Ar mus valdys “zimagorų” atstovai

Smetoninėje Lietuvoje buvo grioviakasio profesiją, kurios atstovus liaudyje vadino “zimagorais”. Socialiniu statusu šie žmonės buvo truputį aukščiau, nei šiandieniniai konteineriuose besirausiantys bomžai.
Žiemomis šie asmenys nuolatos gerdavo, o vasaromis būdavo surenkami paplentėse kasti griovių. Už darbą šie žmonės gaudavo maisto, degtinės, darbinius rūbus. Sezonui pasibaigus jie gaudavo suderėtą atlygį, kurį per žiemą sėkmingai prašvilpdavo.
“Zimagoro” profesija buvo negarbinga, nes ją dirbdavo ne visiškai ekonimiškai nuskriausti žmonės, bet tie, kurie vietoje sunkaus darbo, rinkdavosi nuolatinius išgėrinėjimus. Apie šią profesiją rašau todėl, kad mūsų valdžia elgesi taip tarsi visi mes būtumėme šios profesijos atstovai.
Mūsų valdžios vyrai mano, kad Didžiasalyje gyvena darbščiausi pasaulio žmonės, kurie geria tik todėl, kad bankrutavo jų miestelio plytų fabrikėlis. Europos fondams tik panorėjus ir plytų fabrikėliui pasistačius, miniomis trauks didžiasaliečiai dirbti šiose svajingose darbo vietose.
Realybė yra kitokia. Bankrutavus vietiniam fabrikui kiekvienas didžiasalietis, kuris dar galėjo kažką dirbti paprasčiausiai išvažiavo. Į jų vietas buvo atkraustyti Vilniaus „zimagorai„, kurių butai Vilniuje buvo parduoti. Tie žmonės nenori dirbti. Jie nori gauti pašalpą, kurią galėtų sėkmingai pragerti.
Mes kažkodėl galvojame, kad šie žmonės yra tikroji Lietuva. Mes galvojame, kad gyvenimą suprantantis politikas privalo tokiais žmonėmis rūpintis. Politikai galvoja, kad visi lietuviai yra pavydūs, ant viso pasaulio pikti mulkiai, kurie viską nori gauti „chaliavai“.
Mano namo kieme buvęs žolynas tapo nepravažiuojama purvyne. Tokia purvyne jį pavertė mūsų automobiliai, kuriuos mes paliekame nakčiai. Miesto valdžia neturi pinigų, kad įrengtų papildomas stovėjimo aikšteles, tačiau neleidžia jų įsirengti mums patiems. Nes sumokėję pinigus, mes norėsime pasistatyti užtvarą ir tuo gali likti nepatenkintas koks nors „zimagoro palikuonis“, kuris nori, kad valdžia įrengtų aikštelę už dyką.
Klaipėdos miesto savivaldybė niekaip nesugeba pažaboti prekybos alkoholiu, nes mano, kad ten alų perkantys keli zimagorai yra svarbiau nei šimtų aplinkinių namų gyventojų skundai.
Taip įvyko todėl, kad tuo metu kai zimagorai laido gerkles, daugelis mūsų dirba kasdienį darbą ir yra nusivylę politika. Normalūs žmonės nieko nesitiki iš valdžios, nes netaps savivaldybės duris varstančiais zimagorais. Todėl tie žmonės neina balsuoti. O toliau viskas kaip rinkoje – politikai dirba tiems, kurie už juos balsuoja.
Mūsų partija yra pasirengusi suburti kitaip mąstančius žmones. Mes manome, kad valdžia privalo rūpintis kiekvienu sunkiai dirbančius žmogumi. Mes manome, kad atėjo laikas žmonėms pasakyti teisybę. Jei valstybė neturi pinigų, mes turime sudaryti sąlygas žmonėms pirkti papildomas paslaugas. Mes negalime atidėlioti būtinų sprendimų. Mes negalime kentėti zimagorų atstovų vadovavimo.