Profesionalioji politika – Už ir prieš

Seimo rentų epopėja pasiekė cinizmo viršūnę. Jei parlamentarai manė, kad priima gerą sprendimą, reikėjo varyti iki galo. Geras politikas yra kaip geras gydytojas, jei reikia pjauna, jei reikia- glosto. Visuomenę labiausiai ir piktina „pusiniai“ darbai.
Nemažesnį cinizmą už Seimo narius pademonstravo ir mūsų Klaipėdos meras R.Taraškevičius. Jis trečiadienio dienraštyje Klaipėda aiškino:
“Eidamas į šias pareigas žinojau, kad gali tekti užleisti kėdę kitiems. Todėl numačiau, ką veikčiau, kaip užsidirbčiau duonai. Aš nepraradau kvalifikacijos, todėl keista, kaip per ketverius metus specialistai ją praranda Seime“, - ironizavo R.Taraškevičius, reaguodamas į parlamentarų kalbas, jog rentos reikalingos, nes pasibaigus kadencijai Seimo nariai negali įsidarbinti - esą jie netenka kvalifikacijos.”
Keista kai apie kvalifikacijos praradimą kalba maždaug 80 % AB “Klaipėdos monolitas“ akcijų savininkas, kuris (kaip teigia pikti ir nepatikimi liežuviai) net ir būdamas miesto meru savo įmonėje veda gamybines „planiorkes“, neleisdamas įmonės vadovams ir jų šeimos nariams pasimėgauti šeštadieniu. Bet tai palikime jo sąžinei.
Sekmadienio vakarą architektų dienos proga rentų klausimu aš pasikeičiau nuomone su Jūrate Laučiūte. Ji klausė manęs, koks yra mano požiūris į rentas.Šį požiūrį nusprendžiau išdėstyti ir Jums.
Mano požiūriu valstybės uždavinys turėtų būti profesionalios politinės klasės formavimas ir ugdymas. Valstybė tikrai neturėtų mėtytis buvusiais Seimo nariais. Kita vertus renta (pinigai iki gyvos galvos) skatina ne darbą, bet socialinį dykaduoniavimą.
Jei kas nors klaustų mano nuomonės, aš raginčiau mokėti pinigus neperrinktiems Seimo nariams, kad jie galėtų ir toliau likti politiniame gyvenime ir rengtis būsimiems rinkimams. Jei toks eksparlamentaras per keturis metus, į Seimą neišrenkamas, pinigai nebeturėtų būti skiriami.
Rentų priešininkai, tuoj pat puls aiškinti, esą taip rentas gaus daug atsitiktinių žmonių, kurių vardai ir reputacijos, švelniai tariant, yra nevienareikšmiškos. Tokiems žmonėms aš galiu atsakyti vienu pavyzdžiu. 2004 į Seimą nebuvo perrinktas klaipėdietis Artūras Vazbys. Tai buvo išsilavinęs, perspektyvus ir sąžiningas jaunos kartos politikas. Man teko didelė garbė dirbti kartu su Juo, ir tai kuo aš esu šiandien yra nemažas ir Artūro nuopelnas.
2004 jo neišrinko ir tam, kad pragyventų ir išmaitintų Šeimą jis buvo priverstas eiti į kitą darbą. Ateinančiais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, Artūras nebekandidatuos. Galiu pasakyti, kad tai bus didžiulis nuostolis Seimui, Tėvynės sąjungai ir klaipėdiečiams.
Todėl vien tik dėl to, kad tokie žmonės turėtų šansą vėl sugrįžti, aš pasirengęs, kad mano pinigai būtų mokami ir tokiems atsitiktiniams politikams kaip Martinkėnienė, Graužinienė ir Pinskus...