2009-10-23

Karo metai reikalauja karo kabineto

Labai įdomu ir netikėta kolegų socialdemokratų Klaipėdos skyriaus internetinėje svetainėje pastebėti profesoriaus V.Laurėno pasvarstymus apie tai, kaip socialdemokratams laimėti artėjančius savivaldybės rinkimus. Nors uostamiesčio socialdemokratai mano nuomonės neklausė, vienok manau galiu jiems duoti keletą naudingų patarimų.

Pirmiausia labai džiugu pastebėti, kad profesorius Laurėnas šaldo kolegų socialdemokratų kairumo nuostatas „kairumą derėtų demonstruoti per formuluojamas problemas, o ne per ideologinius šablonus“. Tai džiugi perspektyva, kad atsiribojant nuo „ūkininkavimo“ metodų taikymo, socialdemokratai nesugalvotų mestis į kitą niekam nereikalingą kraštutinumą – knyginį socialdemokratizmą. Iš tikro paanntrindmas profesoriui noriu pasakyti, kad ideologija yra kuriama ir grūdinama ne auditorijose nagrinėjant Locką, Burke, Marxą Gidensą ar Cristolą, tačiau su oponentais kovojant miesto tarybos posėdžiuose ar internetinių socialinių tinklų puslapiuose.

Kita vertus niekaip nenoriu sutikti su profesoriaus teiginiu esą neoliberalinis ekonomikos modelis patyrė nesekmę. Teiginiu „liberalusis „rinkos terorizmas“ bankrutavo, kad bendruomeniškumas turi galimybių būti viešųjų reikalų tvarkymo pagrindu“, gerbimas profesorius bando technokratinio „ūkininkavimo“ nesekmes suversti politinei dešinei. Bankrutavo ne neoliberalinis ekonomikos modelis, tačiau bankrutavo neatsakingas valstybės vyrų viešųjų finansų tvarkomas modelis, kuris buvo paremtas besaikiu privačių asmenų, namų ūkių ir vyriausybės skolinimusi. Ideologinė viešųjų finansų tvarkymo takoskyra turėjo būti mokesčių ir skolinimosi dilemoje. Kairė turėjo prisiminti, kad norint turėti didesnį viešąjį sektorių, būtina didinti mokesčius. Dešinė turėjo suprasti, kad norint mažinti mokesčius, būtina karpyti viešasias paslaugas. Tuo tarpu valdžia abiejose Atlanto pusėse bandė eiti abiem keliais iš karto: plėsti viešasias paslaugas ir mažinti mokesčius, lėšų skirtumą dengiant besaikėmis paskolomis. Kur čia neoliberalizmas ir kur čia jo bankrotas?

Man labai norėtųsi, kad prie galimų socialdemokratų pergalės savivaldos rinkimuose prielaidų, būtų paminėtas ir politinės atsakomybės klausimas. Karo stovis reikalauja karo kabineto. Sausra džiuglėse, reikalauja sausros paliaubų. Ekonominė krizė politines partijas padalina į tas, kurios suvokia politinę atsakomybę ir dėl visuomenės gerovės padeda į šalį trumpalaikes politines kalkuliaciaja. Žinoma yra partijos, kurios tos atsakomybės nesuvokia.

TS-LKD frakcija mano, kad Klaipėdos miestui reikia ekonominio karo kabineto. Mes negalime ramiai rengtis rinkimams, nes sprendimų reikia čia ir dabar. Jų negalima atidėti 2011 metams. Mūsų miesto ekonominio karo kabineto svarbiausias uždavinys yra savivaldybės viešųjų paslaugų reforma. Kaip miestiečiams, mes galime efektyviai ir taupiai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tai mes įgyvendinsime, valstybės ekonomikai pradėjus kilti, mes galėsime padidinti viešųjų paslaugų kiekį. Jei viešųjų paslaugų nesuefektyvinsime, ekonominio kilimo metu gautas papildomas pajamas, mes išvaistysime neefektyviai veikiančiam viešajam sektoriui.

Perfrazuojant krikščioniškus pamokymus, tos partijos, kurios suvokia atsakomybę prieš visuomenę bus pakviestos stoti Viešpaties Dievo dešinėje. Norėčiau tikėti, kad toje dšinėje bus ir Klaipėdos socdemai. V.Laurėno rašinys rezervuoto optimizmo tam tikrai suteikia.

2009-10-06

Ko mane mokė Vaitiekus

Senais neatmenamais laikais, kai nusprendžiau įsigyti papildomą specialybę, įstojau į Klaipėdos auktesniąją žemės ūkio mokyklą. Ten teko krimsti žemės ūkio buhalterijos ir ekonomikos mokslus. Ekonomiką mums dėstė šaunus geraširdis dėstytojas pavarde Vaitiekus.
Šį dėstytoją prisimenu dėl jo mums įkaltos anklodės teorijos, kuria jis populiariai bandė paiaškinti makroekonomikos esmę. Pasak dr.Vaitiekaus anklodės teorijos, mūsų ekonominiai pasirinkimai labai primena porelę, kuri šaltą žiemos naktį bando susišildyti po jaunuoliška kaldra. Vos tik vienas bando užsitemti anklodę ant kojų, kitam ima šalti krūtinę. Vos vienas bando prisidengti šoną, kitam pradeda šalti kojos.
Labai gaila, kad tokios elementarios gyvenimiškos išminties, dar neišmastė mūsų komentatoriai ir politikieriai populistai. Tai įrodo vis nesiliaujančios diskusijos apie mūsų viešuosius finansus. Arba, teisingiau pasakius, tų diskusijų parodija.
Aš esu konservatorius ir visuomet maniau ir manysiu, kad valstybės uždavinys yra taupiai leisti kiekvieną valstybės litą, kad kuo mažesniais mokesčiais, būtų pasiūlyta kuo daugiau paslaugų. Kiek pažįstu mūsų premjerą esu įsitikinęs, kad panašaus požiūrio laikosi ir A.Kubilius. Ir tikrai suvokiu, kad mokesčius jis kelia ne iš sadistinio malonumo.
Mes galime nekelti Sodros mokesčių. Tiesiog tokiu atveju reikia pasakyti tiesiai, kad pensijas reikės mažinti dar daugiau. Gal verslas ir nebankrutuos dėl dėl pakeltų mokesčių, jis bankrutuos todėl, kad parduotuvės bus dar tuštesnės. Visi, kurie sako, kad mažesni mokesčiai, esą padins pajamas, kalba pusę tiesos, kuri yra baisesnė už melą. Ekonomikos teorija sako aiškiai – mažesni mokesčiai duos naudą ilguoju laikotarpiu t.y. po 3-6 metų.
Keista, kad tie patys, kurie siūlo mažinti mokesčius, aršiai puola tuos pačius biudžeto karpymus, nes taip mažinamos to pačio biudežto pajamos Jie sako, kad valstybė turi taupyti. Sutinku, valstybė privalo taupyti. Iš solidarumo. Bet makroekonominiu požiūriu, būtent išlaidavimas didintų tos pačios valstybės pajamas.
Aš sutinku, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tai reikia daryti todėl, kad kuo taupiau leisti valstybės pinigus. Bet tokiu atveju, vėl sukąskime dantis ir nedejuokime dėl išaugusios bedarbystės ir eilinį mėnesį sumažėjusio vidaus vartojimo.Nėra algų, nėra pirkininių. Nėra pirkinių, nėra biudžeto pajamų.
Valstybė gali skolintis, bet skolinimosi maišas nėra didelis. O palūkanos baisios. Jei skolinamės, tokiu atveju reikia prisiminti: skolinamės svetimus, atiduoti reikia savus. Jei mes manome, kad valstybė turi nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų, tokiu atveju raginu pamiršti bet kokią paramą verslui ir bet kokią paskolą verslui. Visi bankai, visus valstybės pinigus tiesiog sukiš į vyriausybės obligacijas, o verslas paskolas matys kaip savo ausis.
Diskusija dėl valstybės finansų turi būti. Turi būti sąžininga. Partija x sako, mes manome, kad mokesčių didinti negalima, reikia mažinti išlaidas. Partija y sako, mes manome išlaidų mažinti negalima, reikia didinti mokesčius. Tada diskusija bus logiška ir sąžininga. Gal būt A.Kubiliaus vyriausybę galima lupti už tai, kad ji bando daryti viską. Ir didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Bet tokiu atveju reikia būti sąžiningiems ir pasakyti vieną sprendimą.
Sekant Vaitiekaus kaldros analogija, Kubilius bando kas kelias minutes truputį pašildyti šoną, truputį kojas truputį krūtinę, vildamasis kaip nors pratemti naktį. Visi, kurie reikalauja ieškoti „kitų sprendimų, net nebandydami pasiūlyti apčiuopiamų alternatyvų, kaldros analogijos atveju, siūlo vidury nakties keltis iš lovos ir pusnuogiams bėgti į lauką ieškoti kitos kaldros. Liaudiška kalba sakant, elgtis kaip kokiems lunatikams...

2009-10-05

Su Mokytojo diena

Mieli mokytojai,
Leiskite pasveikinti Jus Mokytojo dienos proga.
Jūs dirbate sunkų, bet labai garbingą darbą.
Kas gali būti geriau nei:
Kasdien eiti pas mokinius;
Gyventi jų probloemomis;
Mokytis iš jų ir kartu su jais;
Mylėti juos taip, kai mylime savo vaikus;
Kasdien pradėti nuo to, ką jie moka;
Tyliai džiaugtis KAI MOKINIAI,
ĮVYKDĘ UŽDUOTIS, PASAKYS: “MES VISKĄ PADARĖME PATYS”!

2009-10-01

Ar Klaipėdoje yra pageidaujama gamyba?

Trečiadienį parašiau laišką Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui, prašydamas jo inicijuoti tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų sumažintas žemės nuomos tarifas už valstybinės žemės nuomą, kuri naudojama gamybos ir sandėliavimo veiklai.Š.m. sausio mėnesio 30 ąją dieną priimtame tarybos sprendime Nr. T2 – 35 gamybai ir sandėliavimu skirtiems žemės sklypams buvo nustatytas 3% tarifas, kuris daugiau nei 10 kartų viršija komercinės ir gyvenamosios paskirties valstybinės žemės nuomos tarifus, siekiančius atinkamai 0,3 ir 0,1 procento.Konservatorių frakcija Klaipėdos miesto taryboje visada nebuvo abejinga verslo problemoms. Tai jau ne pirma tokia mano iniciatyva. Pirmiausia buvau parengęs tarybos sprendimo projektą, kuriuo visos uostamiesčio lauko kavinės buvo atleistos nuo rinkliavo mokesčio. Vasaros pabaigoje parašiau laišką tarybos nariams, siūlydamas suteikti galimybę NT vystytojams nekilnojamo turto mokesčius susimokėti neparduotais butais. Esu įsitikinęs, kad „gamybos ir sandėliavimo veiklai naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 3%, yra ekonomiškai nepagrįstas ir klaidingas. Esamu ekonominio sunkmečio laikotarpiu miestui nedera pramonei nustatyti daugiau nei 10 kartų didesnio mokesčio tarifo, negu komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės sklypams.raginu miesto merą iniciuoti sprendimo projekto rengimą ir nustatyti ekonomiškai pagrįstą tarifą, kuris galėtų siekti 0,3 %. Taip verslo bendruomenei būtų pasiųstas signalas, kad gamybos ir logistikos įmonės yra laukiamos Klaipėdos mieste. Miesto meras savo rezoliucija galėtų šį darbą padaryti daug greičiau, nei tai daryčiau asmeniškai savo iniciatyva.

2009-09-18

Esame geriausi iš geriausių

Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia visuomeninė taryba visame Klaipėdos mieste. Tie, kas su tuo nesutinka, galime eiti į kiemą „išsiaiškinti“. Taip turi būti, nes idėją kurti visuomenines tarybas prie savivaldybių pasiūlė Lijot‘as. Jaunimo reikalų tarybos kurėsi iš apačios, todėl jos yra veiksmingos ir efektyvios. Jaunimo reikalų taryba buvo reikalinga ne savivaldybės valdininkams, bet jaunimui, todėl ji gerai veikia.
Kolegos iš Kauno teigia, kad Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia jaunimo reikalų taryba Lietuvoje. Tai yra didžiulis įvertinimas, Tačiau žinau, kad mes galime daugiau Kur glūdėjo pasisekimo grūdas, kuris leido jaunimo reikalų tarybai sekmingai dirbti?

Struktūrinis darbas ir strateginis planavimas
Tik susirinkę į pirmuosius posėdžius, mes visi sutarėme, kad būtini reguliarūs susirinkimai, posėdžių protokolai, sprendimų priėmimo kontrolė ir jų viešinimas. Daug darbo mes skyrėme diskusijoms dėl KJRT strateginio plano ir prioritetų atskiriems kalendoriniams metams. Taryba yra atsiradusi nuo žodžio tartis, todėl tariantis visi geriau suprantame kolegų mintis ir idėjas.
Tarybos sprendimai viešinami jaunimo lyderių elektroninio pašto konferencijose, bei Klaipėdos jaunimo elektroninio pašto konferencijoje, kuri vienija daugiau nei 400 narių. Atidarytas jaunimo reikalų tarybos puslapis „Facebooke“.
Jaunimo reikalų tarybos nariai aktyviai dalyvauja mokymuose, konferencijose ir kituose renginiuose.

Darnus darbas
Jaunimo reikalų taryboje susiklostė draugiški ir darbiniai santykiai tarp jaunimo reikalų tarybos ir jaunimo reikalų koordinatoriaus. Tai leidžia jaunimo koordinatoriui pasitarti svarbiais savo veiklos klausimais, o Jaunimo reikalų tarybai įvairiapusiai dalyvauti įgyvendinant jaunimo politiką Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Žinoma, jaunimo reikalų koordinatorius yra jaunimo reikalų tarybos ašis. Kitaip būti negali. Jis juk dirba savo darbą profesionaliai - 8 valandas per parą, 5 (o kartais ir 7) dienas per savaitę. Esu tikras absoliuti dauguma tarybos narių pasitiki ir vertina koordinatoriaus darbą, todėl manau jis gali ramiai pasitarti, paprašyti pagalbos ar patarimo, nerizikuodamas, kad tai kažkokiu būdu pakens jo autoritetui.
Dirbdamas jaunimo reikalų tarybos pirmininku, stengiausi kiek įmanydamas:
1. Padėti jaunimo reikalų tarybos koordinatoriui dirbti savo darbą
2. Gesinti smulkias įtampas ir kivirčiukus, kad jie netaptų didelių konfliktų priežastimi
3. Atstovauti jaunimo reikalus politiniuose lygmeniuose, kur dėl savo statuso jaunimo reikalų koordinatorius to padaryti negali
.

Pakilimas nuo pinigų skirstytojo lygmens kai, taryba visa savo sudėtimi nedalyvauj lėšų skirstyme. Užtekdavo tik deleguotų mūsų atstovų. Tai leido išvengti bereikalingų emocijų ir susitelkti ties jaunimo politikos formavimu.


Man nepaprastai džiugu, kad per praėjusią kadenciją pavyko nuveikti tiek daug gerų dalykų:

Jaunimo centras
Jaunimo reikalų taryba sutartinai ėmėsi svarbaus projekto ir 2009 metais savivaldybės administracija ES struktūrinių fondų pagalba Naujakiemio suaugusiųjų mokykloje atidarys Atviros erdvės jaunimo centrą. Tai bus pirmas Klaipėdos miesto savivaldybės objektas, kuris orientuosis išimtinai į jaunimo poreikius.

Patalpos apskritajam stalui
Centro atsiradimas taip pat turėtų išspręsti itin opią jaunimo organizacijų patalpų stygiaus problemą. Šalia atviros erdvės jaunimo centro prisiglaus ir “Apskritasis stalas, kurio patalpomis galės naudotis ir kitos jaunimo organizacijos. Žiūrėsime ar aktyvus jaunimas sugebės aktyviau pasiūlyti kažką mažiau motyvuotam, neasocijuotam jaunimui.

Verslumo skatinimo programa
Klaipėdos miesto savivaldybėje turėjo prasidėti ir jaunimo verslumo skatinimo programa. Tam reikalui dar 2008 metais buvo skirti pinigai savivaldybės biudžete, parengta rėmimo tvarka, surastas projekto administratorius. Deja, į šį projektą pirmiausia ir smogė prasidėjęs sunkmetis.

Iššūkiai
Šios kadendijos jaunimo reikalų tarybai liko dirbti maždaug pusantrų metų. Tai trumpas laikotarpis, bet per jį reikės nuveikti tikrai daug.
Jaunimo reikalų taryba likusiu savo kadencijos laikotarpiu didžiausią dėmesį ketina skirti:

moksleivių savivaldos atkūrimui

„Apskritasis stalas“ veiklai struktūrizuoti.

Jaunimo reikalų tarybos darbo viešinimui.
Šis ruduo mūsų jaunimo reikalų tarybai sukūrė dar vieną išūkį. Jaunimo reikalų tarybos narė Jurgita Choromanskytė Klaipėdos jaunimą ir darbą miesto taryboje pakeitė į karjerą Europarlamente. Šį rudenį mūsų laukia jau antrasis persiformavimas. Tai dar kartą patvirtina tendenciją, kad dėl ypatingo jaunimo profesinio, akademinio ir asmeninio mobilumo, reikia trumpinti jaunimo reikalų tarybos kadenciją.
Kartu naujų narių keitimus mes persižirėsime jaunimo reikalų tarybos nuostatus ir pasitarsime ar su miesto taryba ar teisingi savivaldybės struktūrinių padalinių atstovai šiandien yra delguoti į jaunimo reikalų tarybą.
Jau antri metai faktiškai vadovaudamas jaunimo reikalų tarybai patyriau kaip persiformavo jaunimo reikalų taryba. Atėję nauji žmonės buvo kitokie, bet nesakau, kad buvo blogesni. Šiandien jaunimo reikalų taryboje dirba jauni, motyvuoti, profesionalūs savivaldybės darbuotojai ir aktyvūs, atsakingi ir visuomeniški jaunimo organizacijų atstovai.
Atnaujinę savo struktūras, susipažinę su naujais nariais mes, Klaipėdos jaunimo reikalų taryba, esu įsitikinęs ir toliau sėkmingai tęsime savo misiją:
BŪTI GERIAUSIAM TARP GERIAUSIŲ.
Ši misija nėra lengva Nėra į ką lygiuotis, o eiti pirmyn visvien reikia.