100

Tai yra šimtasis mano tinlaraščio įrašas. Kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį, apie tokį skaičių net nedrįsau pagalvoti. Aš niekada nepasižymėjau dideliu stropumu ir darbštumu. Paskutinis mano bandymas reguliariai rašyti dienoraštį baigėsi trečią dieną, kai dienoraštis sugebėjo sėkmingai užsilenkti. Studijų metais (kaip koks Justinas Marcinkevičius) bandžiau rašyti dienoraštį be datų. Ši „misija“ buvo sėkmingesnė tuo, kad nežinia kiek pastarasis dienoraštis „traukė“, nebuvo galima pasakyti, kad jis pamirė.
Praėjusių metų liepos mėnesį, pasirodęs mano interneto dienoraštis atlaikė išbandymą atostogomis ir tapo mano kasdienės veiklos dalimi, maždaug tokia kaip perskaityti laikraštį, peržiūrėti tarybos posėdžio medžiagą, eiliniu paklausimu panervuoti homosovietiką savivaldybės administracijos direktorių, kuris randa drąsos piktintis, kad išrinktas tarybos narys drįsta naudotis savivaldos įstatymo jam garantuotomis teisėmis.
Per šį laiką mano tiklaraštyje atsirado keturios temos, apie kurias aš dažniausiai kalbu. Jas stengiausi pavadinti simboliškai – miesto problemas nagrinėjantys straipsniai publikuojami su žyma Rotušė, šalies problemos – ResPublika, pilietinei visuomenei ir visuomeninėms organizacijoms – Civitas. Asmeninio pobūdžio pastebėjimus talpino dienoraščio kertelė su pavadinimui „Namai“.
Šio dienoraščio buvimo faktus aprašinėjo ir tradicinė žiniasklaida. Labai mano mintimis domėjosi Dienraščio „Vakarų ekspresas“ paskalų skyrelis „Bulvaras“, bent jau tol, kol šiame dienraštyje darbavosi Natalija Mogučaja. 15 minučių Klaipėdos versija (A.Kripaitės ranka) parašė labai išsamią studiją apie Klaipėdos politikų tinklaraščius. Šią „recenziją“ perspausdino Delfis ir daugelis kitų internetinių portalų ir kitų tinklaraštininkų.
Duodant interviu aš paleidau į pasaulį „Liapsus Lingua“, pasakydamas, kad partijos prezidiumas liepęs visiems konservatoriams rašyti internetinius tinklaraščius. Šią info tuoj pakartojo blogeris Liutauras Ulevičius ir visa eilė kitų tinklaraštininkų. Iš tikro buvo daug paprasčiau: partijos prezidiume buvo pristatyti internetiniai blogai. Tuo metu A.Zuoko blogas jau veikė pilnu tempu, A.Kubiliaus tinklaraštis vis dar raitėsi gimdymo kančiose, o mano tinklaraščio įrašai buvo baisiai jau nereguliarūs. Po prezidiumo posėdžio, mes su partijos lyderiu A.Kubiliumi padarėme išvadas ir mūsų komentarai tinklaraščiuose pasidarė reguliarūs. Jokių kitų prievartos formų prieš partijos narius niekas nesiėmė ir neketino imtis.
Šis mano tinklaraštis padėjo ir kitiems žmonėms atsiskleisti kas jie tokie. Šiuo klausimu ypač nusipelnė kandidatas į Seimo narius liberalcentristas Vygantas Vareikis. Pirmiausia šis žmogus, cituodamas mano pasisakymus šiame tinklaraštyje, pareiškė, dėl mano pasisakymų konservatoriai yra neverti turėti etikos komisijos pirmininko posto. Aš net nepretendavau būti tos komisijos nei pirmininku nei nariu, o mūsų siūlomas kandidatas P.V.Mickus yra švenčiausias ir etiškiausias žmogus visoje miesto taryboje. Dėl mano pasisakymų nukentėjo P.V.Mickus, nes p.Vareikis pirmasis po Hitlerio ir Stalino pritaikė kolektyvinės bausmės metodą. Pirmasis be kaltės kaltais pripažino žydus, antrasis sėkmingai už tėvų ir giminaičių nuodėmes naikino liaudies priešų šeimas. Vėliau p.V.Vareikis sugebėjo sužibėti „minties vingiu“ ir mano bendravimą su Jumis virtualioje erdvėje pavadino „pataikavimu liaudies masėms“. Aš manau, kad toks diktatūrinės orientacijos, nedemokratiškas politikas, neturėtų būti renkamas į Seimą.
Atskirai norėčiau padėkoti aplink mane susibūrusiai komentatorių bendruomenei. Savo geram draugui iš politoginių studijų laikų, kuris rašo „Mintijaus“ vardu, ne kartą raginau pačiam pakurti savo blogą. Su tokiomis konceptualinėmis politologinėmis konstaliacijomis tikrai galima toli nueiti. Dėkingas esu ir volodiai, liaudies išminčiui ir teisingumo balsui. Dėkoju ir visiems kitiems ne taip reguliariai man rašantiems komentatoriams. Dėkoju ir tiems, kurie savo recenzijas išsako žodžiu.
Labiausiai esu dėkingas tiems, kurie šį tinklaraštį skaito. Nuo š.m. kovo mėnesio, kai pradėjau stebėti ir registruoti lankytojų srautą į šį puslapį atėjo bemaž tūkstantis unikalių interneto vartotojų. Apie 250 iš jų tapo mano „šeimos nariais“ šiame tinklaraštyje apsilankę nuo 50 iki 200 kartų. Nuolat augantis lankytojų srautas labai kelia mano motyvaciją šiam darbui.
Baigdamas šį, jubiliejinį, tinklaraščio įrašą, noriu padėkoti visiems recenzentams, komentatoriams, skaitytojams, V.Vareikiui už tai, kad šį mano darbą darote prasmingu. Kartu raginu nesustoti ir burtis ir žengti į virtualią erdvę toliau. Internetiniuose socialinių tinklų portaluose „Facebook“ ir „NETlog“ galima registruotis ir su manimi bei tarpusavyje bendrauti tiesiogiai. Prisijungti prie šių grupių galima paspaudus informacinius skydelius dešinėje.
Iki susitikimų politiniuose renginiuose, pasibuvimuose ir virtualioje erdvėje. Aš prisiminsiu, kad reikia nuolatos į tinklapį rašyti, o jūs prisiminkite, kad POLITIKA YRA GERAI.