Šiandien baigėsi miesto tarybos posėdis. Miesto tarybos valdančioji dauguma patvirtino drastišką miesto transporto paslaugų pabranginimą. Miesto transporto bilietai brangs net 50 procentų. Šis sprendimas dar labiau subraškino ir taip varganai A.Špučienės subalansuotą savivaldybės biudžetą. Visiems lengvatininkams miesto savivaldybė kompensuoja likusį kainų skirtumą iš savivaldybės biudžeto. Padidinus pravažiavimo kainą, reikės papildomai skirti 2 milijonus litų, kurie šių metų biudžete nebuvo numatyti.
Posėdžio pabaigoje miesto taryba bandė imtis priemonių, kaip greitai užpildyti kitą biudžeto skylę, ir vis kreivai ar šleivai bando apmokestinti daugiabučių namų kiemus. Kiemams valyti reikia apie šešių milijonų litų, bet įstatymiškai negalima priversti mokėti už teritorijas, kuri nėra nuosavybės teise priskirta prie namo.
Miesto valdžia bandė administratoriaus direktoriui leisti pabraižyti raudonas linijas, pagal kurias mes turėtumėme mokėti. Vyriausybės atstovė K.Vintilaitė ramiai, bet nuosekliai badė pirštu į įstatymus, vyriausybės nutarimus, ir teismų praktiką, kuri aiškiai nurodė, kad teritorijos gali būti priskirtos tik detaliaisiais ir specialiaisiais planais.
Šiandien miesto savivaldybės juridinis skyrius sukūrė naują teisinio nihilizmo šedevrą. Šio šedevro autorių siūlymu – namo gyventojai susirinks į susirinkimą, kuriame patys nutars, kokią teritoriją sau prisipaišyti ir po to ją valyti. Jei žmonės į susirinkimus neis, - šiame kilniame reikale jiems padės namų valdos.
Kas bus su teritorijomis, jei namo gyventojai nuspręs SAU PRISIKIRTI tik po metrą žemės? Aš šitame sprendime matau kitą pavojų. Jei name pasitaikys gudresni gyventojai, jie pasiims labai didelį sklypą iki pat kaimyninio namo. Metus pavalę savo teritorijas, jie puikiai įformins savo sklypus teismo keliu. Europinė nuosavybės bylinėjimosi tradicija aiškiai įteisina, kad vienas iš nuosavybės įrodymo faktų yra rūpestis ginčijamu daiktu. Tas, kuris pirmas suarė bešeimininkę dirvą, tampa tos dirvos savininku.
Galiausiai posėdis buvo nukeltas į kitą savaitę ir užsibaigė jau baigiančiu nusibosti R.Taraškevičiaus ir K.Vintilaitės dialogu. Vyriausybės atstovė ramiai ir užtikrintai kartoja apie įstatymo raidę ir dvasią. Mūsų meras yra žmogus „ūkiškas“, todėl nuolatos rėkia, kad jis kalbėjęs su Kirkilu ir jis pripažinęs, kad Vyriausybė yra kažką pražiopsojusi. Na Jei Kirkilas ir pripažįsta, kad problema yra, tai nereiškia, kad jis ją ketina ir spręsti.
2008-02-27
Ketvirtadienį tarybos posėdis, penktadienį – antikorupcijos konferencija
Rytoj įvyks eilinis miesto tarybos posėdis. Ko gero pats svarbiausias jo klausimas bus miesto viešojo transporto paslaugų kainų pakėlimas. Šiuo klausimu aš balsuosiu prieš. Pirmiausia todėl, kad projekto rengėjai nesugebėjo logiškai ir aiškiai pagrįsti kainų pakėlimo būtinybės. Akivaizdu, kad esamame lygyje pakėlę transporto paslaugų kainas, mūsų valdžia vėl bejėgiškai stebės įsisukančią infliacijos spiralę. Šiuo klausimu rengiu detalesnę savo poziciją, kurią išdėstysiu tarybos posėdžio metu.
Penktadienį mūsų partija, kartu su liberalų sąjūdžiu rengia konferenciją antikorupcijos tema. Pridedu konferencijos darbotvarkę
Andrius Kubilius „ Ar Lietuvoje gali būti skaidrūs rinkimai?“
Rimantas Dagys „Ko imtis, kad korupcija Lietuvoje mažėtų?“
Arvydas Anušauskas „Visuomenės požiūris į korupciją. Priežastys ir pasekmės“
Naglis Puteikis „Žemgrobystės Klaipėdos miesto centre“
Artūras Šulcas „Korupcijos žemėlapis Klaipėda 2007”
Dainius Elertas “Korupcija užstatant viešąsias erdves ir paminklosaugoje“
Erlandas Paplauskis „Korupcijos požymiai Klaipėdos aplinkosaugoje“;
Edvardas Šalkauskas “Korupcijos pavyzdys: nepagrįstas komunalinių mokesčių didinimas”
Jaroslav Dvorak “Korupcija ir tinklai”
Konferencija prasidės penktadienį 16 val. Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda (Studlende).
Aš planuoju savo pasisakymą diskusijų dalyje, kuriame ketinu išdėstyti apie politinio sprendimo vaidmenį kovoje su korupcija.
Penktadienį mūsų partija, kartu su liberalų sąjūdžiu rengia konferenciją antikorupcijos tema. Pridedu konferencijos darbotvarkę
Andrius Kubilius „ Ar Lietuvoje gali būti skaidrūs rinkimai?“
Rimantas Dagys „Ko imtis, kad korupcija Lietuvoje mažėtų?“
Arvydas Anušauskas „Visuomenės požiūris į korupciją. Priežastys ir pasekmės“
Naglis Puteikis „Žemgrobystės Klaipėdos miesto centre“
Artūras Šulcas „Korupcijos žemėlapis Klaipėda 2007”
Dainius Elertas “Korupcija užstatant viešąsias erdves ir paminklosaugoje“
Erlandas Paplauskis „Korupcijos požymiai Klaipėdos aplinkosaugoje“;
Edvardas Šalkauskas “Korupcijos pavyzdys: nepagrįstas komunalinių mokesčių didinimas”
Jaroslav Dvorak “Korupcija ir tinklai”
Konferencija prasidės penktadienį 16 val. Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda (Studlende).
Aš planuoju savo pasisakymą diskusijų dalyje, kuriame ketinu išdėstyti apie politinio sprendimo vaidmenį kovoje su korupcija.
2008-02-21
Ko neapmąstė Friedmanas ir Hajekas?
Neseniai startavusiame interneto projekte “Atvirai.lt laisvosios rinkos institutas pateikė keletą įdomių pamąstymų apie mūsų ekonominę politiką. Vienas iš jų buvo skirtas vyriausybės ekonominei politikai, kitas siūlomos detalių planų rengimo procedūrų supaprastinimo gairės.
Savo pamąstymus apie detaliųjų planų rengimo procedūras kada nors išdėstysiu atskirai, šiandien pasiūlysiu savo bendrą ir labai subjektyvų žvilgsnį į vertybes, kurias mūmyse diegia garbusis LLRI.
Anuomet, kai konservatyvi mintis buvo laikoma kone keiksmažodžiu, o visi meldėsi visokio plauko liberolams, aš nusprendžiau mušti priešą jo paties ginklu. Todėl įdėmiai perskaičiau daugumą populiarių neoliberalų mąstytojų M.Friedmano ir A.Hajeko veikalų. Perskaityti tam, kad juos galėčiau lengvai sumušti. Perskaitęs supratau, kad mušti nėra ką. Šie garbūs ekonomistai buvo ekonomistais ir jie įrodinėjo, kad privati rinka yra gerai ir geriausiai kuria visuomenės gerovę. Tai ir taip aišku, kaip 2x2.
Ideali rinka yra plaukų šampūno pardavimai. Ji veikia tada, kai yra daug pardavėjų, daug pirkėjų ir produktas greitai suvartojimas. Jei produktas nepatiko, po dviejų savaičių nusiperki naują. Tegyvuoja visuotinė gerovė. Dėl klausimo kaip rinkos dėsniai veikia urbanistikoje, kur vidutinis namo gyvenimo laikotarpis yra 40 metų, truputį kebloka.
Tuo tarpu socialinės politikos šie garsūs veikėjai neaptarinėjo. F.Hajekas trumpai yra nurodęs, kad minimali alga yra krikščioniškas visuomenės rūpestis nuskriaustaisiais ir negali būti naudojamas ginčuose dėl ekonominės politikos priemonių. Kitaip sakant rinka veikia efektyviai, tačiau socialinė politika yra už rinkos ribų. Socialinės priemonės yra politiniame, o ne ekonominiame lauke.
Kai mūsų LRI ekspertai kalba apie rinkos ekonomikos priemones, pasirašau po kiekviena iš jų šimtu procentu. Bėda, kad kai tik šio instituto ekspertai sugalvoja aptarti kokią nors temą esančią už „šampūno pardavimų“, jie pradeda po truputį plaukioti ir ieško savo minties inkaro Friedmano ir Hajeko veikaluose. Kadangi šie ekonomistai nieko apie politinius sprendimus neapmąstė, mūsų stropūs mokiniai iš LRI mano, kad viso to mūsų visuomenei ir nereikia.
Savo pamąstymus apie detaliųjų planų rengimo procedūras kada nors išdėstysiu atskirai, šiandien pasiūlysiu savo bendrą ir labai subjektyvų žvilgsnį į vertybes, kurias mūmyse diegia garbusis LLRI.
Anuomet, kai konservatyvi mintis buvo laikoma kone keiksmažodžiu, o visi meldėsi visokio plauko liberolams, aš nusprendžiau mušti priešą jo paties ginklu. Todėl įdėmiai perskaičiau daugumą populiarių neoliberalų mąstytojų M.Friedmano ir A.Hajeko veikalų. Perskaityti tam, kad juos galėčiau lengvai sumušti. Perskaitęs supratau, kad mušti nėra ką. Šie garbūs ekonomistai buvo ekonomistais ir jie įrodinėjo, kad privati rinka yra gerai ir geriausiai kuria visuomenės gerovę. Tai ir taip aišku, kaip 2x2.
Ideali rinka yra plaukų šampūno pardavimai. Ji veikia tada, kai yra daug pardavėjų, daug pirkėjų ir produktas greitai suvartojimas. Jei produktas nepatiko, po dviejų savaičių nusiperki naują. Tegyvuoja visuotinė gerovė. Dėl klausimo kaip rinkos dėsniai veikia urbanistikoje, kur vidutinis namo gyvenimo laikotarpis yra 40 metų, truputį kebloka.
Tuo tarpu socialinės politikos šie garsūs veikėjai neaptarinėjo. F.Hajekas trumpai yra nurodęs, kad minimali alga yra krikščioniškas visuomenės rūpestis nuskriaustaisiais ir negali būti naudojamas ginčuose dėl ekonominės politikos priemonių. Kitaip sakant rinka veikia efektyviai, tačiau socialinė politika yra už rinkos ribų. Socialinės priemonės yra politiniame, o ne ekonominiame lauke.
Kai mūsų LRI ekspertai kalba apie rinkos ekonomikos priemones, pasirašau po kiekviena iš jų šimtu procentu. Bėda, kad kai tik šio instituto ekspertai sugalvoja aptarti kokią nors temą esančią už „šampūno pardavimų“, jie pradeda po truputį plaukioti ir ieško savo minties inkaro Friedmano ir Hajeko veikaluose. Kadangi šie ekonomistai nieko apie politinius sprendimus neapmąstė, mūsų stropūs mokiniai iš LRI mano, kad viso to mūsų visuomenei ir nereikia.
2008-02-19
N.Puteikis sugrazintas i darba
Šiandien posėdžiavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Kaipėdos miesto konservatorių lyderis, uostamiesčio miesto tarybos narys Naglis Puteikis iš Kutūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų, buvo atleistas neteisėtai ir šį departamento sprendimą panaikino.
N.Puteikis prieš pusę metų buvo atleistas iš šių pareigų, kai bandė sustabdyti be KPD leidimo vykdomus neteisėtus paminklinio pastato – I.Simonaitytės bibliotekos senosios dalies griovimą.
Prieš šios bibliotekos barbariškus restauravimo metodus protestavo visuomeninės organizacijos, Alternatyvinė kultūros paveldo komisija. Visuomenę piktino, kad restauruojant šiuos XIX a. vieno turtingiausių Klaipėdos to meto pirklių H.Gerlacho rūmus dingo ir buvo sunaikinta dauguma antikvarinio interjero detalių, kurios buvo nufotografuotos prieš restauravimą.
Nežiūrint į protestus 2007 08 17 d. Naglis Puteikis remiant komisijos, kurioje nebuvo nė vieno atestuoto restauravimo specialisto, išvadomis buvo atleistas iš Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų, motyvuojant tuo, kad stabdant senovinio bibliotekos priestato griovimą„ buvo sutrikdytas valstybės investicinio projekto vykdymas, sukeltos neigiamos pasekmė statytojui ir finansiniai nuostoliai rangovui, diskreditavo valstybės tarnybą ir ja piktnaudžiavo.“
Tėvynės sąjungos vadovybė tokį departamento sprendimą vertino kaip bandymą susidoroti su N.Puteikiu, dėl jo paminklosauginės ir visuomenės veiklos. "Kultūros paveldo departamentas tampa ne paveldo apsaugos, o jo griovimo ir naikinimo departamentu. To niekaip kitaip negalima pavadinti, kaip siekiu susidoroti ir neteisėtai nušalinti nuo pareigų principingą valstybės tarnautoją, kad atsivertų galimybės laisvai užstatyti naujas Klaipėdos teritorijas, visiškai nepaisant paveldo išsaugojimo reikalavimų. Moderniame pasaulyje toks susidorojimas yra laikomas aiškiu korupcijos įrodymu, – 2007 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime sakė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
„Džiaugiuosi, kad teisingumas triumfavo. Aš žinojau, kad elgiuosi teisingai. Gaila, kad mano teisybę patvirtino ne departamentas, tačiau teismas“ – teismo sprendimą komentavo N.Puteikis.
N.Puteikis prieš pusę metų buvo atleistas iš šių pareigų, kai bandė sustabdyti be KPD leidimo vykdomus neteisėtus paminklinio pastato – I.Simonaitytės bibliotekos senosios dalies griovimą.
Prieš šios bibliotekos barbariškus restauravimo metodus protestavo visuomeninės organizacijos, Alternatyvinė kultūros paveldo komisija. Visuomenę piktino, kad restauruojant šiuos XIX a. vieno turtingiausių Klaipėdos to meto pirklių H.Gerlacho rūmus dingo ir buvo sunaikinta dauguma antikvarinio interjero detalių, kurios buvo nufotografuotos prieš restauravimą.
Nežiūrint į protestus 2007 08 17 d. Naglis Puteikis remiant komisijos, kurioje nebuvo nė vieno atestuoto restauravimo specialisto, išvadomis buvo atleistas iš Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų, motyvuojant tuo, kad stabdant senovinio bibliotekos priestato griovimą„ buvo sutrikdytas valstybės investicinio projekto vykdymas, sukeltos neigiamos pasekmė statytojui ir finansiniai nuostoliai rangovui, diskreditavo valstybės tarnybą ir ja piktnaudžiavo.“
Tėvynės sąjungos vadovybė tokį departamento sprendimą vertino kaip bandymą susidoroti su N.Puteikiu, dėl jo paminklosauginės ir visuomenės veiklos. "Kultūros paveldo departamentas tampa ne paveldo apsaugos, o jo griovimo ir naikinimo departamentu. To niekaip kitaip negalima pavadinti, kaip siekiu susidoroti ir neteisėtai nušalinti nuo pareigų principingą valstybės tarnautoją, kad atsivertų galimybės laisvai užstatyti naujas Klaipėdos teritorijas, visiškai nepaisant paveldo išsaugojimo reikalavimų. Moderniame pasaulyje toks susidorojimas yra laikomas aiškiu korupcijos įrodymu, – 2007 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime sakė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
„Džiaugiuosi, kad teisingumas triumfavo. Aš žinojau, kad elgiuosi teisingai. Gaila, kad mano teisybę patvirtino ne departamentas, tačiau teismas“ – teismo sprendimą komentavo N.Puteikis.
2008-02-17
Pilietiškumo apdovanoimus priėmė su juodu kaspinu
2008 vasario 16 komisijos ir miestiečių parinktiems nominantams „Už pilietiškumą" buvo įteiktos Klaipėdos miesto vėliavos. Jas asmeniškai įteike pats Klaipėdos miesto meras. „Už kovą prieš miesto paveldo niokojimą" ji buvo įteikiama ir Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nariui Dainiui Elertui. Atsižvelgdamas į tai, kad šia nominacija klaipėdiečių buvo pažymėta minėtos grupės veikla 2006 –2008 m. nuspręsta priimti šią Klaipedos m. vėliavą. Tačiau atsižvelgus į įteikusį vėliavą Klaipėdos m. mero asmenį, ji buvo priimta rankose laikant juodą šilko kaspiną. Priimta vėliava simbolizuoja – viltį, juodas kaspinas – gedulą dėl Klaipėdoje esančios kulturos paveldo padėties ir Klaipedos m. šeimininko požiūrio į jį. 2007 m. „Paveldo dienų" išvakarėse Klaipėdos m. meras R. Taraškevičiusbuz sprendimus paskatinusius aukštuminiais pastatais suniokoti Klaipėdos istorinę miesto dalį, įteisinančius apartamentų – viesbučio statybas ant seniausios Klaipėdos bažnyčios liekanų ir žymiausių klaipėdiečių kapų bei kt. buvo nominuotas „2006 – 2007 m. Klaipėdos vandalu". Šiuo metu laukiama įvairiu Valstybės institucijų atsakymo dėl LR Konstitucijos bei kitų LR teisės aktų pažeidinėjimo Klaipėdos m. mero ir Klaipėdos m. savivaldybės sprendimais.
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės pareiškimas
Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės pareiškimas
2008-02-15
Tarybos posėdis
Šiandien įvyko specialus miesto tarybos posėdis, kuriame buvo priiminėjamas miesto biudežtas. Štai keletas štrichų, kurie išliks mano atmintyje.
Iš opozicijos į valdančiąją daugumą perbėgo Lilija Skovronskienė. Su Liija aš kartu dirbau socialinių reikalų komitete, kur kartu atstovavome opoziciją. Šiandien socialinių reikalų komitete likau vienas. Nepaisant to Lilijai linkiu sėkmės.
Miesto valdžia bandė įvesti kiemų mokestį ir priversti mus mokėti už kiemus. Tiesa valdžia pamiršo įstatymų nustatyta tvarka tas teritorijas gyventojams atiduoti. Vyriausybės atstovei K.Vintilaitei užsiminus apie prokurorų raštą, svarstymas buvo atidėtas. Miesto biudžete jau garantuota šešių milijonų litų skylė.
Miesto taryba priėmė biudžetą. Komenduodamas biudžetą aš paleidau pastabą, kad miesto biudžetas primena „Dvylika kėdžių“ personažo O.Benderio frazę: „Kam Jums Kisa, pinigai, jei pas Jus nėra idėjų?“
Aš kritikavau biudžetą, nes miesto valdžia „neatrado“ 5 procentų socilinių darbuotojų priedams. Vietoje to visiems biudžetininkams pridės po truputį daugiau nei 1 proc. Manau, kad šitoje vietoje lygybės būti negali. Negalime lyginti kokio nors sveikatos sistemos tarnautojo, su socialinių darbuotoju, kuris dirba nakvynės namuose, į kurį jo „klientai“ dar sugeba ir šaudyti.
Vėliau pradėjome svarstyti privatizavimo ir gamtosaugos fondų sąmatas šiems metams. Vadančioji dauguma vėl iš „rankovės ištraukė“ dvaro dviračių tako tiesimą nuo Labrenciškių iki Girulių. Įdomu, kas iš valdančiųjų ten gyvena, kad taip tas takas reikalingas? Tokią meilę šiam dviračių takui aš pavadinau grupiniu išprievartavimu, iškreiptu būdu, nes valdančioji dauguma taip privartauja strateginį planą. Valdančioji dauguma priimti sprendimo nedrįso.
Taip mes posėdžiavome. Ilgai, bet linksmai. Ir rezutatyviai...
Iš opozicijos į valdančiąją daugumą perbėgo Lilija Skovronskienė. Su Liija aš kartu dirbau socialinių reikalų komitete, kur kartu atstovavome opoziciją. Šiandien socialinių reikalų komitete likau vienas. Nepaisant to Lilijai linkiu sėkmės.
Miesto valdžia bandė įvesti kiemų mokestį ir priversti mus mokėti už kiemus. Tiesa valdžia pamiršo įstatymų nustatyta tvarka tas teritorijas gyventojams atiduoti. Vyriausybės atstovei K.Vintilaitei užsiminus apie prokurorų raštą, svarstymas buvo atidėtas. Miesto biudžete jau garantuota šešių milijonų litų skylė.
Miesto taryba priėmė biudžetą. Komenduodamas biudžetą aš paleidau pastabą, kad miesto biudžetas primena „Dvylika kėdžių“ personažo O.Benderio frazę: „Kam Jums Kisa, pinigai, jei pas Jus nėra idėjų?“
Aš kritikavau biudžetą, nes miesto valdžia „neatrado“ 5 procentų socilinių darbuotojų priedams. Vietoje to visiems biudžetininkams pridės po truputį daugiau nei 1 proc. Manau, kad šitoje vietoje lygybės būti negali. Negalime lyginti kokio nors sveikatos sistemos tarnautojo, su socialinių darbuotoju, kuris dirba nakvynės namuose, į kurį jo „klientai“ dar sugeba ir šaudyti.
Vėliau pradėjome svarstyti privatizavimo ir gamtosaugos fondų sąmatas šiems metams. Vadančioji dauguma vėl iš „rankovės ištraukė“ dvaro dviračių tako tiesimą nuo Labrenciškių iki Girulių. Įdomu, kas iš valdančiųjų ten gyvena, kad taip tas takas reikalingas? Tokią meilę šiam dviračių takui aš pavadinau grupiniu išprievartavimu, iškreiptu būdu, nes valdančioji dauguma taip privartauja strateginį planą. Valdančioji dauguma priimti sprendimo nedrįso.
Taip mes posėdžiavome. Ilgai, bet linksmai. Ir rezutatyviai...
2008-02-11
Kaip politikai paverčiami klounais?
Paskaitę bet kurį save gerbiantį spaudos, radijo, televizijos organą, galiu sudaryti politinių frazių TOP 7. Žemiau nurodytos frazės nepretenduoja į mokslinį reitingą, todėl yra išdėstytos atsitiktinai. Tačiau užteks savaitę pasižirėti bent vieną TV kanalą, kokį nors internetinį portalą ir šias frazes tuoj pat išgirsite/pamatysite:
1. Pasitikėjimas Seimu rekordiškai žemas
2. Žmonės nusivylė partijomis
3. Žmonės nusivylę politikais
4. Politikai nieko nedirba tik tarpusavyje riejasi
5. Politinės partijos nesugeba parodyti kelių iš susidariusios krizės
6. Problema yra Seimo nariai rinkti per sąrašus
7. Rinkimuose nebalsuos rekordiškai daug žmonių.
Šiuo atveju aš priklausau visiškiems „nusidėjėliams“: esu baltasis, vyras, heteroseksualas. Priedo 10 metų esu tradicinės partijos narys, pagal jos sąrašą išrinktas į vieno miesto tarybą. Tačiau pažiūrėkime kaip gyvenimas atrodo iš mano varpinės.
Ir Kristus turėtų susimokėti
Kiekvieno politikas privalo atlikti savo „darbą“, kuris remiasi savo rinkėjų aptarnavimu ir jų rato gausinimu. Visi politikai, kurie teigia, kad rūpinasi vastybe/miestu yra paprasčiausi melagiai arba jau nebepolitikai.
Aš klausiu savę ir tuo pačiu Jūsų kaip man atrasti problemos sprendimą ir kaip jį paskelbti žmonėms? Aš nesu genijus ir negaliu pateikti net vieno recepto kaip pvz sutvarkyti švietimo sistemą. „Perbrendusios demokratijos šalyse tokį darbą atlieka partijos „smegenų trestai“, t.y. specialūs analitiniai centrai. Šie centrai tampriai bendradarbiauja su partijomis. Kiek šiandien tokių centrų veikia Lietuvoje? Žinau, kad prie Tėvynės sąjungos veikia jos analitinis centras „Demokratinės politikos institutas“. Panašų centrą (tiesa ne taip afiliuotą su partija) turėjo Liberalai. Jų centro funkciją atlikinėjo „Laisvosios rinkos institutas“. Ir viskas. Daugiau nei viena partija jokių analitinių centrų nekuria ir nerodo noro tai atlikti. Vadinasi idėjos lieka negeneruotos.
Tarkime mane aplankė apvaizda ir padovanojo gerą idėją. Kur ją man paskelbti? Demokratinėje visuomenėje tokį žinių skelbėjo vaidmenį atlieka žiniasklaida. Tačiau ji šiandien vadovaujasi dviem pricipais: „Gera naujiena, tai ne žinia, tai „pijaras““ ir „Politika žmonės nesidomi“.
Mano mieste vietinė televizija nebeturi jokių politinių laidų. Savininkų požiūriu jos neturi reitingo. Vienintelės laidos, kuriose aš galiu pasiūlyti kokią nors idėją yra TV žurnalas „Aš moteris“ ir TV kronika „Reidas“. Tiesa pirmuoju atveju aš turėčiau pasikeisti lytį, antruoju kam nors sudaužyti mašiną.
Situacija yra tragikomiška. Jei šiandien mano mieste iš Dangaus nužengtų Kristus, žinia liktų nepaskelbta, kadangi tai yra teigiama politinė naujiena, kuri (turint omenyje šiandieninį bažnyčios lankomumą) piliečių nedomina. Lieka vienintelė išeitis – reklamos skyrius.
Ar Politika yra neįdomi?
Niekaip nesuprantu, kas pasakė, kad politika žmonėms yra neįdomi. Tai nėra tiesa. Politika yra bendrų (taigi ir su mumis susijusių) reikalų svarstymas, todėl ji negali būti neįdomi. Politiką neįdomia padarė Nepriklausomybės pradžioje vykę rinkiminiai „debatai“. Negai būti įdomūs debatai, kuriuose su socialdemokratais debatuotų gyvenimo logikos partija.
Debatai privalo vykti tarp tų partijų, kurios yra įtakingos ir po rinkimų tokiomis ketina likti. JAV į prezidento postą kandidatuoja po keliolika nepriklausomų ar smulkių kandidatų, tačiau TV debatai vyksta tik tarp dviejų kandidatų. Kaip atrodytų jei G.W. Bushas turėtų debatuoti, su kokiu nors JAV fermerių lygos atstovu?
Žurnalas „AIDAI“ savo straipsnyje „Prancūziškas duelis“ aprašo prezidentinius debatus tarp dabartinio prezidento Nicolas Sarkozy ir socialistų kandidatės Ségolène Royal. Šio straipsnio autorė pateikia keletą svarbių faktų – debatus žiūrėjo 20 mln. prancūzų!! O kiekvienas debatininkų pateiktas žodis buvo paprašytas pakomentuoti savo srities specialistų, nes mes visi suprantame, kad rimtų vyrų politinės kalbos turėtų būti „išverstos“ į žmonių kalbą.
Beveik visa Lenkija buvo prisikausčiusi prie TV ekranų kai „Prime time“ laiku debatavo kandidatai į premjerus Donaldo Tusko ir Jaroslavo Kačinskio. Manoma, kad dėl šių debatų D.Tuskas ir tapo premjeru – jis atrodė stipriau ir abejojantys rinkėjai pasirinko jo pusę.
Jei manote, kad Lietuva yra ne Pranczija ar Lenkija, siūlau prisiminti debatų laidas, kurias vedė E.Jekelaitis. Dėl jo gerai paruoštų namų darbų ir todėl, kad šiuose debatuose dalyvavo tik penkios didžiosios partijos, kova virė neišpasakytai aršiai. Ir šias laidas žmonės žiūrėjo. Būtent iš Jakelaičio debatų visi prisimename socdemų pažadą nesijungti į koaliciją su Darbo partija.
Kaip riejasi britai?
Visiems kas teigia, kad partijos tik riejasi tarpusavyje, siūlau nuteiti į „Youtube“ ir pasižiūrėti kaip vyriausybės parengtą biudžetą taršo opozijos lyderis, konservatorius David Cameron.
Didžiojoje Britanijoje opozicijos lyderis kiekvieną savaitę „taršo“ ministrą pirmininką vyriausybės valandoje. Kartais tai daro taip, kad pastarajam ima drebėti rankos.
Kontinentinėje Europoje debatai nėra tokie audringi, tačiau Olandijoje teko stebėti jų parlamento atidaromąją sesiją, kurioje jų parlamento debutatai ministrą pirmininką mandagiai, tačiau atkakliai kamantinėjo 6 (!) valandas. Po tokių debatų sekė pusantros valandos diskusija per TV, kur olandų premjerą kamantinėjo 4 žurnalistai. Olandų kalba susideda pusiau iš anglų ir vokiečių kalbų. Aš kalbu angliškai, žinau politinės kalbos „slengą“, todėl premjero atsakymus supratau. Ten nebuvo „chamiški“ klausimai, kuriuos uždavinėtų TV3 „savaitės komentarai“. Nebuvo tai ir „parlamento pletkų laida“, kokią rengia A.Siaurusevičius.
Žiūrėdamas į šį PMQ (prime minister questioning), aš supratau sunku pas mus būtų rasti keturis tokius žurnalistus, o dar sunkiau būtų rasti bent penkis tokio mąstelio diskusijoms pasirengusius politikus.
Kodėl perkame klounus?
Šiandien mūsų visuomenės sistema yra orientuota ne į politikų bet į klounų paiešką. Tam, kad visuomenėje vyktų reali rimta politinė kova, būtina stiprinti „politinius smegenų centrus“, kurti politines debatų laidas ir rimtus politinės žurnalistikos instrumentus.
Žinoma politika per TV niekada nenustelbs pramoginių laidų. Tai geriausiai iliustruoja tas pats Youtubas. Vaizdelį kaip opozicijos lyderis taršo biudžetą šiandien pažiūrėjo 29,234 žiūrovų iš viso pasaulio. Tuo tarpu kompoziciją iš MENTOS ir COLOS pažiūrėjo 4,879,913 žiūrovų.
Jei aš būsiu politikas ir vadovausiuos grynai rinkos požiūriu aš eisiu į videoklipą apie mentosą ir colą. Taip kaip A.Paulauskas savo ministro programą dėstė laidoje „Solo su orkestru“. Nieko neteko matyti šlykštesnio kaip politiką, kuris net ir „gavęs į kaulus“ ir toliau kvailai šypsojosi ir plojo. O ministro programa? Jis ir rimtoje debatų laidoje sugebėtų tik kvailai šypsotis, todėl jis ir nuėjo ten, kur jo kvailą šypseną matė daugiau žmonių.
Šiandien visuomenė nori pirkti ne politikus, bet klounus. Todėl mus valdo ne politikai bet klounai. Aš suprantu savo vaidmenį, todėl šiandien esu priverstas jį žaisti. Kai bus perkami politikai aš pirmasis tokiu patapsiu.
Jūs klausiate o ką daryti, kad nebūtų politinių klounų? Aš nesu Rusijos inteligentas, todėl ne į visus klausimus ką daryti, turiu gerai apgalvotą atsakymą.
P.S. Šis straipsniukas buvo publikuotas naujame interneto projekte www.atvirai.lt
1. Pasitikėjimas Seimu rekordiškai žemas
2. Žmonės nusivylė partijomis
3. Žmonės nusivylę politikais
4. Politikai nieko nedirba tik tarpusavyje riejasi
5. Politinės partijos nesugeba parodyti kelių iš susidariusios krizės
6. Problema yra Seimo nariai rinkti per sąrašus
7. Rinkimuose nebalsuos rekordiškai daug žmonių.
Šiuo atveju aš priklausau visiškiems „nusidėjėliams“: esu baltasis, vyras, heteroseksualas. Priedo 10 metų esu tradicinės partijos narys, pagal jos sąrašą išrinktas į vieno miesto tarybą. Tačiau pažiūrėkime kaip gyvenimas atrodo iš mano varpinės.
Ir Kristus turėtų susimokėti
Kiekvieno politikas privalo atlikti savo „darbą“, kuris remiasi savo rinkėjų aptarnavimu ir jų rato gausinimu. Visi politikai, kurie teigia, kad rūpinasi vastybe/miestu yra paprasčiausi melagiai arba jau nebepolitikai.
Aš klausiu savę ir tuo pačiu Jūsų kaip man atrasti problemos sprendimą ir kaip jį paskelbti žmonėms? Aš nesu genijus ir negaliu pateikti net vieno recepto kaip pvz sutvarkyti švietimo sistemą. „Perbrendusios demokratijos šalyse tokį darbą atlieka partijos „smegenų trestai“, t.y. specialūs analitiniai centrai. Šie centrai tampriai bendradarbiauja su partijomis. Kiek šiandien tokių centrų veikia Lietuvoje? Žinau, kad prie Tėvynės sąjungos veikia jos analitinis centras „Demokratinės politikos institutas“. Panašų centrą (tiesa ne taip afiliuotą su partija) turėjo Liberalai. Jų centro funkciją atlikinėjo „Laisvosios rinkos institutas“. Ir viskas. Daugiau nei viena partija jokių analitinių centrų nekuria ir nerodo noro tai atlikti. Vadinasi idėjos lieka negeneruotos.
Tarkime mane aplankė apvaizda ir padovanojo gerą idėją. Kur ją man paskelbti? Demokratinėje visuomenėje tokį žinių skelbėjo vaidmenį atlieka žiniasklaida. Tačiau ji šiandien vadovaujasi dviem pricipais: „Gera naujiena, tai ne žinia, tai „pijaras““ ir „Politika žmonės nesidomi“.
Mano mieste vietinė televizija nebeturi jokių politinių laidų. Savininkų požiūriu jos neturi reitingo. Vienintelės laidos, kuriose aš galiu pasiūlyti kokią nors idėją yra TV žurnalas „Aš moteris“ ir TV kronika „Reidas“. Tiesa pirmuoju atveju aš turėčiau pasikeisti lytį, antruoju kam nors sudaužyti mašiną.
Situacija yra tragikomiška. Jei šiandien mano mieste iš Dangaus nužengtų Kristus, žinia liktų nepaskelbta, kadangi tai yra teigiama politinė naujiena, kuri (turint omenyje šiandieninį bažnyčios lankomumą) piliečių nedomina. Lieka vienintelė išeitis – reklamos skyrius.
Ar Politika yra neįdomi?
Niekaip nesuprantu, kas pasakė, kad politika žmonėms yra neįdomi. Tai nėra tiesa. Politika yra bendrų (taigi ir su mumis susijusių) reikalų svarstymas, todėl ji negali būti neįdomi. Politiką neįdomia padarė Nepriklausomybės pradžioje vykę rinkiminiai „debatai“. Negai būti įdomūs debatai, kuriuose su socialdemokratais debatuotų gyvenimo logikos partija.
Debatai privalo vykti tarp tų partijų, kurios yra įtakingos ir po rinkimų tokiomis ketina likti. JAV į prezidento postą kandidatuoja po keliolika nepriklausomų ar smulkių kandidatų, tačiau TV debatai vyksta tik tarp dviejų kandidatų. Kaip atrodytų jei G.W. Bushas turėtų debatuoti, su kokiu nors JAV fermerių lygos atstovu?
Žurnalas „AIDAI“ savo straipsnyje „Prancūziškas duelis“ aprašo prezidentinius debatus tarp dabartinio prezidento Nicolas Sarkozy ir socialistų kandidatės Ségolène Royal. Šio straipsnio autorė pateikia keletą svarbių faktų – debatus žiūrėjo 20 mln. prancūzų!! O kiekvienas debatininkų pateiktas žodis buvo paprašytas pakomentuoti savo srities specialistų, nes mes visi suprantame, kad rimtų vyrų politinės kalbos turėtų būti „išverstos“ į žmonių kalbą.
Beveik visa Lenkija buvo prisikausčiusi prie TV ekranų kai „Prime time“ laiku debatavo kandidatai į premjerus Donaldo Tusko ir Jaroslavo Kačinskio. Manoma, kad dėl šių debatų D.Tuskas ir tapo premjeru – jis atrodė stipriau ir abejojantys rinkėjai pasirinko jo pusę.
Jei manote, kad Lietuva yra ne Pranczija ar Lenkija, siūlau prisiminti debatų laidas, kurias vedė E.Jekelaitis. Dėl jo gerai paruoštų namų darbų ir todėl, kad šiuose debatuose dalyvavo tik penkios didžiosios partijos, kova virė neišpasakytai aršiai. Ir šias laidas žmonės žiūrėjo. Būtent iš Jakelaičio debatų visi prisimename socdemų pažadą nesijungti į koaliciją su Darbo partija.
Kaip riejasi britai?
Visiems kas teigia, kad partijos tik riejasi tarpusavyje, siūlau nuteiti į „Youtube“ ir pasižiūrėti kaip vyriausybės parengtą biudžetą taršo opozijos lyderis, konservatorius David Cameron.
Didžiojoje Britanijoje opozicijos lyderis kiekvieną savaitę „taršo“ ministrą pirmininką vyriausybės valandoje. Kartais tai daro taip, kad pastarajam ima drebėti rankos.
Kontinentinėje Europoje debatai nėra tokie audringi, tačiau Olandijoje teko stebėti jų parlamento atidaromąją sesiją, kurioje jų parlamento debutatai ministrą pirmininką mandagiai, tačiau atkakliai kamantinėjo 6 (!) valandas. Po tokių debatų sekė pusantros valandos diskusija per TV, kur olandų premjerą kamantinėjo 4 žurnalistai. Olandų kalba susideda pusiau iš anglų ir vokiečių kalbų. Aš kalbu angliškai, žinau politinės kalbos „slengą“, todėl premjero atsakymus supratau. Ten nebuvo „chamiški“ klausimai, kuriuos uždavinėtų TV3 „savaitės komentarai“. Nebuvo tai ir „parlamento pletkų laida“, kokią rengia A.Siaurusevičius.
Žiūrėdamas į šį PMQ (prime minister questioning), aš supratau sunku pas mus būtų rasti keturis tokius žurnalistus, o dar sunkiau būtų rasti bent penkis tokio mąstelio diskusijoms pasirengusius politikus.
Kodėl perkame klounus?
Šiandien mūsų visuomenės sistema yra orientuota ne į politikų bet į klounų paiešką. Tam, kad visuomenėje vyktų reali rimta politinė kova, būtina stiprinti „politinius smegenų centrus“, kurti politines debatų laidas ir rimtus politinės žurnalistikos instrumentus.
Žinoma politika per TV niekada nenustelbs pramoginių laidų. Tai geriausiai iliustruoja tas pats Youtubas. Vaizdelį kaip opozicijos lyderis taršo biudžetą šiandien pažiūrėjo 29,234 žiūrovų iš viso pasaulio. Tuo tarpu kompoziciją iš MENTOS ir COLOS pažiūrėjo 4,879,913 žiūrovų.
Jei aš būsiu politikas ir vadovausiuos grynai rinkos požiūriu aš eisiu į videoklipą apie mentosą ir colą. Taip kaip A.Paulauskas savo ministro programą dėstė laidoje „Solo su orkestru“. Nieko neteko matyti šlykštesnio kaip politiką, kuris net ir „gavęs į kaulus“ ir toliau kvailai šypsojosi ir plojo. O ministro programa? Jis ir rimtoje debatų laidoje sugebėtų tik kvailai šypsotis, todėl jis ir nuėjo ten, kur jo kvailą šypseną matė daugiau žmonių.
Šiandien visuomenė nori pirkti ne politikus, bet klounus. Todėl mus valdo ne politikai bet klounai. Aš suprantu savo vaidmenį, todėl šiandien esu priverstas jį žaisti. Kai bus perkami politikai aš pirmasis tokiu patapsiu.
Jūs klausiate o ką daryti, kad nebūtų politinių klounų? Aš nesu Rusijos inteligentas, todėl ne į visus klausimus ką daryti, turiu gerai apgalvotą atsakymą.
P.S. Šis straipsniukas buvo publikuotas naujame interneto projekte www.atvirai.lt
2008-02-08
Makaroninis posėdis
Vakar vykęs miesto tarybos posėdis išsiskyrė dviem klausimais. Pirmiausia mes legalizavome Kaipėdos miesto mero R.Tarškevičiaus žento nelegaliai pastatytą katilinę. Vėliau leidome UAB „Bega“ plėsti visokių „tručų“ krovą, nes pasak partijos tvarka ir teisingumas atstovo „reikia, kad pas mus grįžtų emigrantai“. Etanalio pauostyt?
UAB „Klaipėdos monolito“ valdančioji dauguma buvo monolitinė, todėl visi basavo kaip įsakyta. Vienintelis iš vadančiosios daugumos išdrįsęs ginti klaipėdiečių interesus buvo tarybos narys Vygantas Vareikis. Gal būt todėl, kad jo posėdžiuose iš viso nebuvo.
Šis mano rašinys bus labai postmodernistinis. Aš jums atpasakosiu keletą dialogų su šiuos sprendimus pristačiusiais klerkais ir minėtų įmonių vadovais.
Kandidatas į LR Seimą V.Plečkaitis: „Tam, kad būtų parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, reikia, kad įmonė veiktų“.
AB „Kaipėdos mediena“ technikos direktorius „ Tai nėra nelegali statyba, nes visos institucijos buvo informuotos. [Tarybos nario klausimas: „Ar turėjote statybos leidimą“] Statybos leidimo neturėjome.“
UAB „Bega“ detalųjį planą pristatinėjęs K.Vaitiekūnas:
„Aiškinamasis raštas yra sudedamoji sprendimo dalis. Jūs turite du aiškinamuosius raštus, - vieną parengė savivadybės administraciją, kitą užsakovas.“
Klausimas: „Ar šis detalusis planas prisideda prie bendrojo plano sprendinio 3.3.x.x, susijusio su uosto krovinių judėjimo nukreipimu Nemuno gatve, įgyvendinimo?
Atsakymas: „Savivaldybės administracija daug dirba tam, kad uosto krovinius nukreiptumėme Nemuno gatve“.
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas V.Grečiūnas „Nemuno gatvė buvo užtverta prieš 30 metų, ir yra tikslinga, kad eismas vyktų Minijos gatve. Ji tam buvo ir išplatinta“.
Klausimas po diskusijos: „Kokio velnio V.Grečiūnas už tokį bendrąjį planą balsavo“?
Mano klausimas K.Vaitiekūnui: „Pakomentuokite Architektų sąjungos kreipimęsi išdėstytas nuostatas“.
Atsakymas: „Tai nėra architektų bendruomenės nuomonė. Čia šiaip pareiškimas [hm. 116 Klaipėdos architektų vieninjančios organizacijos vadovo pareiškimas ne konsoliduota nuomonė]?
A.Kuzmarskio intarpas „per parūkymą“ „Žinote tie architektai savų interesų turi“
Klausimas „Projektavimo užduotyje nurodyta išspręsti transporto problemas. Kaip jos išspręstos“?
Atsakymas: „Nemuno gatvė yra už įmonės ribų. Be to daugiausia krovinių „Bega“ gauna geležinkeliu“ (K.Vaitiekūnas).
Klausimas A.Kuzmarskiui: „Kodėl jūs ketinate krauti labai pavojingus 9 klasės krovinius?
Atsakymas: „Mums labai tų krovinių 9 klasės ir nereikia. Mes jų iki šiol ir nekrovėme“.
S.Dobilinsko ar V.Grečiūno palaikymas: „Jūs nesijaudinkite tam, kad gautų leidimą krauti, reikia daug įvairių leidimų gauti.“
Toks „pokalbis“ vyko tarybos salėje. Cituoju iš savo atminties. Visi paminėti turi teisę savo poziciją išdėstyti komentaruose. Šitų „atsakymų“ aš nesupratau. Manau nesuprato ir valdantieji. Aš nuo vadančiųjų skiriuosi tuo, kad jei nesuprantu, balsuoju "PRIEŠ"
P.S. kažkaip jaučiu, kad po vakar dienos posėdžio salėje liko daug makaronų.
UAB „Klaipėdos monolito“ valdančioji dauguma buvo monolitinė, todėl visi basavo kaip įsakyta. Vienintelis iš vadančiosios daugumos išdrįsęs ginti klaipėdiečių interesus buvo tarybos narys Vygantas Vareikis. Gal būt todėl, kad jo posėdžiuose iš viso nebuvo.
Šis mano rašinys bus labai postmodernistinis. Aš jums atpasakosiu keletą dialogų su šiuos sprendimus pristačiusiais klerkais ir minėtų įmonių vadovais.
Kandidatas į LR Seimą V.Plečkaitis: „Tam, kad būtų parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, reikia, kad įmonė veiktų“.
AB „Kaipėdos mediena“ technikos direktorius „ Tai nėra nelegali statyba, nes visos institucijos buvo informuotos. [Tarybos nario klausimas: „Ar turėjote statybos leidimą“] Statybos leidimo neturėjome.“
UAB „Bega“ detalųjį planą pristatinėjęs K.Vaitiekūnas:
„Aiškinamasis raštas yra sudedamoji sprendimo dalis. Jūs turite du aiškinamuosius raštus, - vieną parengė savivadybės administraciją, kitą užsakovas.“
Klausimas: „Ar šis detalusis planas prisideda prie bendrojo plano sprendinio 3.3.x.x, susijusio su uosto krovinių judėjimo nukreipimu Nemuno gatve, įgyvendinimo?
Atsakymas: „Savivaldybės administracija daug dirba tam, kad uosto krovinius nukreiptumėme Nemuno gatve“.
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas V.Grečiūnas „Nemuno gatvė buvo užtverta prieš 30 metų, ir yra tikslinga, kad eismas vyktų Minijos gatve. Ji tam buvo ir išplatinta“.
Klausimas po diskusijos: „Kokio velnio V.Grečiūnas už tokį bendrąjį planą balsavo“?
Mano klausimas K.Vaitiekūnui: „Pakomentuokite Architektų sąjungos kreipimęsi išdėstytas nuostatas“.
Atsakymas: „Tai nėra architektų bendruomenės nuomonė. Čia šiaip pareiškimas [hm. 116 Klaipėdos architektų vieninjančios organizacijos vadovo pareiškimas ne konsoliduota nuomonė]?
A.Kuzmarskio intarpas „per parūkymą“ „Žinote tie architektai savų interesų turi“
Klausimas „Projektavimo užduotyje nurodyta išspręsti transporto problemas. Kaip jos išspręstos“?
Atsakymas: „Nemuno gatvė yra už įmonės ribų. Be to daugiausia krovinių „Bega“ gauna geležinkeliu“ (K.Vaitiekūnas).
Klausimas A.Kuzmarskiui: „Kodėl jūs ketinate krauti labai pavojingus 9 klasės krovinius?
Atsakymas: „Mums labai tų krovinių 9 klasės ir nereikia. Mes jų iki šiol ir nekrovėme“.
S.Dobilinsko ar V.Grečiūno palaikymas: „Jūs nesijaudinkite tam, kad gautų leidimą krauti, reikia daug įvairių leidimų gauti.“
Toks „pokalbis“ vyko tarybos salėje. Cituoju iš savo atminties. Visi paminėti turi teisę savo poziciją išdėstyti komentaruose. Šitų „atsakymų“ aš nesupratau. Manau nesuprato ir valdantieji. Aš nuo vadančiųjų skiriuosi tuo, kad jei nesuprantu, balsuoju "PRIEŠ"
P.S. kažkaip jaučiu, kad po vakar dienos posėdžio salėje liko daug makaronų.
2008-02-05
Herojai - mano kolegos
Šios dienos mano dienoraščio herojai yra mano kolegos miesto tarybos nariai. Vakar vykusiame miesto tarybos strateginės plėtros komiteto posėdyje buvo atmestas savivaldybės biudžetas. Kartu su komiteto pirmininke A.Velykienė, šiame kryžiaus žygyje pasižymėjo mano kolega Marius Usonis.
Šiandien mano kolega ir lyderis Naglis Puteikis išplatino paklausimą dėl Titų gatvės remonto. Įdedu tai progai skirtą informacinį pranešimą.
Šiandien mano kolega ir lyderis Naglis Puteikis išplatino paklausimą dėl Titų gatvės remonto. Įdedu tai progai skirtą informacinį pranešimą.
"Nepateisinamai ilgai ir nekokybiškai Kaipėdos Tiltų gatvę rekonstravusi bendrovė pateko tarybos narių nemalonėn
Akcinės bendrovės „Klaipėdos keliai“ veikla, vykdant Tiltų gatvės rekonstrukcijos darbus, pateko uostamiesčio konservatorių akiratin. Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje seniūnas Naglis Puteikis šiandien pasirašė paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui, prašydamas pateikti su Titų gatvės rekonstrukcija susijusią dokumentaciją.
Klaipėdos konservatorių lyderis prašo 13 dokumentų - nuo projektinės užduoties iki tarpinių ar galutinių darbų priėmimo aktų. Gavę prašomus dokumentus, tarybos nariai ketina juos išstudijuoti ir visuomenei įvardinti, kas yra atsakingas dėl nekokybiškai atiktų gatvės rekonstrukcijos darbų.
„ Klaipėdiečiai nuolatos ragino mūsų partiją ir mane asmeniškai imtis „Tiltų gatvės“. Miestiečius piktino terminai, kelininkų nerangumas, atliekamų darbų kokybė. Mes nepuolėme kelti skandalo, nes manėme, kad geriau lėčiau, bet kokybiškiau. Pasibaigus „rekonstrukcijos“ darbams kelis kartus pravažiavau Titų gatve, praėjau šaigatviais ir galiu konstatuoti, kad atliktų darbų kokybė labai toli nuo idealios“,- apie paklausimo atsiradimo aplinkybes kalbėjo N.Puteikis.
Šiam reikalui Tėvynės sąjungos atstovai į pagalbą ketina kviesti nepriklausomus ekspertus, kurie, kilus reikalui, padės vertinti atiktų darbų kokybę, vykdytą priežiūrą.
Pagal Kaipėdos miesto tarybos reglamentą savivaldybės administracijos direktorius prašomus dokumentus turi pateikti per 10 kalendorinių dienų."
Akcinės bendrovės „Klaipėdos keliai“ veikla, vykdant Tiltų gatvės rekonstrukcijos darbus, pateko uostamiesčio konservatorių akiratin. Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje seniūnas Naglis Puteikis šiandien pasirašė paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui, prašydamas pateikti su Titų gatvės rekonstrukcija susijusią dokumentaciją.
Klaipėdos konservatorių lyderis prašo 13 dokumentų - nuo projektinės užduoties iki tarpinių ar galutinių darbų priėmimo aktų. Gavę prašomus dokumentus, tarybos nariai ketina juos išstudijuoti ir visuomenei įvardinti, kas yra atsakingas dėl nekokybiškai atiktų gatvės rekonstrukcijos darbų.
„ Klaipėdiečiai nuolatos ragino mūsų partiją ir mane asmeniškai imtis „Tiltų gatvės“. Miestiečius piktino terminai, kelininkų nerangumas, atliekamų darbų kokybė. Mes nepuolėme kelti skandalo, nes manėme, kad geriau lėčiau, bet kokybiškiau. Pasibaigus „rekonstrukcijos“ darbams kelis kartus pravažiavau Titų gatve, praėjau šaigatviais ir galiu konstatuoti, kad atliktų darbų kokybė labai toli nuo idealios“,- apie paklausimo atsiradimo aplinkybes kalbėjo N.Puteikis.
Šiam reikalui Tėvynės sąjungos atstovai į pagalbą ketina kviesti nepriklausomus ekspertus, kurie, kilus reikalui, padės vertinti atiktų darbų kokybę, vykdytą priežiūrą.
Pagal Kaipėdos miesto tarybos reglamentą savivaldybės administracijos direktorius prašomus dokumentus turi pateikti per 10 kalendorinių dienų."
2008-02-01
Kaip Spučienė "finansines ozono skyles" lopė
Šiandien posėdžiavusi Klaipėdos miesto taryba buvo audringa kaip niekada. Labai gaila, bet už mūsų pasibadymų susijusių su miesto mero Rimanto Taraškevičiaus etikos dalykais, žiniasklaida neaptarė mūsų priimtą Klaipėdos miesto strateginį planą 2008-2010 metais. Mano partijos kolega Marius Usonis pareiškė keletą principinių pastabų susijusių su šiuo planu:
1. Savivaldybės administracija planuoja projektus, kurie paremti „viršoptimistiniu“ metų biudžetu, kuris neaišku ar bus įvykdytas. Savivaldybės biudžetas yra paremtas fizinių asmenų mokesčiu, kuris šiemet yra sumažintas. Vargu ar kitais metais mes pagerinsime žemės sklypų aukcionų rezultatus. Lieka pagrįstas klausimas, kokias programas vykdysime, jei biudžetas bus pesimistinis?
2. Mes nežinome, kiek pinigų gausime iš Valstybės investicijos programos. Jau susiklosto ydinga praktika, kai tarybos nariams yra sakoma, kad projektus kofinansuos Valstybės investicijų programa, o paskui pinigus turime krapštyti iš vargano savivaldybės biudžeto. Taip įvyko su Danės krantinių rekonstrukcija, kas gali garantuoti, kad taip neįvyks su naujosios arenos statyba?
3. Savivaldybė neskiria resursų ekonominei plėtrai. Daugiausia darbo vietų kūrimą užtikrinančios smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai skirtos investicijos šiais metais nukrito daugiau nei 2 kartus. Jaunimo verslumo skatinimo programai, kuri galėtų tapti proveržiu šioje srityje, mes taip pat pagailėjome pinigų.
Miesto vicemerė J.Simonavičiūtė teigė, kad šį strateginį planą būtina patvirtinti, kadangi „Savivaldybės administracija daug dirbo“. Dėl tokio „klausimo iškėlimo aš tikrai sutinku. Dar prieš savaitę aš pykau ant savivaldybės finansų skyriaus vedėjos N.Spučienės. Šiandien manau, kad ši moteris už sugebėjimą lopyti mūsų miesto „finansines ozono skyles“ yra verta kokio nors municipalinio apdovanojimo.
Šis strateginis planas yra truputį geresnis, nei buvo siūlomas: mes truputį padidinome pinigus skirtus neprofesionaliam sportui, atsisakėme „dvaro dviračių tako“ nuo Labrenciškių iki jūros. Dėl šios priežasties balsuoti prieš šį planą negalėjome. Kita vertus prisiimti atsakomybės už valdančiųjų parengtą „betoninės kosmetikos“ strateginį planą mes tikrai negalėjome. Visa opozicija balsuodama susilaikė.
1. Savivaldybės administracija planuoja projektus, kurie paremti „viršoptimistiniu“ metų biudžetu, kuris neaišku ar bus įvykdytas. Savivaldybės biudžetas yra paremtas fizinių asmenų mokesčiu, kuris šiemet yra sumažintas. Vargu ar kitais metais mes pagerinsime žemės sklypų aukcionų rezultatus. Lieka pagrįstas klausimas, kokias programas vykdysime, jei biudžetas bus pesimistinis?
2. Mes nežinome, kiek pinigų gausime iš Valstybės investicijos programos. Jau susiklosto ydinga praktika, kai tarybos nariams yra sakoma, kad projektus kofinansuos Valstybės investicijų programa, o paskui pinigus turime krapštyti iš vargano savivaldybės biudžeto. Taip įvyko su Danės krantinių rekonstrukcija, kas gali garantuoti, kad taip neįvyks su naujosios arenos statyba?
3. Savivaldybė neskiria resursų ekonominei plėtrai. Daugiausia darbo vietų kūrimą užtikrinančios smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai skirtos investicijos šiais metais nukrito daugiau nei 2 kartus. Jaunimo verslumo skatinimo programai, kuri galėtų tapti proveržiu šioje srityje, mes taip pat pagailėjome pinigų.
Miesto vicemerė J.Simonavičiūtė teigė, kad šį strateginį planą būtina patvirtinti, kadangi „Savivaldybės administracija daug dirbo“. Dėl tokio „klausimo iškėlimo aš tikrai sutinku. Dar prieš savaitę aš pykau ant savivaldybės finansų skyriaus vedėjos N.Spučienės. Šiandien manau, kad ši moteris už sugebėjimą lopyti mūsų miesto „finansines ozono skyles“ yra verta kokio nors municipalinio apdovanojimo.
Šis strateginis planas yra truputį geresnis, nei buvo siūlomas: mes truputį padidinome pinigus skirtus neprofesionaliam sportui, atsisakėme „dvaro dviračių tako“ nuo Labrenciškių iki jūros. Dėl šios priežasties balsuoti prieš šį planą negalėjome. Kita vertus prisiimti atsakomybės už valdančiųjų parengtą „betoninės kosmetikos“ strateginį planą mes tikrai negalėjome. Visa opozicija balsuodama susilaikė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
