Kur stabdis, o kur akseleratorius?

Kai kurie kolegos miesto politikai, mane pradėjo vadinti liberalu, nes gerus tris mėnesius iš manęs išgirsta žodžių junginį už laisvę ir atsakomybę. Kiti teigia, kad kalbėdamas apie miestiečių laisves, laužiuosi pro atviras duris, nes miestiečių laisvės yra apgintos taip gerai, kaip niekada dar nebuvo ginamos.
Labai gaila, kad dauguma mūsų miesto valdžios atstovų maišo „valdymo pėdalus“, ir ten kur reikia spausti laisvės pėdalus, jie spaudžia menamos atsakomybės pėdalą. Kada ateina laikas atsakomybei, jie visomis jėgomis užgula laisvės akseleratorių. Geriausiai šitą veiklą, tai, kaip mūsų miesto valdžia tvarko viešųjų paslaugų teikimą Klaipėdoje.
280 milijonų litų, 70% miesto biudžeto yra išleidžiama švietimui. Skirdami tokius pasakiškus pinigus, mes nesugebame užsitikrinti gero rezultato. 2008 metais paskelbtame Lietuvos mokyklų reitinge, geriausia Klaipėdos miesto gimnazija sugebėjo nusileisti Alytaus rajono Krokialaukio kaimo vidurinei mokyklai. Kokioms mokykloms nusileidžia prastesnės Klaipėdos mokyklos, duomenų neturiu. Miesto valdžia nesidomi kaip dirba mūsų miesto biudžetinės įstaigos, nes mano, kad įstaigų direktoriai yra savo darbo profesionalai ir jų veiklos tikrinimas gali juos pažeminti. Gal tai reiškia, kad mūsų įstaigų direktoriai yra laisvi savo veiksmuose?
Ne, nereiškia. Mes nepasakome įstaigų direktoriams: „Štai pinigai, kuriuos mes galime mokėti. Leisk juos protingai ir užtikrink gerą ir kokybišką paslaugą. Tu juk savo srities profesionalas. Man teko dirbti darbo grupėje, kuri rengė vaikų ir jaunimo klubų reformos planą. Toje darbo grupėje mes beveik valandą ginčyjomės ar miesto jaunimo centrui reikia pusės etato kostiumininkui. Šiame rašinuke nevardinsiu motyvų už prieš. Diskusiją po valandos teko nutraukti man. Pasakiau, kad ginčytis valandą dėl pusės etato kostiumininko yra per didelė prabanga. Direktorius juk geriau žino“. Visi sutiko, kad valandą ginčytis dėl kostiumininko etato yra per didelė prabanga. Diskusija buvo baigta, bet etato Jaunimo centro direktoriui niekas nedavė.
Man, seniai buvo pikta žiūrint kaip smulkmeniškai mes reguliuojame mūsų biudžetinių įstaigų darbą, kaip jų vadovus ir specialistus terorizuojame planais ir ataskaitomis, tačiau niekaip nepaklausiame ir nepareikalaujame atsakomybės tai kaip sekėsi juos įgyvendinti.
Mes reikalausime Klaipėdos miesto viešoje sektoriaus reformos. Reformos, kuri įteisintų įstaigų vadovų atsakomybę prieš miesto bendruomenę už atliekamus darbus, bet atpailaiduotų nuo perdėto popierizmo ir reglamentavimo. Įstaigų vadovai turi gauti biudžeto finansavimą aiškius veiklos tikslus ir galimybę finansus naudoti pakankamai laisvai. Jei mokyklai nereikia elektriko, tačiau reikia staliaus, tegul įstaigos vadovas samdo stalių. Jei mokyklos vadovas galvoja, kad jam nereikia elektriko, o geriau samdyti paslaugų teikimo firmą – mes pasakysime: „pirmyn, tu esi atsakingas už savo veiklos rezultatą, todėl ne man aiškinti kiek, kokių darbininkų tau reikia ir kiek tu jiems mokėsi“.
Konservatyviojoje Klaipėdoje su mumis dirbti bus sunku, nes mes reikalausime aukštos darbo kokybės ir asmeninės, profesinės ir bendruomeninės atsakomybės. Tačiau reikalaudami atsakomybės, mes pasitikėsime tais profesionalais, kurie tą darbą dirbs. Ir jei jie su šiuo darbu susidoros, įstaigų vadovai bus paskatinti. Kaip ir jų komandos nariai.
Mes netikime, kad miestą įmanoma vairuoti vien tik su stabdžiu ar vien tik su akseleratoriumi