Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko socialinių reikalų komiteto posėdis. Svarbiausi sprendžiami klausimas, susiję su Klaipėda ir mūsų miestu buvo viešosios įstaigos „Jūros šventė“ veiklos ataskaita.
Savo internetiniame dienoraštyje esu aprašęs savo įspūdžius dėl anais metais buvusios jūros šventės. Visi mano straipsnyje prieš metus išdėstyti klausimai, net ir ruošiantis naujai šventei, liko neatsakyti.
Mes iki šiol nežinome ko norime iš Jūros šventės. Alkoturistų, galimybės pasikviesti premjerą, prezidentą, ministrus ir taip iškaulyti pinigų kokios nors gatvės rekonstrukcijai? Aš neišmanau, ko mes turime siekti ir kokius tikslus turime kelti. Vienok tikrai manau, kad kažkokius tikslus mes turime kelti ir klausti kaip juos pavyko įgyvendinti?
Všį „Jūros šventės“ vadovas mano, kad turi dvi problemas: netobulus viešųjų pirkimų įstatymus, kurie neleidžia brangiai pirkti nekokybiškų renginių ir tautodailinkų skundus dėl eilių pardavinėjant prekybos leidimus.
Dar vadovas minėjo, kad labai sunku yra prisikviesti renginių organizavimo bendroves, nes jos nenori siūlyti savo idėjų ir dalyvauti skelbiamuose konkursuose. Aš esu girdėjęs, kad praėjusios kadencijos metu Plungės rajone labai bendrovių dalyvaudavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Ir visuomet atsitikdavo nelaimė, kad konkursus laimėdavo UAB „Plungės jonis“, kuri kartais būdavo tik vieninteliu konkurso dalyvių. Tiesa tokia situacija būdavo aiškinama ypatinga tuometinės Plungės valdžios meile anksčiau minėtai bendrovei. Mūsų atveju esu sulaukęs daug skundų dėl idėjų plagiavimo, tačiau nei vieni iš konkursuose dalyvavusių to nenorėjo pareikšti oficialiai.
Jūros šventės vadovybė atliko apklausą, kurioje apklausė (tiesa neaišku ką) kas labiausiai patiko Jūros šventėje. Atsakymas buvo toks pat kaip ir mano rašinyje prieš metus – žmonėms labiausiai patiko fejerverkas. Būtų patikę ir mero balius, jei žmonės būtų galėję jame dalyvauti.
Aš klausiau direktoriaus ar kitai jūros šventei jis gali garantuoti, kad nebus straipsnių žinisklaidoje apie tai, kad „jūros šventė“ išsisėmė? Nors vienu atveju direktorius buvo teisus – to garantuoti jis negali.
Direktorius savo ataskaitoje atvėrė ir keletą komercinių paslapčių. Daugiausia pinigų ateinančioje Jūros šventėje bus skirta kažkokiam ansambliui iš Pietų Afrikos Respublikos. Šventės šūkiu bus „Sujungti kontinentus“. Svarbiausias direktoriaus pasiekimas – priartinti šventę prie vandens. Turint omenyje kaip „traukiasi Jūros šventė, šis tikslas bus pasiektas dar šios kandencijos miesto taryboje. Per du metus visi jūros šventės renginiai susitrauks į kruizinių laivų terminalą, o paskutiniaisiais metais, žengsime dar vieną žingsnį pirmyn.
Savo internetiniame dienoraštyje esu aprašęs savo įspūdžius dėl anais metais buvusios jūros šventės. Visi mano straipsnyje prieš metus išdėstyti klausimai, net ir ruošiantis naujai šventei, liko neatsakyti.
Mes iki šiol nežinome ko norime iš Jūros šventės. Alkoturistų, galimybės pasikviesti premjerą, prezidentą, ministrus ir taip iškaulyti pinigų kokios nors gatvės rekonstrukcijai? Aš neišmanau, ko mes turime siekti ir kokius tikslus turime kelti. Vienok tikrai manau, kad kažkokius tikslus mes turime kelti ir klausti kaip juos pavyko įgyvendinti?
Všį „Jūros šventės“ vadovas mano, kad turi dvi problemas: netobulus viešųjų pirkimų įstatymus, kurie neleidžia brangiai pirkti nekokybiškų renginių ir tautodailinkų skundus dėl eilių pardavinėjant prekybos leidimus.
Dar vadovas minėjo, kad labai sunku yra prisikviesti renginių organizavimo bendroves, nes jos nenori siūlyti savo idėjų ir dalyvauti skelbiamuose konkursuose. Aš esu girdėjęs, kad praėjusios kadencijos metu Plungės rajone labai bendrovių dalyvaudavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Ir visuomet atsitikdavo nelaimė, kad konkursus laimėdavo UAB „Plungės jonis“, kuri kartais būdavo tik vieninteliu konkurso dalyvių. Tiesa tokia situacija būdavo aiškinama ypatinga tuometinės Plungės valdžios meile anksčiau minėtai bendrovei. Mūsų atveju esu sulaukęs daug skundų dėl idėjų plagiavimo, tačiau nei vieni iš konkursuose dalyvavusių to nenorėjo pareikšti oficialiai.
Jūros šventės vadovybė atliko apklausą, kurioje apklausė (tiesa neaišku ką) kas labiausiai patiko Jūros šventėje. Atsakymas buvo toks pat kaip ir mano rašinyje prieš metus – žmonėms labiausiai patiko fejerverkas. Būtų patikę ir mero balius, jei žmonės būtų galėję jame dalyvauti.
Aš klausiau direktoriaus ar kitai jūros šventei jis gali garantuoti, kad nebus straipsnių žinisklaidoje apie tai, kad „jūros šventė“ išsisėmė? Nors vienu atveju direktorius buvo teisus – to garantuoti jis negali.
Direktorius savo ataskaitoje atvėrė ir keletą komercinių paslapčių. Daugiausia pinigų ateinančioje Jūros šventėje bus skirta kažkokiam ansambliui iš Pietų Afrikos Respublikos. Šventės šūkiu bus „Sujungti kontinentus“. Svarbiausias direktoriaus pasiekimas – priartinti šventę prie vandens. Turint omenyje kaip „traukiasi Jūros šventė, šis tikslas bus pasiektas dar šios kandencijos miesto taryboje. Per du metus visi jūros šventės renginiai susitrauks į kruizinių laivų terminalą, o paskutiniaisiais metais, žengsime dar vieną žingsnį pirmyn.
Pranešimai
3 komentarai:
Vis delto miestui geresne blogybe yra alkoturistai nei premjeras, kuris daro geda su savo pypke. Juros sventes vadovas organizuoja kazka globalaus, taciau gausis kaip visada - nieko doro. Juros svente pritraukdavo zmones ypatingais masiniais renginiais, kurie buvo rengiami prie medinavos, teatro aiksteje ir kitur. Dabar lieka tik alus ir rankdarbiai. Alaus zmones guana ir kitur nusipirkti, todel gali i klaipeda del jo ir nebeuzsukti. Klaipedoje yra tiek menininku, kad juos puikiai suorganizavus, galima padaryti ispudinga juros svente su isimintinais renginiais. Juros sventes vadovas uzsiimineja visokiais niekniekiais. Kas nemoka vadovauti, lai eina sieno raveti. Sako, jau sezonas prasidejo.
Nereikia tos šventės bei direktoriaus keikti. Man regis pati šventė yra tariamai išsisėmusi ne todėl, kad jos kokybė smuko, o todėl, kad mes pasikeitėm. Pamenu buvau jaunas ir gražus, eini gatve - mergas nužiūrinėji, alų geri, su draugais per naktis lėbauji... Geri buvo laikai.
O dabar: nei gražus, nei jaunas, mergų nužiūrinėt nebegalima dėl tam tikrų priežasčių, krūva vaikų, draugai irgi pasenę ir apsivaikavę. Negi bus kam šventė kai toks gyvenimas?
Tai ir keikia kas netingi. O kalta ne jūros šventė, o fizinė ir moralinė senatvė. Mirtis artinasi. Kaip sakė romėnai - Memento more.
Kai buvau jaunas ir žolė buvo žalesnė, ir mergos gražesnės ir cukrus saldesnis, t.y. alus.
Geriau nulįst kur ir prisigert, o šventes vertinti palikim jauniems, jiems viskas gerai.
taigi...penktadieni netiketai su dukra atsidureme juros sventeje.draugai atsiveze-sako bus smagu...vakare jautesi sventine nuotaika,ziurejom prisiminimu gatves staigmenas,teatro aiksteje-liaudiskos muzikos koncertas ir tiltas ispuostas varpais,kuriuos smagu buvo skambinti,ypac vaikui.Sestadieni ir sekmadieni dalyvavome teatro aiksteje vykusiame vaiku kojinyciu ir batuku atrakcijoje.saunu,fantastiski vedejai ir daug vaiku dziaugsmo.aciu rengejams ir uz dovanas-klaipedos kepuraites ir skinijos kojines.sestadieni pabuvojom prie juros-Melnrage virto Palanga pagal zmoniu kieki.sekmadieni aplankeme jomarka,vakarop klajojau po senamiesti viena,sutikdama keleta pazistamu zmoniu...smagu prisiminti,pakalbeti.tik nejauku buvo apie 20 val.zingsniuoti teatro aikste-kai organizatoriai zvangino scenos detalem,viska pakavo...toks jausmas,kad svente pasibaige.na ir fejerverko laukem-tik labai greitai baiges...taip ir liko tik sventes nuotrupos.gal del to kad alaus dau negeriau...bet toks mano pasirinkimas.o kita met galetu pagalvoti apie svyturio svente,o juros svente-be alaus.kazi ar butu tai realu...
Rašyti komentarą