Pirmadienį palaidojome didį klaipėdietį, miesto garbės pilietį Gytį Alfredą Tiškų. Miesto laikraščiuose buvo patalpinta daug informacijos apie šio žmogaus nuopelnus ir vidmenį, kuriant miesto veidą.
Daugelis žmonių minėjo tris svarbiausius velionio darbus: jo suprojektuotus pastatus, raudonos plytos grąžinimą į Klaipėdos architektūrą ir visos architektūros mokyklos sukūrimą. Mano atmintyje velionis G.Tiškus liks kaip didžiausias Klaipėdos miesto humanistinės urbanistikos gynėjas, puoselėtojas ir kūrėjas.
Sovietinės standartizacijos laikais, reikėjo kovoti, kad Klaipėdoje neatsirastų tipinės “trečiosios statybininkų gatvės”. Būdamas netipiniu architektu Gytis sugebėjo tipinius sovietinius projektus paversti žydinčiomis urbanistinėmis šventovėmis.
Pažiūrėkime į miesto vaizdą važiuodami nuo miesto centro Taikos prospektu. Miesto skiriamoji riba yra Paryžiaus komunos gatvė. Vienoje yra tipinės chruščiovkės, kitoje pradėti statyti naujo tipo namai. Ši urbanistinė linija parodo, kada į Klaipėdą atvažiavo dirbti G.Tiškus.
Aš (o kartu ir Klaipėdoje augę mano kartos žmonės) G.A.Tiškų prisiminsime dėl šių, nuotraukose matomų kalnelių. Šie kalneliai neatsirado savaime. Vykstant naujoms statyboms, pamatams kasamą gruntą išveždavo. Gyčiui atėjo idėja iš šio grunto supilti kalnelius. Dėl šio sprendimo mes turime būti dėkingi architektui už linksmybes kaip iškrisdavo pirmasis sniegas.
Tai buvo paprastas sprendimas, bet jis galėjo gimti galvoje tik to, kuris rūpinosi ne kvadratiniais metrais ir aukštais, tačiau tais, kurie tuose namuose gyvens.
Gyčio asmenyje Klaipėda neteko savo miesto Tėvo, Tėvynės sąjunga neteko ištikimo bendražygio, o žmonija neteko tiesiog vieno Žmogaus. Tegul Kūrėjas būna jam atlaidus ir už visus jo nuveiktus darbus suteikia jam dalį Dangaus karalystėje.
Daugelis žmonių minėjo tris svarbiausius velionio darbus: jo suprojektuotus pastatus, raudonos plytos grąžinimą į Klaipėdos architektūrą ir visos architektūros mokyklos sukūrimą. Mano atmintyje velionis G.Tiškus liks kaip didžiausias Klaipėdos miesto humanistinės urbanistikos gynėjas, puoselėtojas ir kūrėjas.
Sovietinės standartizacijos laikais, reikėjo kovoti, kad Klaipėdoje neatsirastų tipinės “trečiosios statybininkų gatvės”. Būdamas netipiniu architektu Gytis sugebėjo tipinius sovietinius projektus paversti žydinčiomis urbanistinėmis šventovėmis.
Pažiūrėkime į miesto vaizdą važiuodami nuo miesto centro Taikos prospektu. Miesto skiriamoji riba yra Paryžiaus komunos gatvė. Vienoje yra tipinės chruščiovkės, kitoje pradėti statyti naujo tipo namai. Ši urbanistinė linija parodo, kada į Klaipėdą atvažiavo dirbti G.Tiškus.
Aš (o kartu ir Klaipėdoje augę mano kartos žmonės) G.A.Tiškų prisiminsime dėl šių, nuotraukose matomų kalnelių. Šie kalneliai neatsirado savaime. Vykstant naujoms statyboms, pamatams kasamą gruntą išveždavo. Gyčiui atėjo idėja iš šio grunto supilti kalnelius. Dėl šio sprendimo mes turime būti dėkingi architektui už linksmybes kaip iškrisdavo pirmasis sniegas.
Tai buvo paprastas sprendimas, bet jis galėjo gimti galvoje tik to, kuris rūpinosi ne kvadratiniais metrais ir aukštais, tačiau tais, kurie tuose namuose gyvens.
Gyčio asmenyje Klaipėda neteko savo miesto Tėvo, Tėvynės sąjunga neteko ištikimo bendražygio, o žmonija neteko tiesiog vieno Žmogaus. Tegul Kūrėjas būna jam atlaidus ir už visus jo nuveiktus darbus suteikia jam dalį Dangaus karalystėje.
Pranešimai
1 komentaras:
Dabartiniam miesto vyr. architektui negresia toks didziulis, padekos kupinas, demesys. Jis irgi stengiasi. Tik skirtingai. Negalvoja jis apie kalnelius ir zibutes ant ju, uzaugo jis tikriausiai ant plyno asfalto ir nezino, kas yra grozis. Truksta miestui parku ir kitu vietu, kur vaikai ir suauge galetu megautis gamta, o besimegaudami pagirti miesto vadovus bei paremti juos sunkia rinkimu valanda.
Te miesto valdzia savo architekturinemis nesamonemis nedrumscia amzinan poilsin nuejusio G. Tiskaus ramybes.
Rašyti komentarą