Proto šturmas

Kiekvienas politikas, apsidirbęs rutininius darbus, privalo pažiūrėti toliau savo nosies, savo savivaldybės ir pagalvoti kaip jis galėtų geriau sutvarkyti valstybę. Laikas nuo laiko susitikęs su draugais, tokius smegenų šturmus pasidarau. Praėjusį ilgąjį savaitgalį toks smegenų šturmas gavosi apie verslo sąlygas ir darbo įstatymus Lietuvoje. Iš viso smegenų šturmo gavosi didelės idėjos.
1. Lietuvos darbo rinkos įstatymai yra kuriami didžiulės gamyklos šaltkalviui – montuotojui ir neturi nieko bendro su šiandienos rinkos reikalavimais. Pvz kaip mūsų darbo įstatymai aptaria darbuotojui galimybę dirbti namie? Ogi niekaip. Šaltkalvis-montuotojas negali dirbti namie…
2. Mūsų darbo įstatymai vis dar tebebaudžia vadinamuosius antraeilininkus, arba žmones, dirbančius dviejose darbovietėse. Savo ankstyvaisiais karjeros metais pusę etato saugojau Kuršių neriją, tiksliau pasakius, remontavau tos įstaigos kompiuterius. Pusei etato rūpesčių tikrai nebuvo per daug ir įstaigai laikyti kompiuteristą pilnu etatu buvo tikrai per didelė prabanga. Jei aš būčiau radęs kitą įstaigą su tokiu pačiu atlyginimu, dėl sudėtingos mokesčių sistemos (neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymo), aš būčiau uždirbęs mažiau pinigų, nei žmogus tomis pačiomis sąlygomis dirbantis vienoje darbovietėje. Pasaulio vizionieriai regi, kad 2025 išsivysčiusiame pasaulyje išnyks daugiau nei pusė etatinių darbo vietų t.y. tokių, kuriose žmogus dirba nuo 8 iki 17 valandos. Jas pakeis projektai, portfeliai ir visokios kitokios darbo organizavimo formos. Mūsų gimtajai valdžiai tokios vizijos yra nei motais ir jie mano, kad dviem pusetačiais valstybės biudžetininku dirbantis individas yra buožė, kurį reikia daugiau apmokestinti.
3. Džiugu, kad mūsų valdžia ėmėsi priemonių ir padidino išmokas mamoms, auginančioms vaikus. Tačiau pradedant melstis, nebūtina galvos prasiskelti į grindis. Šiandien kolegė miesto tarybos narė, privalėjo atsisakyti miesto tarybos jai mokamos kompensacijos, nes augina vaiką ir gauna pašalpą. Valstybė mano, kad 370 litų, gaunamų kas mėnesį yra nepateisinama prabanga. Mano požiūris yra ko gero atvirkščias. Skundžiantis, kad mūsų darbo rinkai trūksta rankų, o vaikus auginančioms mamoms skundžiantis, kad būdamos namuose jos nuprotėja, leidimas mamoms padirbėti pvz 20 valandų per mėnesį bus gerai darbo rinkai ir vaikus auginančioms mamoms. Kam dėl to atiminėti motinystės pašalpas?
4. Tikrai verta pagalvoti ar nesukūrus lanksčių įdarbinimo sąlygų moksleiviams ir studentams. Net visuotinėmis darbo garantijomis garsėjančioje Danijoje, moksleiviams ir studentams yra taikoma supaprastinta įdarbinimo procedūra. Tiesa taip įsidarbinęs žmogus negali dirbti daugiau nei 16 valandų per mėnesį. Kitaip darbdavys turės mokėti didžiules draudimo įmokas.
Visos šitos priemonės orientuoja į tai, kad žmonės turėtų darbą ir uždirbtų pinigus. Jos nesumažina socialinių garantijų. Šios priemonės tiesiog apgręžtų valstybę veidu į žmones.