stropūs mokiniai iš LRI mano, kad viso to mūsų visuomenei ir nereikia.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
1 komentaras:
Kalbekim tiesiai: politika yra auksciausios klases prievartautojas rinkos ekonomikos atzvilgiu. Socialine politika yra pretekstas sitam reikalui legitimuoti.
Socialine politika perzengia racionalumo riba, taciau kuria balansa tarp atskiru visuomenes grupiu ar sluoksniu. Socialines politikos tikslas - resursu perskirstymas.Joks laisvas subjektas nenori,kad jo isteklius perskirstytu, taciau nieko pries - kai perskirsto kito isteklius, ir jam sis tas numetama is kito istekliu. Socialines politikos nebuvimas kuria batalijas tarp turinciu ir neturinciu. Kad turintys galetu tarpti be pavojaus is kitu socialiniu grupiu, butina socialine politika. Taigi, isvada ta, kad rinkos ekonomika noredama uztikrinti savo paties sistemos islikima turetu buti suinteresuota atitinkamo socialines politikos lygio palaikymu.Pati rinkos ekonomika nera racionali savo esme, nes 'perkam-parduodam' zaidimas yra grynai kurybinis, nepagristas objektyviais kriterijais. Friedmanas ir Hajekas nesugebejo suvokti siu zmogaus prigimties priestaravimu, todel ju darbai laikytini pavirsutiniskais, o Lietuvos laisvosios rinkos institutas turetu buti uzdarytas, nes jo idejinis pagrindas yra praeities liekana, kuria butina labai gilia uzkasti, kad nesmirdetu ir neterstu naujai kylancios kristalizuotos ir nekaltos lietuviskos politines minties.
Rašyti komentarą