Kai galva nekontroliuoja rankų.

Antradienį vykusiame socialinių reikalų komiteto posėdyje, be VŠį “Jūros šventė” reikalų, buvo aptartos ir kitos problemos. Siauram specialistų ratui, turėjo būti įdomu išgirsti miesto sveikatos apsaugos įstaigų veiklos ataskaitas.
Miesto taryba deleguoja tarybos narius į įvairių ligoninių (poliklinikų) stebėtojų tarybas, kurios bent nominaliai prižiūri įstaigų veiklą. Opozicinės koalicijos ir konservatorių partijos valia, buvau deleguotas į Klaipėdos miesto stomatologijos polikliniką.
Mūsų dantų priežiūros organizavimo sistema yra labai įdomiai organizuota. Šeimos daktarai (gydytojai prie kurių mes prisirašome) privalo patys atsidaryti stomatologijos kabinetus arba sudaryti sutartis su kitais odontologais, kurie mūsų dantis turėtų gydyti nemokamai. Na, bent jau jų darbą turėtų kompensuoti.
Klaipėda yra vienitelis miestas Lietuvoje, kuris turi išlaikęs centralizuotą stomatologinę polikliniką. Dauguma mūsų miesto valstybinių pirminių sveikatos priežiūros centrų yra sudarę aptarnavimo sutartis su būtent mūsų stomatologijos poliklinika.
Iš šitų pinigų yra vykdoma dantų protezavimo programa socialiai remtiniems žmonėms, kurios pagal šiandieninį ministerijos įkainį nei vienas privatus odontologas nesiruošia teikti.
Komiteto posėdyje sveikatos skyriaus vedėja virkavo, kad savivaldybei valstybė nesuteikia teisės, leisti ar neleisti steigti Šeimos gydytojų kabinetų ir privačių poliklinikų (mandriai vadinamų PSPC).
Tačiau ta pati vedėja nesugebėjo paaiškinti, kodėl savivaldybės sveikatos skyrius leido valstybiniam PSPC įsikurti savarankišką odontologijos kabinetą. Dabar mūsų savivaldybės stomatologijos poliklinika turės mažiau darbo, mažiau pinigų. Mažiau pinigų galės skirti pensininkų dantų protezavimui.
Man kyla klausimas, kam mums teisė kontroliuoti privačius PSPC, jei mes nesugebame sukontroliuoti savo pačių biudžetinių įstaigų.