Į Klaipėdą beldžiasi Jūros šventė, tačiau visuomenę (bent jau politikus) labiau sujaudino nelaimė, kai girtas vairuotojas automagistralėje sugebėjo paskui save į aną pasaulį nusitemti dar šešis žmones.
Dėl šios nelaimės yra daug kaltų. Pirmiausia kaltas pats vairuotojas, niekas juk neliepia vairuoti išgėrus. Ne mažiau kalta yra mūsų vairavimo kultūra, kurios lygis yra žemiau bet kokios kritikos. Neaišku ką veikia mūsų policija, kad blaivieji jau bijo važiuoti mūsų miesto gatvėse. Ne mažiau kaltas yra ir šiandien mūsų gyvenime vyraujantis nomenklatūrinis postkomunistinis liberalcentrizmas.
Šiandien PNL girtavimo problemą sprendžia taip pat kaip ir kitas narkomanijos formas t.y. mažina žalą. Mes nemokamai narkomanams daliname švirkštus, kad jie nuodytųsi kokybiškais ir švariais švirkštais. Lygiai taip pat mes sprendžiame alkoholio vartojimo problemą. Vargšui vairuotojui reikia sudaryti sąlygas prie vairo vartoti tik kokybišką alkoholį. Kitaip jis nuodysis surogatais ir „babatuku“. Todėl kokybišku alkoholiu prekiaujama tiesiog degalinėse arba begalėje prekybos vietų.
Net liberaliojoje Olandijoje niekam nekyla mintis „išlaisvinti verslą“ ir leisti prekiauti alkoholiu degalinėse. Laisvė yra laisve, bet pagundas dera slėpti kuo toliau.
Apie tai, kad demokratijos forposte Jungtinėse valstijose vairuotojas yra baudžiamas už vairavimą išgėrus, jei policija randa atkimštą alkoholio butelį mašinos salone, jau sklando legendos.
Kai Klaipėdos miesto taryba priiminėjo sprendimą dėl prekybos alkoholiu ribojimo daugiabučiuose namuose ir prie mokymo įstaigų, savivaldybės kuluaruose teko šiuo klausimu padiskutuoti su kolega tarybos nariu. Jis dėstė argumentus esą apribojus prekybą alkoholiu pradės klestėti taškai, o kas gėrė, tas ir toliau gers. Aš alkoholio ribojimą gyniau tokiais argumentais: Šis ribojimas netaikomas sergantiems priklausomybėmis, kurie ieško kur išgerti. Šis ribojimas yra taikomas saikingai geriantiems – tokiems kaip mes. Aš net norėdamas šiandien nerasčiau prekybos „taško“, nes net nemanau jų ieškoti. Jei mano kompanija pritrūks gėrimų, o alkoholio parduotuvė bus pakankamai toli, mes neieškosime taško, o eisime į barą arba tiesiog namo.
Tai bus mažas, bet labai rimtas žingsnelis kovoje su alkoholizmu. Didžiausias žingsnis bus žengtas tada, kai nustosime vadovautis žodžiais „Vyrai gėrė vyrai gers“...
Dėl šios nelaimės yra daug kaltų. Pirmiausia kaltas pats vairuotojas, niekas juk neliepia vairuoti išgėrus. Ne mažiau kalta yra mūsų vairavimo kultūra, kurios lygis yra žemiau bet kokios kritikos. Neaišku ką veikia mūsų policija, kad blaivieji jau bijo važiuoti mūsų miesto gatvėse. Ne mažiau kaltas yra ir šiandien mūsų gyvenime vyraujantis nomenklatūrinis postkomunistinis liberalcentrizmas.
Šiandien PNL girtavimo problemą sprendžia taip pat kaip ir kitas narkomanijos formas t.y. mažina žalą. Mes nemokamai narkomanams daliname švirkštus, kad jie nuodytųsi kokybiškais ir švariais švirkštais. Lygiai taip pat mes sprendžiame alkoholio vartojimo problemą. Vargšui vairuotojui reikia sudaryti sąlygas prie vairo vartoti tik kokybišką alkoholį. Kitaip jis nuodysis surogatais ir „babatuku“. Todėl kokybišku alkoholiu prekiaujama tiesiog degalinėse arba begalėje prekybos vietų.
Net liberaliojoje Olandijoje niekam nekyla mintis „išlaisvinti verslą“ ir leisti prekiauti alkoholiu degalinėse. Laisvė yra laisve, bet pagundas dera slėpti kuo toliau.
Apie tai, kad demokratijos forposte Jungtinėse valstijose vairuotojas yra baudžiamas už vairavimą išgėrus, jei policija randa atkimštą alkoholio butelį mašinos salone, jau sklando legendos.
Kai Klaipėdos miesto taryba priiminėjo sprendimą dėl prekybos alkoholiu ribojimo daugiabučiuose namuose ir prie mokymo įstaigų, savivaldybės kuluaruose teko šiuo klausimu padiskutuoti su kolega tarybos nariu. Jis dėstė argumentus esą apribojus prekybą alkoholiu pradės klestėti taškai, o kas gėrė, tas ir toliau gers. Aš alkoholio ribojimą gyniau tokiais argumentais: Šis ribojimas netaikomas sergantiems priklausomybėmis, kurie ieško kur išgerti. Šis ribojimas yra taikomas saikingai geriantiems – tokiems kaip mes. Aš net norėdamas šiandien nerasčiau prekybos „taško“, nes net nemanau jų ieškoti. Jei mano kompanija pritrūks gėrimų, o alkoholio parduotuvė bus pakankamai toli, mes neieškosime taško, o eisime į barą arba tiesiog namo.
Tai bus mažas, bet labai rimtas žingsnelis kovoje su alkoholizmu. Didžiausias žingsnis bus žengtas tada, kai nustosime vadovautis žodžiais „Vyrai gėrė vyrai gers“...
Pranešimai
3 komentarai:
Tai labai rimtas ir sunkus darbas, juo labiau nemažam tautiečių kiekiui -nenaudingas.
Audronė
as nenoreciau kad jus uzdarytumete mano kioskeli, kur kas vakara nusiperku degtineles.
Čia, kaip sakoma, nori išsaugoti medį, kirs visą šaką. Jei daryti tokius sprendimus, tai tvirtai, be jokių išlygų, "nesiseilėjant" ir iš karto, o ne po truputį. Nuo alkoholiko nepaslėpsi net lašo, jei jį užuos - išsikas iš po žemių. Kovoti būtent ir reikia su pradedančiais, kurių smegenys dar nėra permirkusios degtinėlėj, kurie nežino ir neieškos "taškų", o jei neturės kur nusipirkti, tai ir nusiramis. Būtinai stenkitės išsikovoti savivaldybėje dėl tokių prekybų sumažinimo, o degalinėse uždraudimo.
Kur tai matyta, kad XXI amžiuje 11-mečius reikia vežti į reanimacijas gaivinti nuo alkoholio persisunkimo. Kas iš jų bus ateity, kokių invalidų jie dar prigamins Lietuvai? Ar susimąsto mūsų politikai ir verslininkai. Nejaugi jų visų galvose tik viena mintis: -po manęs nors ir tvanas? Susimąstykite, garbieji politikai ir verslininkai.
Rašyti komentarą