Konservatyvioje šeimoje šiandien šventė

Pasaulio konservatorių kieme, praėjusią savaitę buvo didžiulė šventė. Anglijoje vykusiuose vietos savivaldos rinkimuose, triuškinančio rinkėjų palaikymo susilaukė konservatorių partija. Šiuo metu nacionaliniame parlamente esanti opozicine jėga, britų konservatoriai sustiprino savo pozicijas tradiciškai konservatyviose savivaldybėse, gavo daugumą neapsisprendusiuose. Dar daugiau, toriai sugebėjo išstumti leiboristus iš valdžios net gi kai kuriose „leiborių“ tvirtovėse.
Šis pralaimėjimas buvo nepaprastai skaudus labai nepopuliariam jų premjerui Gordon Brown, kadangi nacionaliniu mastu pagal gautus balsus, leiboristus aplenkė, tradiciškai trečioje vietoje likdavę, liberalai demokratai.
Jei per kitus kelis metus nenutiks nieko katastrofiško, šiandieninis opozicijos lyderis David Cameron jau gali pradėti apžiūrinėti Downing street 10, kuri tuoj gali tapti darboviete ir namais. Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti kitais metais, jei premjeras nenutartų jų sušaukti anksčiau.
Tokią konservatorių pergalę lėmė trys svarbūs faktoriai: pirmiausia Britanijos vyriausybė darė vieną klaidą po kitos. Šalies valdžia sugebėjo pamesti konfidencialią informaciją apie šalies piliečius ir ši informacija tapo prieinama kiekvienam. Valdžia nežinojo ką daryti su vienu bankrutuojančiu banku. Galų gale, leiboristų valdžia nežino kaip elgtis galimos būsto paskolų krizės akyvaizdoje.
Britų leiboristai ir seniau nežinojo ką daryti, tačiau tai kompensavo tuometinio jų lyderio Tony Blair asmeninis žavesys ir charizma. Už T.Blair nugaros dirbo tas pats Gordon Brown, kuris manėsi esąs protingiausiu žmogumi Britanijoje. Jo pastangomis valstybės viešieji finansai tapo visiška koše. Valstybės mokesčių sistema, tapo mokesčių išimčių sistema, valdžios institucijose įsigalėjo ataskaitų ir formų kultas, o biudžeto deficitas buvo dengiamas iš valstybės besaikio skolinimosi.
Nelikus T.Blair asmeninio žavesio, daugelis britų tikriausiai pastebėjo, kad gerą dešimtmetį jie gyveno prie tiuninguotos, tačiau suskilusios geldos. Šituo puikiai pasinaudojo konservatoriai, kurių lyderis D.Cameron atliko keletą labai svarbių “namų darbų”. Jis perėme T.Blair naudotą retoriką, įlysdamas į tradiciškai leiboristų dominuojamas veiklos sritis, tokias kaip klimato kaita, moterų lygybė, nemokama sveikatos apsauga.
Dėl lindimo į tradiciškai socdemines problemas David Cameron iš pradžių buvo kritikuojamas nuosavos partijos ir kaltinamas partijos misijos išdavimu ir pasidavimu viešiesiems ryšiams. Šiuose rinkimuose tapo aišku, kad net ir leiboristiškose temose D.Cameron siūlė konservatyvius atsakymus, kurie leido toriams neprarasti ištikimų rėmėjų balsų ir pamedžioti jų neapsisprendusių rinkėjų (swing voters) medžioklės plotuose.
Kartą man teko pabendrauti su vienu Izraelio politiku, kuris kažkada gyveno Lietuvoje. Jo paklausiau kaip sekasi Izraelio žemės ūkio komunoms “kibucams”. Jo atsakymas buvo žydiškai originalus, - “kolhozas yra visur kolhozas”. Socialistai visur yra socialistai ir jie nebegali pateikti atsakymų į šiandienos klausimus. Nesvarbu kurioje vietoje ir kokie socialistai valdo. Nesvarbu ar tų socialistų avardė yra G.Brown, G.Kirkilas ar R.Taraškevičius.