Labai įdomu ir netikėta kolegų socialdemokratų Klaipėdos skyriaus internetinėje svetainėje pastebėti profesoriaus V.Laurėno pasvarstymus apie tai, kaip socialdemokratams laimėti artėjančius savivaldybės rinkimus. Nors uostamiesčio socialdemokratai mano nuomonės neklausė, vienok manau galiu jiems duoti keletą naudingų patarimų.
Pirmiausia labai džiugu pastebėti, kad profesorius Laurėnas šaldo kolegų socialdemokratų kairumo nuostatas „kairumą derėtų demonstruoti per formuluojamas problemas, o ne per ideologinius šablonus“. Tai džiugi perspektyva, kad atsiribojant nuo „ūkininkavimo“ metodų taikymo, socialdemokratai nesugalvotų mestis į kitą niekam nereikalingą kraštutinumą – knyginį socialdemokratizmą. Iš tikro paanntrindmas profesoriui noriu pasakyti, kad ideologija yra kuriama ir grūdinama ne auditorijose nagrinėjant Locką, Burke, Marxą Gidensą ar Cristolą, tačiau su oponentais kovojant miesto tarybos posėdžiuose ar internetinių socialinių tinklų puslapiuose.
Kita vertus niekaip nenoriu sutikti su profesoriaus teiginiu esą neoliberalinis ekonomikos modelis patyrė nesekmę. Teiginiu „liberalusis „rinkos terorizmas“ bankrutavo, kad bendruomeniškumas turi galimybių būti viešųjų reikalų tvarkymo pagrindu“, gerbimas profesorius bando technokratinio „ūkininkavimo“ nesekmes suversti politinei dešinei. Bankrutavo ne neoliberalinis ekonomikos modelis, tačiau bankrutavo neatsakingas valstybės vyrų viešųjų finansų tvarkomas modelis, kuris buvo paremtas besaikiu privačių asmenų, namų ūkių ir vyriausybės skolinimusi. Ideologinė viešųjų finansų tvarkymo takoskyra turėjo būti mokesčių ir skolinimosi dilemoje. Kairė turėjo prisiminti, kad norint turėti didesnį viešąjį sektorių, būtina didinti mokesčius. Dešinė turėjo suprasti, kad norint mažinti mokesčius, būtina karpyti viešasias paslaugas. Tuo tarpu valdžia abiejose Atlanto pusėse bandė eiti abiem keliais iš karto: plėsti viešasias paslaugas ir mažinti mokesčius, lėšų skirtumą dengiant besaikėmis paskolomis. Kur čia neoliberalizmas ir kur čia jo bankrotas?
Man labai norėtųsi, kad prie galimų socialdemokratų pergalės savivaldos rinkimuose prielaidų, būtų paminėtas ir politinės atsakomybės klausimas. Karo stovis reikalauja karo kabineto. Sausra džiuglėse, reikalauja sausros paliaubų. Ekonominė krizė politines partijas padalina į tas, kurios suvokia politinę atsakomybę ir dėl visuomenės gerovės padeda į šalį trumpalaikes politines kalkuliaciaja. Žinoma yra partijos, kurios tos atsakomybės nesuvokia.
TS-LKD frakcija mano, kad Klaipėdos miestui reikia ekonominio karo kabineto. Mes negalime ramiai rengtis rinkimams, nes sprendimų reikia čia ir dabar. Jų negalima atidėti 2011 metams. Mūsų miesto ekonominio karo kabineto svarbiausias uždavinys yra savivaldybės viešųjų paslaugų reforma. Kaip miestiečiams, mes galime efektyviai ir taupiai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tai mes įgyvendinsime, valstybės ekonomikai pradėjus kilti, mes galėsime padidinti viešųjų paslaugų kiekį. Jei viešųjų paslaugų nesuefektyvinsime, ekonominio kilimo metu gautas papildomas pajamas, mes išvaistysime neefektyviai veikiančiam viešajam sektoriui.
Perfrazuojant krikščioniškus pamokymus, tos partijos, kurios suvokia atsakomybę prieš visuomenę bus pakviestos stoti Viešpaties Dievo dešinėje. Norėčiau tikėti, kad toje dšinėje bus ir Klaipėdos socdemai. V.Laurėno rašinys rezervuoto optimizmo tam tikrai suteikia.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą