Ko mane mokė Vaitiekus

Senais neatmenamais laikais, kai nusprendžiau įsigyti papildomą specialybę, įstojau į Klaipėdos auktesniąją žemės ūkio mokyklą. Ten teko krimsti žemės ūkio buhalterijos ir ekonomikos mokslus. Ekonomiką mums dėstė šaunus geraširdis dėstytojas pavarde Vaitiekus.
Šį dėstytoją prisimenu dėl jo mums įkaltos anklodės teorijos, kuria jis populiariai bandė paiaškinti makroekonomikos esmę. Pasak dr.Vaitiekaus anklodės teorijos, mūsų ekonominiai pasirinkimai labai primena porelę, kuri šaltą žiemos naktį bando susišildyti po jaunuoliška kaldra. Vos tik vienas bando užsitemti anklodę ant kojų, kitam ima šalti krūtinę. Vos vienas bando prisidengti šoną, kitam pradeda šalti kojos.
Labai gaila, kad tokios elementarios gyvenimiškos išminties, dar neišmastė mūsų komentatoriai ir politikieriai populistai. Tai įrodo vis nesiliaujančios diskusijos apie mūsų viešuosius finansus. Arba, teisingiau pasakius, tų diskusijų parodija.
Aš esu konservatorius ir visuomet maniau ir manysiu, kad valstybės uždavinys yra taupiai leisti kiekvieną valstybės litą, kad kuo mažesniais mokesčiais, būtų pasiūlyta kuo daugiau paslaugų. Kiek pažįstu mūsų premjerą esu įsitikinęs, kad panašaus požiūrio laikosi ir A.Kubilius. Ir tikrai suvokiu, kad mokesčius jis kelia ne iš sadistinio malonumo.
Mes galime nekelti Sodros mokesčių. Tiesiog tokiu atveju reikia pasakyti tiesiai, kad pensijas reikės mažinti dar daugiau. Gal verslas ir nebankrutuos dėl dėl pakeltų mokesčių, jis bankrutuos todėl, kad parduotuvės bus dar tuštesnės. Visi, kurie sako, kad mažesni mokesčiai, esą padins pajamas, kalba pusę tiesos, kuri yra baisesnė už melą. Ekonomikos teorija sako aiškiai – mažesni mokesčiai duos naudą ilguoju laikotarpiu t.y. po 3-6 metų.
Keista, kad tie patys, kurie siūlo mažinti mokesčius, aršiai puola tuos pačius biudžeto karpymus, nes taip mažinamos to pačio biudežto pajamos Jie sako, kad valstybė turi taupyti. Sutinku, valstybė privalo taupyti. Iš solidarumo. Bet makroekonominiu požiūriu, būtent išlaidavimas didintų tos pačios valstybės pajamas.
Aš sutinku, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tai reikia daryti todėl, kad kuo taupiau leisti valstybės pinigus. Bet tokiu atveju, vėl sukąskime dantis ir nedejuokime dėl išaugusios bedarbystės ir eilinį mėnesį sumažėjusio vidaus vartojimo.Nėra algų, nėra pirkininių. Nėra pirkinių, nėra biudžeto pajamų.
Valstybė gali skolintis, bet skolinimosi maišas nėra didelis. O palūkanos baisios. Jei skolinamės, tokiu atveju reikia prisiminti: skolinamės svetimus, atiduoti reikia savus. Jei mes manome, kad valstybė turi nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų, tokiu atveju raginu pamiršti bet kokią paramą verslui ir bet kokią paskolą verslui. Visi bankai, visus valstybės pinigus tiesiog sukiš į vyriausybės obligacijas, o verslas paskolas matys kaip savo ausis.
Diskusija dėl valstybės finansų turi būti. Turi būti sąžininga. Partija x sako, mes manome, kad mokesčių didinti negalima, reikia mažinti išlaidas. Partija y sako, mes manome išlaidų mažinti negalima, reikia didinti mokesčius. Tada diskusija bus logiška ir sąžininga. Gal būt A.Kubiliaus vyriausybę galima lupti už tai, kad ji bando daryti viską. Ir didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Bet tokiu atveju reikia būti sąžiningiems ir pasakyti vieną sprendimą.
Sekant Vaitiekaus kaldros analogija, Kubilius bando kas kelias minutes truputį pašildyti šoną, truputį kojas truputį krūtinę, vildamasis kaip nors pratemti naktį. Visi, kurie reikalauja ieškoti „kitų sprendimų, net nebandydami pasiūlyti apčiuopiamų alternatyvų, kaldros analogijos atveju, siūlo vidury nakties keltis iš lovos ir pusnuogiams bėgti į lauką ieškoti kitos kaldros. Liaudiška kalba sakant, elgtis kaip kokiems lunatikams...